modeliavimas

Marsas siekia apie pusę Žemės dydžio, tačiau jo masė – tik vieną dešimtąją dalį. Kodėl taip skiriamės, nors esame artimi kaimynai? Į šį klausimą astronomai negalėjo atsakyti ilgą laiką. Ir pagaliau naujos idėjos apie Saulės sistemos formavimąsi padėjo jiems šį galvosūkį išspręsti.

Vokiečių mokslininkai sukūrė patį pažangiausią iki šiol pandemijų sklidimo kompiuterinį modelį, leidžiantį įvertinti pavojingų virusų plitimą pasaulio oro transporto magistralėmis, praneša „Dailymail.co.uk“. Humboldto universiteto Berlyne (Vokietija) mokslininkų grupė, vadovaujama teorinės fizikos profesoriaus Dirko Brockmanno, savo tyrime rėmėsi 2003 m. SARS (sunkaus ūminio respiracinio sindromo) viruso ir 2009 m. naujo tipo gripo viruso H1N1 plitimo pasaulyje duomenimis.

IBM pristatė naują orų prognozės ir elektros galios modeliavimo technologiją, kuri leidžia labiau pasitikėti atsinaujinančios energijos ištekliais. Ši technologija analizuoja didelius orų stebėjimo duomenų kiekius ir leidžia itin tiksliai apskaičiuoti, kiek energijos galės generuoti saulės ir vėjo jėgainės.

Fransas Pretorius (Frans Pretorius) ir Viljamas Ystas (William East) iš Prinstono universiteto žurnale „Physical Review Letters“ paskelbė straipsnį, kuriame, remdamiesi kompiuterinio modeliavimo rezultatais, teigia, kad juodąją skylę sukurti gali būti kiek paprasčiau, nei buvo manoma iki šiol – tam reiktų 2,4 kartų mažiau energijos nei rodė ankstesni skaičiavimai.

Kas atsitiktų, jei visatoje susidurtų dvi supermasyvios juodosios skylės? Kolorado universiteto (JAV) mokslininkai sumodeliavo tokią situaciją superkompiuteriu ir pademonstravo, kas nutinka jas supantiems įmagnetintiems dujų debesims. Tyrėjai tikisi, jog tokie modeliai padės greičiau visatoje aptikti gravitacines bangas.

Mokslininkai mielai atsuktų Visatą atgal ir stebėtų, kas vyko nuo pat pradžių. Kadangi tai padaryti neįmanoma, tyrėjams tenka kompiuteriniuose kurti savas miniatiūrines visatas, joms pritaikyti fizikos dėsnius ir tyrinėti jų evoliuciją. Dabar tyrėjai planuoja atlikti detaliausią ir didžiausio masto tokio pobūdžio simuliaciją. Taip jie tikisi įminti vieną didžiausių mįslių – tamsiosios energijos, kuri verčia visatą vis sparčiau plėstis, kilmę, rašo SPACE.com.

Marse vakar nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ buvo kuriamas nenaudojant prototipų, pranešė bendrovė „Siemens“. Pasak jos atstovų, NASA inžinieriai naudojo „Siemens“ programinę įrangą skaitmeniniu būdu projektuodami ir virtualiai modeliuodami visureigį be bandomojo prototipo sukūrimo. Pranešama, kad JAV Aeronautikos ir kosmoso agentūros specialistai viso „Curiosity“ proceso kūrimo metu naudojo „Siemens“ produkto gyvavimo ciklo valdymo programinę įrangą.

Dabar žmonija turi kranus, sraigtasparnius, traktorius, sunkvežimius. Tačiau pastatyti Didžiąja piramide vadinamą Kufu piramidę Gizoje (Egiptas) ir dabar būtų labai sunku. Tai tik dar labiau stulbina, mėginant įsivaizduoti, kaip tokį pastatą egiptiečiai surentė prieš 4,5 tūkst. metų.

Nuslopinti audros sukeltas bangas ir paversti vandens paviršių lygiu tarsi ežeras, regis, iki šiol pavyko tik Jėzui Kristui. Dabar tai siekia pakartoti Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV) mokslininkai.

