Šešiametis Liutauras jau keliaus į paruošiamąją klasę. Tiesa, pats jis labai norėtų eiti ne į priešmokyklinę, o į tikrą pirmą klasę:
„Noriu labai, nes naujų draugų susirasiu, daug būrelių norėsiu lankyti.“
O jau greitai šešiamečiai ne norės, o turės kibti į mokslus. Žinoma, jei tam pritars Vyriausybė su Seimu. Ankstinti pradinį ugdymą siūlo G. Nausėda. Pasak jo, pirmą klasę pradėti vaikai turėtų sulaukę šešerių, o į keliauti į priešmokyklinę – penkerių.
„Kuo vaikučiai gauna ikimokyklinį ugdymą anksčiau, tuo geriau jie integruojasi į savo bendraamžių grupes, tuo imlesni jie žinioms, tuo geriau jiems sekasi ir vidurinėje mokykloje“, – pasakoja G. Nausėda.
Tiesa, įsigalioti nauja tvarka turėtų tik po dvejų metų. Štai, ką mano gyventojai:
„Galvoju, kad labai į naudą bus vaikams. Pradės labiau viską suvokti anksčiau, įsimins informaciją daug geriau.“
„Vaikui geriau į mokyklą nei namie sėdėt.“
„Mažą vaiką žiemos metu paleist 6 metų į mokyklą? Mano manymu, čia nenormalu.“
„Dar jie žaidžia, dar nesusikaupia, mokyklėlėje dar per anksti.“
G. Nausėdos idėja anaiptol ne nauja, apie tai valdžios diskutuoja jau antrą dešimtmetį. Tik štai pasirengimo pokyčiams nelabai matyti. Darželių auklėtojai pripažįsta, kad dalis šešiamečių tikrai būtų pajėgūs kibti į mokslus.
„Šiaip šešiametis yra pakankamai subrendęs mokyklai, tačiau stokoja savireguliacijos. Tai reikia matyti kiekvieną šešiametį ir atsižvelgti į jo raidą“, – teigia auklėtoja Rūta Lucytė.
Tačiau pajėgūs ne visi. Mokyklos jau dabina klases Rugsėjo pirmajai, visgi tėvų atstovai tvirtina, kad per anksti atsidūrę suoluose mažieji gali sau prisidaryti daugiau žalos nei naudos.
„Jaustis atsilikėliu klasėje traumuoja visam gyvenimui. Net pirmokai atsineša kuprinėse žaislų į mokyklą, kad jaustųsi gerai. Jie dar žaismingi. Šiandien mokykla nepasiruošusi priimti vaikus ir ugdyti kitais būdais“, – kalbėjo Tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikalajūnas.
„Turėtų spręsti specialistai, turėtų įvertinti vaiko pasiruošimą, brandumą, ne tik žinias, bet ir gebėjimus“, – sako Lopšelio-darželio vadovė Jolanta Tučienė.
„Mes tam kaip ir neprieštaraujam, bet čia nėra taip paprasta, vien tik įstatymo pakeitimas. Ir finansiniai resursai, ir žmonės turi būti paruošti, pedagogai, ir ugdymo programos“, – pasakoja viceministras Arūnas Plikšnys.
Pasak prezidento, sistema būtų lanksti. Jei mokytojai nuspręstų, kad vienerių metų nulinėje klasėje vaikui neužteko, priešmokyklinį ugdymą jis galėtų tęsti ir dar metus, o į mokyklą eiti nuo septynerių. Tai esą būtų naudinga ir socialinės rizikos šeimose augantiems ikimokyklinukams, kurių yra apie penkis tūkstančius. Nausėda turi siūlymų ir jiems – tokie vaikai nuo trejų metų darželius turėtų lankyti privalomai.
„Tokiu būdu jų starto galimybės taptų gal ir ne visiškai identiškos, bet labiau palyginamos su tais, kurie gyvena labiau pasiturinčiose šeimose“, – teigia G. Nausėda.
O tai esą kilsteltų vėlesnius jų pačių mokymosi rezultatus. Darželiai Lietuvoje nėra privalomi, užtat privalomos paruošiamosios grupės. Nauja tvarka reikštų, kad ikimokyklinukams iš socialiai pažeidžiamų šeimų būtų suteikiamos pavėžėjimo į darželį, maitinimo paslaugos, jei reikia – specialistų pagalba.
„Iš socialinės rizikos šeimų atėję vaikai kartais turi menkesnius socialinius įgūdžius. Tačiau protiniai įgūdžiai, gebėjimai tikrai neįtakojami aplinkos“, – kalbėjo J. Tučienė.
„Mes, pedagogai, sakome: „Būtų gerai, kad šis vaikutis būtų lankęs darželį anksčiau. Jam būtų lengviau ugdytis“, – sako direktorė Danutė Valiūnienė.
Kaip pastebi Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazijos vadovė, privalomas darželis tokiems vaikams išeitų į naudą, tik eilinis klausimas – ar tam pasirengę patys darželiai ir pedagogai.
„Ar užteks darželiuose vietų, ar užteks pedagogų, ar iš tiesų tikslinga tai daryti“, – pasakoja D. Valiūnienė.
„Mes matom – ir toliau tie vaikai, eidami į mokyklas, jų nelanko. Jei ikimokyklinėje įstaigoje būtų įmanoma užtikrinti tuos kelis metus, tai kaip užtikrinti, kad toliau vaikus išlaikytų mokyklose?“, – teigia A. Navickas.
Nors ir prezidentas, ir kiti panašius siūlymus teikę politikai akcentuoja, kad permainos būtinos siekiant geresnių mokymosi rezultatų, ekspertai primena, kad, pvz., šiemet tikrai ne visi iš trečdalio neišlaikiusiųjų matematikos egzamino gyvena socialinės rizikos šeimose. Tad ir siūlymai aprėpia tik mažą dalį problemos.
„Galbūt tai padės vaikams, kurie ateis dar tik į mokyklas. Bet mes nieko nepasakom apie tuos, kurie šiais metais bus 12 klasėj, 11 klasėj, 10 klasėj. Mes matom, kad yra blogai su jų pasiekimais, bet o ką daryti? Kokie siūlymai?“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Privalomam ikimokykliniam ugdymui socialiai pažeidžiamiems vaikams reikėtų devynių milijonų eurų, kiti siūlymai verti dar dešimčių milijonų. Ar juos skirti, spręs jau naujai išrinkta valdžia. O kol kas jaunajai kartai žengiant į naują rugsėjį telieka kliautis savomis jėgomis.
