mokytojai

Tokios rugsėjo pirmosios dar nebuvo. Naujuosius mokslo metus su apsauginėmis kaukėmis pasitiko net vaikai, o tėveliams nebuvo leidžiama pirmokėlių lydėti į klases. Apkarpyti ir renginiai – mokyklos apsiėjo be muzikinių programų, sveikinimo žodžių, o dalis vaikų mokyklos draugų šventėje nė nesusitiko, mat vienu metu susirinkti visiems mokiniams šalyje nebuvo leidžiama visose mokyklose.

Pirmąją mokslo metų dieną klasės vėl prisipildė mokinių. Jie, kaip įprastai, į šventę atvyko nešini gėlėmis mokytojams. Tačiau toks gražus gestas sukėlė diskusijų: pasigirdo nuomonių, kad siaučiant koronaviruso pandemijai, dovanoti gėles mokytojams gali būti nesaugu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas socialinio tinklo paskyroje pasidalijo pranešimu, kuriame paaiškino, ar mokytojai gali užsikrėsti nuo mokinių dovanojamų gėlių.

Mokyklų darbuotojams išdalinta 50 tūkst. greitųjų koronaviruso testų, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Savivaldybėms jau yra išdalinta daugiau nei 50 tūkst. greitųjų testų, tai yra mokyklų darbuotojų tyrimams ir tie tyrimai, matyt, artimiausiu metu galės prasidėti“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė A. Veryga.  Anot jo, ateityje tyrimų skaičius bus plečiamas.

Vaikai į mokyklas kulniuoti turėtų pradėti nuo šešerių, o į paruošiamąsias klases – nuo penkerių metų. Taip skelbia prezidentas Gitanas Nausėda. Tiesa, tam jis numato dvejų metų terminą, o ir pati idėja nėra nauja. Dar šalies vadovas siūlo vaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius vesti privaloma tvarka. Taip esą pavyktų pagerinti nuolat akis badančią Lietuvos švietimo kokybę.

Iki paskutinės minutės laukę moksleivių tėvai šturmuoja šalies parduotuves. Jei prieš kelias savaites prekybos centrų lentynose išdėliotus mokyklinius reikmenis tautiečiai dar apeidavo, rugsėjo pirmosios išvakarėse tėveliai šiuos skyrius tiesiog apgulė. Suaugusieji šluoja ne tik rašiklius ar sąsiuvinius, bet ir elektronikos priemones, mat baiminasi, kad ir vėl teks su atžalomis mokytis iš namų. O štai mokytojai antradienį tikrai sulauks bent vieno kardelio.

Lietuvoje populiarėja mokytojo profesija. Norinčiųjų studijuoti pedagogiką šiemet dvigubai daugiau nei pernai. Tokį išaugusį susidomėjimą, anot švietimo bendruomenės, labiausiai nulėmė pinigai. Mat, šiemet pedagogikos pirmakursiai pirmą kartą gaus net 300-us eurų siekiančias mėnesines stipendijas. Tiesa, specialistai perspėja, kad tokių išmokų nepakanka. Esą studentą reikia ne tik pritraukti į aukštąją mokyklą, bet ir po studijų įdarbinti mokykloje.

Vyriausybė svarstys galimybę atlyginti mokytojams už papildomą darbo krūvį, atsiradusį dėl koronaviruso valdymo priemonių, sako premjeras Saulius Skvernelis. Tokį pasiūlymą, pasak jo, pirmadienį vykusio susitikimo metu pateikė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas. „E. Milešinas taip pat išsakė mokytojų lūkesčius dėl padidėjusio krūvio, kurį sukėlė tiek karantino laikotarpis, tiek sukels darbas nuo rugsėjo papildomais saugos reikalavimais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena pagrindines Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendrai parengtas rekomendacijas Rugsėjo 1-osios šventei. Šiemet siūloma atsisakyti masinio renginio, ypač didelėse mokyklose. Šventę patariama organizuoti atskiromis klasėmis ar grupėmis skirtingu metu. Jeigu šventėje tuo pačiu metu dalyvaus kelios klasės, turėtų būti numatytos atskiros erdvės, kuriose jos galėtų susiburti.

Sprendimas testuoti mokytojus dėl COVID-19 greitaisiais testais yra neaiški priemonė, sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Be to, jo teigimu, mokyklose turėtų būti matuojama visų įeinančiųjų temperatūra.