Superkompiuterį pasitelkę JAV mokslininkai išnagrinėjo galimus apsaugos nuo Žemei pavojų keliančių didelių asteroidų scenarijus naudojant branduolinį ginklą. JAV Energijos departamento nacionalinės Los Alamos laboratorijos mokslininkai superkompiuteriu tyrė branduolinio ginklo, kuris būtų naudojamas prieš mirtiną pavojų žmonijai keliančius didelius asteoridus, efektyvumą, pranešė „Space.

Mokslininkai pirmąsyk astrofizikos istorijoje ėmėsi sudėtingos užduoties – sumodeliuoti sprogimą supernovos, iš kurios liekanų Visatos platybėse, kaip manoma, susiformavo gimtasis mūsų kampelis – Saulės sistema. Apie tai, kaip jiems sekėsi, informuoja Masačiusetso technologijų instituto (MIT) portalas „technologyreview.com“. Saulės sistemos kilmės klausimas išlieka vienu iš aktualiausių moderniosios astrofizikos klausimų.

„Facebook“ ir kiti populiariausieji interneto socialiniai tinklai tėra dar vienas finansinis IT „burbulas“, tvirtina Šveicarijos mokslininkai. Ciuricho aukštosios technikos mokyklos (ETH Zurich) mokslininkai Didier Sornette'as ir Peteris Cauwelsas mano, kad šiuo metu stebimas interneto socialinių tinklų populiarumo bumas baigsis dar vienu išpūsto finansinio „burbulo“ sprogimu: jų teigimu, tokią prielaidą patvirtina faktas, jog „Facebook“ socialinis tinklas finansiškai yra labai pervertintas.

Nauji duomenys rodo, kad keistas Urano sukimosi ašies posvyris atsirado ne dėl vieno stipraus, o keleto silpnesnių smūgių. Septintoji Saulės sistemos planeta, Uranas, išsiskiria savo sukimusi aplink ašį. Ji sukasi 98 laipsnių posvyrio kampu ir beveik rieda savo orbita aplink Saulę, tuo tarpu kitų planetų sukimosi ašies posvyrio kampai ne tokie ekstremalūs: Žemės – 23 laipsniai, Jupiterio – 3 laipsniai, Neptūno – 29 laipsniai.

657 kilometrų aukštyje virš Žemės skriejantis palydovas „Aquarius“ pradėjo preciziškus pasaulio jūrų ir vandenynų sūrumo matavimus. Jie padės mokslininkams geriau suprasti globalius kritulių susidarymo, vandens garavimo ir  jūrų srovių procesus. „Aquarius“ palydovą NASA raketa į numatytą orbitą iškėlė šių metų birželio 10 dieną. „Aquarius“ tyrimų programą finansavo ir joje dalyvauja ne tik JAV, bet ir Argentina, Brazilija, Kanada, Prancūzija ir Italija.

Dizaino bendrovės „CiccareseDesign" dizaineriai, remdamiesi informacija apie būsimajam „Apple“ išmaniojo telefono „iPhone 5" modeliui paruoštus dėklus, pabandė sumodeliuoti jo paties išvaizdą.

Verslo programinės įrangos kūrėja bendrovė SAP pristatė smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėms skirtą verslo analizės programinės įrangos paketą. Pasak SAP atstovų, jis greitai ir paprastai apdoroja duomenis, o realiu laiku gautas įžvalgas padeda paversti patikimais verslo sprendimais.

Maždaug 1 iš 10 egzoplanetų gali turėti gamtinį palydovą, kuris atitiktų Žemės ir Mėnulio dydžio proporcijas, teigia astronomai. Mūsų Mėnulis yra neproporcingai didelis: jis prilygsta daugiau nei vienam ketvirtadaliui Žemės skersmens. Iki šiol buvo manoma, jog tai retas dalykas, praneša BBC.

