Dabar žmonija turi kranus, sraigtasparnius, traktorius, sunkvežimius. Tačiau pastatyti Didžiąja piramide vadinamą Kufu piramidę Gizoje (Egiptas) ir dabar būtų labai sunku. Tai tik dar labiau stulbina, mėginant įsivaizduoti, kaip tokį pastatą egiptiečiai surentė prieš 4,5 tūkst. metų. Ir vis tik: kiek kainuotų šio pasaulio stebuklo statybos šiandien?
Jei Didžioji piramidė būtų statoma pagal spiralinį modelį (iš vidaus į išorę, naudojant spiralės pavidalo vidinę rampą) – o toks, kaip manoma, būtų efektyviausias ir ekonomiškiausias statybos modelis – tai statybų kaštai siektų įspūdingus 5 mlrd. JAV dolerių.
Pirmiausia derėtų pradėti nuo statybos projekto. Kiekviena piramidės siena yra maždaug 230 m ilgio, o piramidės aukštis – apie 146 metrus. Pasaulio stebuklas pastatytas iš 2,3 mln. akmens blokų – kiekvienas iš jų sveria beveik po 3 tonas. Taigi, bendra statinio masė – apie 6,5 mln. tonų.
Legendos byloja, jog Didžioji piramidė buvo pastatyta tik per 20 metų. Tai reiškia, kad vienam piramidės akmeniui padėti tereikėjo penkių minučių (dirbant visus 20 metų, be išeiginių, visą parą), skaičiavimus pateikia „Lifeslittlemisteries.com“. Savaime suprantama, tokiam tempui išlaikyti reikėtų tūkstančių darbininkų (vergų). Kadangi kai kuriose tradicinėse teorijose minima, jog piramidės statyboms turėjo būti panaudota ir labai ilga išorinė rampa, išeitų, jog jos ilgis turėjo siekti beveik 2 km – kad rampa būtų ne pernelyg stati akmenis vilkti. Beje, pačią rampą sudarančių akmenų bendras tūris turėtų būti dvigubai didesnis už pačios piramidės tūrį...
Pagal naujesnę ir ekonomiškesnę teoriją, kuri įžiebė diskusijas tarp architektų ir egiptologų, apatinis piramidės trečdalis buvo suręstas akmenis velkant išorine rampa. O likusią piramidės dalį egiptiečiai statė iš piramidės vidaus, neva įrengę nedidelio nuolydžio vidinę rampą. Maža to, piramidžių statytojai viršutinių piramidės aukštų statybai galėjo panaudoti išorinės rampos akmenis.
Vidinės rampos hipotezės autorius, prancūzų architektas Žanas Pjeras Hudinas (Jean-Pierre Houdin) su trimatės grafikos bendrove „Dassault Systems“ pamėgino sukurti virtualų piramidės statybų proceso modelį. Lavalio universiteto (Kvebekas, Kanada) mokslininkų grupė planuoja atlikti Kufu piramidės konstrukcijos skenavimą infraraudonaisiais spinduliais – šios procedūros metu, kaip tikimasi, galima aptikti vidinę spiralinę rampą. Jei tokią pavyks surasti, Ž. P. Hudino teorija bus įrodyta.
„Esu įsitikinęs, jog naudojant tokį rampų modelį Kufu piramidę galėtume pastatyti ir mūsų laikais, – tvirtina architektas. – Be to, tai būtų ekonomiškiausias piramidės statybos būdas.“
Žinoma, statybų galimybės dabar ir prieš 4,5 tūkst. metų gerokai skiriasi.
„Pirmiausiai, akmens luitai rampomis galėtų būti transportuojami ne žmonių raumenų jėga, o variklių jėga. Antra, aukščiausią piramidės dalį (10-15 metrų) būtų galima pastatyti naudojant nedidelius kranus – tokie dabar įrengiami statomuose dangoraižiuose, – dėsto Ž. P. Hudinas. – Kraną ant piramidės užkeltų sraigtasparnis. Akmenis ir kitas statybines medžiagas, užritintas vidine rampa, piramidės viduje į savo vietas galėtų sukilnoti taipogi kranai. Kranu kelti akmens blokus nuo žemės piramidės pakraštyje į piramidės centrą nebūtų jokios galimybės.“
Jei, kaip tvirtinama, Kufu piramidę per 20 metų kadaise pastatė 4 tūkst. darbininkų, tai naudojant šiuolaikinę statybinę techniką Didžiosios piramidės statyboms pakaktų 1,5-2 tūkst. žmonių, o piramidė iškiltų per maždaug 5 metus. Projekto sąmata – 5 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, Manheteno centre stūksančio 532 m aukščio Pasaulinio prekybos centro dangoraižio „One World Trade Center“ statybos kainavo 4 mlrd. JAV dolerių.