Paskutinė savaitė iki mokslo metų pradžios, o reikalavimai mokykloms tik griežtėja. Jų vadovai sako dalies nebepajėgsiantys įgyvendinti, o tėvai susirūpinę dėl vaikų saugumo. Rugsėjo 1-ąją vaikai ateis į šventę, tačiau vėliau dalis mokyklų prašo nuotolinį ugdymą derinti su įprastu. Tačiau ministerija kol kas neskuba apsispręsti. Vilniaus licėjaus kieme – skamba dainos ir gitara. Mokiniai ruošiasi Rugsėjo 1-ajai.

Lietuvoje trūksta 700 mokytojų, daugiausiai – Vilniaus, Telšių apskrityse, Klaipėdoje ir Šiauliuose, antradienį pranešė LRT radijas. Labiausiai ieškoma ikimokyklinio ugdymo specialistų ir pradinių klasių mokytojų, lietuvių, užsienio kalbų, matematikos mokytojų. Užimtumo tarnybos atstovai nurodo, kad trūkumą lemią tai, jog mažesnėse mokyklose siūlomas ne visas etatas, sudėtingesnės susisiekimo galimybės, profesijos įvaizdis visuomenėje.

Artėjant rugsėjui, valdžia mokykloms pateikė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kaip mokslo metais turi būti organizuojamas ugdymo procesas. Iki mokslo metų pradžios likus savaitei, mokyklų vadovai teigia dedantys visas pastangas, kad rekomendacijos būtų įgyvendintos, o tėvai, savo ruoštu, kritikuoja valdžios sprendimus.

Iki mokslo metų pradžios šalies mokytojams bus išdalyta 2,8 tūkst. nešiojamų kompiuterių, dar beveik 600 jų bus nupirkta rudenį, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, mokykloms taip pat jau perduoti robotų rinkiniai ir kitos edukacinės priemonės, padedančios ugdyti pradinukų informatikos gebėjimus. Žadama, kad mokytojams skirti kompiuteriai bus dalijami visoms savivaldybėms proporcingai pagal pedagogų skaičių.

Nuo rugpjūčio 24 d. iki mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklų mokytojams bus išdalyta 2800 nešiojamųjų kompiuterių. Taip pat mokykloms jau perduoti robotų rinkiniai ir kitos edukacinės priemonės, padedančios ugdyti pradinukų informatikos gebėjimus. „Pandemijos metu įvykę pokyčiai koreguoja ugdymo procesą, didėja informacinių technologijų poreikis.

Nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc. Žymiai auga darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.

Lietuvos rajonams tuštėjant nuo rugsėjo dar daugiau mokyklų visam laikui užveria duris. Vien Panevėžio rajone nebelieka net 4 mokymo įstaigų, o dar 3 miestelius toks pat likimas ištiks jau kitais metais. Per 5 metus Lietuvos mokyklų tinklas susitraukė 100 mokyklų, kurių daugiausiai nebeliko kaimiškose vietovėse. Žibartonių pagrindinė mokykla nuo Panevėžio nutolusi 40 km. Atokus kaimas nedidelis, jame vos keli šimtai gyventojų.

Tėvai skundžiasi, kad ėmė sirgti vaikai, ir dėl to kaltina darželius, kurie vasarą suvaro visus vaikus į vieną grupę. Tėvai reikalauja laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymo grupes izoliuoti ir nejungti, tačiau, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, į tai nereaguoja ir ministerijos sprendimuose draudimo jungti grupes neįžvelgia. Vilnietė Erika šiuo metu priversta namuose slaugyti savo sunegalavusią dukrą. Mergaitė sloguoja, tad į darželį eiti negali.

Ko gero, visos Lietuvos mokyklos svajoja savo gretose užauginti po ne vieną pasaulinio lygio genijų. Tačiau tam, kaip pastebi pedagogai ir švietimo ekspertai, reikia ne tik esminių pokyčių šalies švietimo sistemoje, bet ir keisti požiūrį į tai, kaip turėtų mokytis moksleiviai, suteikti jiems ir juos ruošiančioms mokykloms daugiau laisvės.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.

Artėjančiais mokslo metais Lietuvoje sulauksime naujovių. Mokykloms išgyvenant koronaviruso grėsmę vyriausybė sutinka, kad vaikai mokytųsi namuose visai be mokytojų. Ir ne nuotoliniu būdu, o su tėvais. Vyriausybė parengė mokymosi šeimoje tvarką. Tiesa, tėvams ji kelia daug keblumų, mat valdininkai ketina akylai prižiūrėti, ko, ir kaip tėvai mokys savo atžalas. Privati mokykla Vilniuje vaikus moko betarpiškai savo patalpose, taip pat ir nuotoliniu būdu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raginimas bent porai savaičių sugrąžinti moksleivius į mokyklų suolus virto fiasko. Šiandien duris pradinukams atvėrė vos 10 procentų pradinio ugdymo įstaigų. Nuo kitos savaitės į klases rinktis nebus kviečiami ir vyresnių klasių moksleiviai, o abiturientai egzaminams ir toliau ruošis nuotoliniu būdu. Mokytojai sako, kad mokyklose negalėtų užtikrinti mokinių saugumo, o korepetitoriai dėl to tik trina rankomis.