Mokslininkai teigia, kad Saulės dėmių skaičiaus sumažėjimą lemia sudėtingi po žvaigždės paviršiumi vykstantys procesai. Saulės dėmės – tamsesnės, vėsesnės Saulės paviršiaus sritys, kur veikia intensyvūs magnetiniai laukai. Tai yra elektringų dalelių audrų, Žemėje sukuriančių šiaurės pašvaistes, buveinė. Tačiau šios audros taip pat gali sutrikdyti kosmose esančios elektronikos darbą, paveikti skrydžius virš poliarinių regionų ir nutraukti elektros tiekimą Žemėje.

JAV mokslininkų sukurta interneto svetainė „Impact: Earth!" siūlo kiekvienam norinčiam nukreipti į Žemę pasirinkto dydžio asteroidą arba kometą ir gauti moksliškai tikslius tokios katastrofos rezultatus. Šios interaktyvios svetainės siūlomi kosminio Armagedono modeliavimo rezultatai yra tokie tikslūs, kad jais naudojasi NASA, JAV šalies saugumo departamento ir kitų vyriausybinių organizacijų specialistai, skelbia „Space.

Remdamiesi nauju kompiuterinio modeliavimo tyrimu,  JAV mokslininkai siūlo grįžti prie idėjos ginti Žemę nuo atlekiančių asteroidų branduoliniais ginklais.

Mokslininkai sugalvojo sąlygiškai nesudėtingą metodą, kuriuo galima patvirtinti hipotezę, jog Visata yra plokščia. Maža to, metodas, kuris buvo sugalvotas peržiūrėjus dar prieš 30 metų iškeltas idėjas, leidžia tvirtinti, jog beveik tris ketvirtadalius Visatos sudaro vadinamoji „tamsioji medžiaga“. Tyrimo ataskaita ir išvados paskelbtos žurnale „Nature“. Metodo autorius Christianas Marinoni pažymi, kad idėja suteikia galimybę pamatyti Visatos formą per pradinės mokyklos geometrijos kurso priz...

Panaudoję superkompiuterius mokslininkai sugebėjo trimatėje erdvėje sumodeliuoti didžiules jėgas, atsirandančias susiduriant dviems galaktikų spiečiams. Tikimasi, jog tokie astrofizikiniai modeliai padės aiškintis tamsiosios materijos vaidmenį formuojantis naujoms galaktikoms. Nuotraukoje parodytas Kulkos spiečiaus (angl. Bullet Cluster) vaizdas gautas sujungus duomenis, surinktus naudojant „Chandra X-Ray Observatory“, orbitinio teleskopo „Hubble“ ir Čilės „Magellan“ teleskopo įrangą.

Juodosios stygos – tai daugiau nei trijuose matmenyse egzistuojančios juodosios skylės. Šie hipotetiniai objektai gali susiformuoti mūsų Visatoje tuo atveju, jei joje iš tiesų egzistuoja „paslėpti" matmenys, šalia mums žinomų trijų erdvės dimensijų ir laiko, teigia mokslininkai. Naujas teorinis fizikų tyrimas leido sumodeliuoti, kaip tokie keisti objektai galėtų evoliucionuoti bėgant laikui. Žinoma, jei jie apskritai egzistuoja.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad investavimas finansų rinkose yra paprastas dalykas. Daugelis žmonių tiesiog eina į banką ir dalį savo pinigų padeda į taupomąją sąskaitą. Geriausiu atveju nusiperka obligacijų arba taip vadinamų nerizikingų vertybinių popierių. Tačiau jie nesusimąsto, kad metinė infliacijos norma gali viršyti uždirbamas metines palūkanas ir taip tokia investicija gali atnešti ne pelno, bet nuostolių.

Dėl šylančio klimato ateinančiais dešimtmečiais sulauksime vis dažnesnių ir smarkesnių uraganų, rodo naujausio kompiuterinio modeliavimo rezultatai. JAV pietryčiai, Meksika ir Karibų jūros regionas labai galingų uraganų – tokių kaip Naująjį Orleaną nusiaubusi „Katrina“ – ateinančiais dešimtmečiais turėtų sulaukti vis daugiau. Kaip praneša „National Geographic“, uraganai turėtų stiprėti ir dažnėti dėl šylančio jūros paviršiaus – tai uraganų galios šaltinis – bei besikeičiančių vėjo krypčių.