Sunku patikėti, kad trisdešimties dešimtokų matematikos žinių patikrinimo rezultatų vidurkis gali nesiekti ar vos perkopti dvejetą. Tačiau būtent tokiais rezultatais švietimo specialistus ir Lietuvą 2016-aisiais pribloškė dvi Šilutės mokyklos. Švietimo reitingus sudarantys ekspertai tvirtina – blogiausių mokyklų viešinimas joms tik į naudą. Panašu, kad tai tiesa, nes abi Šilutės mokyklos per kelerius metus pasitempė ir demonstruoja kur kas geresnius rezultatus.

Šį penktadienį abiturientams baigsis mokslo metai. Tądien jiems nuskambės ir simbolinis paskutinis skambutis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, suprasdamos mokyklų bendruomenės, ypač – mokinių, norą paminėti šią gražią šventę, parengė rekomendacijas, kaip reikėtų užtikrinti sveikatai saugią aplinką. „Turime išmokti visavertiškai gyventi, laikydamiesi sveikatą apsaugančių higienos ir elgesio taisyklių, kurias nustato sveikatos specialistai.

Vilniaus miesto savivaldybė pateikė prašymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriais kviečiama į prevencinius tyrimus dėl COVID-19 viruso įtraukti ir dvi naujas grupes – lauko kavinių darbuotojus bei bendrojo ugdymo įstaigų personalą. Vilnius taip pat ragina pradėti atsekinėti kiekvieną viruso atvejį, siekiant nustatyti jo sklaidos kelią ir eliminuoti rizikingiausias aplinkas.

Nors dar nėra priimtas galutinis sprendimas, ar moksleiviai į klases grįš dar šiais mokslo metais, jau aiškėja, kaip galėtų atrodyti ugdymo procesas mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mokykloms rekomenduoja rengti ne pamokas, o edukacines ekskursijas ir išvykas, taip pat dirbti ne didelėse klasėse, o mažose grupelėse.

Bent dviem savaitėms mokinius sugrąžinti į mokyklas. Tokį pasiūlymą pristatė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Tačiau pasiūlymas abejonių sukėlė ir pedagogams, ir moksleivių tėvams. Jie tvirtina, kad vaikams sugrįžus į mokyklas šios taps virusų židiniais tad nebus įmanoma užtikrinti nei vaikų, nei mokytojų saugumo. Šeštokas Nedas jau daugiau nei mėnesį mokosi nuotoliniu būdu.

Lietuvos mokyklose pilnta iniciatyva, kaip nustebinti ir dėmesiu palepinti mokytojus. Ogi namuose, mokydamiesi nuotoliniu būdu, vaikai apsirengia mokyklinę uniformą ir vaizdą siunčia mokytojams. Kurie tokius vaizdus jau gavo, iš tiesų buvo maloniai nustebinti, o patys vaikai sako, kad po mėnesio sėdėjimo namuose pasipuošti uniforma – vienas malonumas. Vilkaviškietė Martyna rengiasi mokyklinę uniformą. Penktokei netrukus prasidės pamokos.

Prancūzijoje mokytojai negali palaikyti ryšio su tūkstančiais moksleivių ir užtikrinti, kad jie toliau mokytųsi, nors negali fiziškai dalyvauti pamokose dėl karantino priemonių, taikomų siaučiant koronaviruso epidemijai, antradienį pareiškė švietimo ministras Jeanas-Michelis Blanquer.     „Mūsų preliminariais paskaičiavimais, per dvi praėjusiais savaites tam tikra prasme „praradome“ 5–8 proc. moksleivių“, – televizijai „CNews“ sakė ministras.

Pirmadienį moksleiviams baigėsi atostogos ir dabar jie mokosi nuotoliniu būdu. Mokytojai ir mokinių tėvai sako, kad sistemos stringa ir kol kas procesas sunkiai sekasi. Apie tai, kaip toliau bus tęsiami mokslo metai, naujienų portalo tv3.lt studijoje pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi.

Profsąjungos ragina Vyriausybę greičiau didinti algas mokytojams. Pedagogai reikalauja mažiausiai 1000 eurų „į rankas" siekiančio etato apmokėjimo. O tarp reikalavimų – ir kompensacijos akiniams, knygoms, raštinės reikmenims, nuolaidos viešajam transportui. Švietimo ir mokslo ministras žada derėtis, nors jo pažadus tektų vykdyti jau naujai Vyriausybei.

Vykstanti švietimo įstaigų reforma daug aistrų kelia visoje Lietuvoje, o Kazlų Rūdoje sukėlė tikrą audrą. Mokytojai įtaria, kad reforma politizuota ir galbūt su nepotizmo apraiškomis. Jiems įtarimų sukėlė kelios kaimo mokyklos, kurios kol kas išbrauktos iš reorganizavimo, tai yra prijungimo prie didesnių mokyklų, o vienoje dirba šalies ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio sesuo, kitose – tarybos narių šeimos nariai.

Siekiant užkardyti viruso plitimą Vyriausybė paskelbė, kad mokymo procesas stabdomas dviem savaitėms. Vilniaus savivaldybė pranešė, kad nukels mokymo procesą iki Velykų atostogų pabaigos. Ką daryti tėvams, jei nėra kur palikti vaiko, jei jie negali dirbti iš namų? Vilniaus savivaldybės direktorius Povilas Poderskis apie tai kalbėjo penktadienio rytą „Žinių radijo“ laidoje. „Kol kas realių variantų nėra. Galima imti biuletenį. Galima ieškoti artimųjų pagalbos. Galima imti atostogų.

Kauno rajonas vietų ikimokyklinėse įstaigose trūkumą sprendžia įkūręs pirmuosius Lietuvoje šeimos darželius. Juose prižiūrimi penki mažyliai, tiesa, tėvai naujovę kol kas vertina atsargiai. Švietimo specialistai pripažįsta, kad itin sparčiai augančiam rajonui darželių tiesiog nėra kur statyti, o dar ir miestas pagilino problemą drastiškai padidinęs mokestį ne kauniečių vaikams. Kas rytą į pakaunėje gyvenančios Jolitos namus skuba mažyliai.

Dviejose iš dešimties mokyklų trūksta privalomų dalykų mokytojų, o per ateinančius kelerius metus šis poreikis gali augti penkis kartus, pirmadienį skelbia Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Šio universiteto mokslininkai atliko tyrimą, per kurį iš viso apklausė 929 mokyklų direktorius ir 2588 mokytojus iš 59 šalies savivaldybių.

Apie švietimo sistemą šiek tiek iš kitos pusės. Mokyklose mažėja vaikų, tad ypač kaimo įstaigos balansuoja ties išnykimo riba. Štai Lazdijų rajono valdžia peržiūrėjo savo švietimo įstaigas ir net patys nustebo. Pasirodo, yra dar ir tokių mokyklų, kur darbuotojų beveik tiek pat, kiek mokinių. Tokioms mokykloms skiriami didžiuliai pinigai. Ir dirba ten ne bet kas, o ištisos šeimos ir giminaičiai. Lazdijų rajono Stebulių kaimo mokykloje mokosi 47 mokiniai. Tiesa, šiuo metu čia pamokos nevyksta.

Susitarimas dėl pustuščių kaimo mokyklų, prasto švietimo ir blogų mokymosi rezultatų nugrimzdo į dar didesnę nežinią. Prezidentui Gitanui Nausėdai sukvietus partijų bei švietimo institucijų atstovus situacija dar labiau komplikavosi. Nors visi sutaria, kad reikia vieningai spręsti mokyklų bėdas, prieš rinkimus partijos ir toliau kritikuoja viena kitą. Premjeras Saulius Skvernelis jau galvoja apie kitus būdus, kurie leistų keisti švietimo sistemą be susitarimo.

Visos mokyklos Lietuvoje privalo priimti mokytis vaikus su specialiaisiais poreikiais. Tokį įpareigojimą jau svarsto Seimas. Tėvai ir mokytojai tam neprieštarauja, tačiau baiminasi, kad mokantis kartu su neįgaliaisiais, ne tik kris kitų vaikų mokymosi lygis, bet ir kils smurto protrūkių, patyčių. Tad reikalauja, kad su sunkiai valdomais vaikais klasėse dirbtų mokytojų padėjėjai.

Kokiu oru šalies mokyklose kvėpuoja mūsų vaikai? Sostinės mokyklose atliktas tyrimas atskleidė liūdną tiesą. Pasak tyrėjų, kai kuriose ugdymo įstaigose aptikti anglies dvideginio kiekiai net tris kartus viršija leistiną normą. Užsibuvus tokiose patalpose vaikams svaigsta galva, sunku susikaupti. O ilgainiui gali prasidėti ir kvėpavimo sistemos sutrikimai, ar lėtinės ligos – astma, alergijos.

Ginčuose ir diskusijose įstrigusi etatinio mokytojų apmokėjimo sistema toliau kursto aistras. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vis dar ginčijasi su pedagogų profsąjungomis. Mat mokytojai piktinasi tapę direktorių įkaitais. Esą mokyklų vadovai etatus konstruoja, kaip nori: už tą patį darbą savo nuožiūra vieniems pedagogams moka didesnius, kitiems mažesnius atlyginimus. Pasipiktinimas etatine mokytojų darbo apmokėjimo sistema prasidėjo nuo pat jos įvedimo 2018-aisiais.

Mokytojas pakėlė vaiką už ausies, ją pasuko, o tuomet ėmė moksleivį smaugti, apie tokį šią savaitę įvykusį incidentą pasakoja galimai nukentėjusio trylikamečio tėvas. Tuo metu mokyklos vadovybė tokį įvykį neigia ir tvirtina, kad smurto apraiškų mokykloje išvis nebūna. Apie galimą smurtą informuoti vaiko teisių specialistai ir policija.

Rusijos miesto Uljanovsko socialiniuose tinkluose užvirė ginčai dėl mokytojų teisių ir pareigų. Vienos moksleivės mama pareikalavo atleisti mokytoją dėl labai keistos priežasties: keli mokiniai prekybos centre išvydo savo mokytoją, besirenkančią liemenėlę. Tų moksleivių tėvai dabar piktinasi mokytojos dorovingumu ir reikalauja atleisti ją iš darbo. „Kas šiuolaikinių jaunų mokytojų galvose? Jos visai nesupranta, kur dirba? Čia mokykla, o ne naktinis klubas.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį kartu su parlamentinių partijų lyderiais aptarė jo siūlomą pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak S. Skvernelio, politinės partijos linksta pritarti tam, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinės galios, spręsdamos savo mokyklų likimą. Tiesa, ir partijų lyderiai, ir švietimo ministras pažymi, kad projekto dar laukia nemažai pokyčių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai į ugdymo planus nurodžius įtraukti trečią savaitinę fizinio aktyvumo pamoką, daugeliui mokyklų iškilo galvosūkis, kaip tai įgyvendinti. Sporto salės mokyklose dažnai nusidėvėjusios, jose trūksta inventoriaus ir ploto, o trečdaliu padaugėjus pamokų į jas mokiniai ėmė netilpti. Tad sprendimo šiai dilemai ieško kaip kas išmano.

Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.

Lietuvos švietimo problemos jau vadinamos iššūkiu šalies nacionaliniam saugumui, apie tai prezidentūroje jau kalbėta prezidento, valstybės kontrolės ir specialiųjų tyrimų tarnybos lygmeniu. Mokytojų bendruomenė neslepia: dėl pažadų uždirbti orų atlyginimą jiems tenka kovoti ir tai tikri neprideda prestižo šiai profesijai. Visgi, akivaizdu ir tai, kad mokytojų atlyginimų ir švietimo reformos būtinybės problemos jau yra įsisenėjusios.

Naujausi mokinių pasiekimų reitingai atskleidžia liūdną situaciją: atotrūkis tarp mokyklų smarkiai didėja, mokiniai praleidinėja pamokas, negana to, tėvai vaikams masiškai samdo korepetitorius. Pasirodo, po pamokų klesti korepetitorių verslas, mokamas pamokas po pamokų priverstas imtis kas trečias mokinys. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta, kad įsigalėję korepetitoriai yra įsisenėjusios bėdos pasekmė.

Vyriausybė pritrūko pinigų pensijoms ir vaiko pinigams. Sukrapščiusi 50 milijonų eurų streikavusių mokytojų algoms, vyriausybė keičia vaiko pinigų didinimo grafiką. Didesnių išmokų visi vaikai sulauks tik metų viduryje. Naujausiame biudžeto projekte metų viduriui atidedami ir nauji mokesčiai bankams bei prekybininkams, tačiau kartu ir senjorams visų pinigų išmokėjimas numatomas tik liepą.

Kol pedagogai aršiai kovoja dėl didesnio Vyriausybės dėmesio švietimo finansavimui, internautai piktinasi, kad mokytojai privalomus skaitmeninio raštingumo kursus privalo apmokėti iš savo kišenės ir garsiai abejoja tokių kursų nauda. Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patikslina, kad modernus mokytojas turi išmanyti technologijas, tačiau tokius kursus, jei jie reikalingi, apmoka mokyklos.