ministrai

Vyriausybė šią savaitę pritarė Seime svarstomam Rinkimų kodekso projektui, tačiau siūlo iš jo braukti procedūrinius klausimus ir technines detales, paliekant esmines konstituciškai svarbias nuostatas. „Pati Vyriausybės išvada neatneš kardinalių pokyčių tam, dėl ko susitarė politinės partijos Seime, nors ir yra pakankamai ilga“, – per Vyriausybės posėdį sakė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Lietuvos mokyklose ugdoma jau virš 10 tūkstančių nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų. Švietimo, mokslo, sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtina, kad didžiųjų Lietuvos miestų ir kurortinių miestellių mokyklose vietų nebėra, todėl prašo juose nebeskatinti apsigyventi ukrainiečių šeimoms su mokyklinio amžiaus vaikais. Vyriausybė trečiadienį ukrainiečių vaikų švietimui nusprendė papildomai skirti 6,7 mln. eurų.

Vyriausybė atšaukė įsigalioti turėjusius palengvinimus keliaujantiems iš kai kurių trečiųjų šalių. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui palikti iki šiol galiojusius ribojimus dėl plintančio naujo koronaviruso omikron atmainos varianto.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį vienbalsiai pritarė naujoms sankcijoms Rusijai, pripažinusiai Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę ir planuojančiai pasiųsti ten savo pajėgas, pranešė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Vakarų šalims nerimaujant dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai rengiasi vykti į šią šalį, pirmadienį pranešė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. „Mes su kolegomis iš Baltijos valstybių esame preliminariai sutarę, vyksta dar tvirtinimas, dėl mūsų galimo vizito (į Ukrainą – BNS) artimiausiu metu“, – nacionaliniam transliuotojui LRT sakė G. Landsbergis.

Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų atsisakyti periodinio darbuotojų testavimo dėl koronaviruso. Toks siūlymas Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu numatytas Vyriausybės nutarimo projekte.

Vyriausybei pakenkė sukurtas lūkestis, kad ministrai atsistatydins dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito, ir palikti juos postuose buvo premjerės Ingridos Šimonytės klaida, sako politologė Ainė Ramonaitė. Taip ji komentavo antradienį paskelbtą visuomenės nuomonės apklausą, rodančią gruodį smukusius šalies Vyriausybės reitingus.

Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas penktadienį pareiškė laikantis Rusijos paskelbtus NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus nepriimtinais. „Rusijos reikalavimai NATO yra absoliučiai nepriimtini! – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė ministras. – Bet kurios iš Rusijos Federacijos išvardytų priemonių įgyvendinimas būtų katastrofiškas Europos saugumui.“ Jis pabrėžė, kad dabar eskaluojančioji pusė yra Rusija, kuri telkia savo pajėgas prie Ukrainos sienų.

Ingrida Šimonytė suteikė antrą šansą Skuodžiui ir Landsbergiui – netenkino jų prašymų trauktis iš ministrų kabinetų ir nurodė darbus, kuriuos šie turi padaryti. Valdantieji sako, kad toks sprendimas geriausias, bet prezidentas Gitanas Nausėda tokį sprendimą pavadino pralaimėjimu ir klausia, kodėl apie aukštus politinius standartus garsiai kalbėję dešinieji, dabar juos nuleido žemai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesutiko priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti. G. Landsbergis atsistatydinimo pareiškimą I. Šimonytei išsiuntė dar penktadienį, M. Skuodis – sekmadienį. Abu ministrai prašė būti atleisti dėl baltarusiškų trąšų „Belaruskalij“ skandalo, kuris kilo praėjusią savaitę.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad premjerės Ingridos Šimonytės sprendimas neatleisti dviejų savo darbo tinkamai neatlikusių ir netiesą viešai sakiusių ministrų nuvylė daugelį Lietuvos žmonių, rašoma LSDP pranešime. Politikė taip pat pabrėžia, kad konkrečių veiksmų plano dėl Baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą Vyriausybė lig šiol visuomenei taip ir nepateikė.

Abiejų ministrų atsistatydinimo prašymai turėtų būti patenkinti, teigė Seimo narys Gintautas Paluckas. Jo akimis kitos išeities iš problemos nėra, o jo kolega Paulius Saudargas mano, kad tai tik komunikacijos krizė ir tokių drastiškų sprendimų nereikėtų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, kad Vyriausybė toliau dirba sutelktai, bet Ministrų kabinetas nėra prisirišęs prie postų. Taip ji kalbėjo premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad ji neatmeta, jog dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito galėtų atsistatydinti visa Vyriausybė. „Aš tikrai nežinau nė vieno savo kolegos ministro, kuris būtų labai stipriai prisirišęs prie savo kėdės.

Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sankcijų asmenims ir subjektams, siejamiems su Rusijos privačia karine bendrove „Wagner“, kaltinama prisidedant prie konfliktų kurstymo įvairiose šalyse. ES užsienio reikalų ministrai per susitikimą Briuselyje pritarė aštuonių asmenų ir trijų bendrovių sąrašui, kuriems bus taikomas draudimas išduoti vizas ir bus įšaldytas jų turtas, esantis Bendrijos jurisdikcijoje, nurodė diplomatai.

Trečiadienį sustiprinančia vakcinos doze nuo koronaviruso sostinės „Litexpo“ parodų centre pasiskiepijo premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė pirmininkė sako, kad problemų užsiregistruojant nekilo, jos pavyzdžiu turėtų netrukus pasekti ir ministrai. „Aš įtariu, kad trikdžių atsirado tada, kada atsirado didesnė paklausa ir daugiau susidomėjimo. Man pavyko užsiregistruoti iš pirmo karto, tą dariau apie 8 valandą ryte.

Užsienio investuotojai Lietuvoje norėtų galimybės lengviau įdarbinti darbuotojus iš kitų šalių, sako „Investuotojų forumo“ („Investors' Forum“) atstovai, susitikę su Ministrų kabineto nariais. Verslininkai taip pat norėtų, kad Europos atsigavimo fondo pinigai būtų skiriami ne tik smulkioms, bet ir vidutinėms bei didelėms įmonėms.

Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad Ministrų kabinetas daro klaidų, bet ministrų sako keisti šiuo metu neketinanti. „Mes visi esam žmonės, todėl ir darome tai, ką daro visi žmonės, – darome klaidas, kartais nusišnekam, nesusikalbam, kartais padarome kažkokių nebūtinų dalykų. Bet tikrai negaliu vertinti nė vieno ministro kaip nedarančio savo darbo“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu „Verslo žinioms“ sakė premjerė.

Ministras Dulkys turi du kelius – persilaužti dorojantis su pandemija arba trauktis. Tokį griežtą perspėjimą jam rėžė prezidentas Gitanas Nausėda – pirmą kartą per šios Vyriausybės kadenciją. Ministras dedasi ramus, atkerta, kad persilaužti turi tie, kurie nesiskiepija. Tiesa, šalies vadovas nepalaiko interpeliacijos premjerei Šimonytei, apie ką nuolat skalambija valstiečiai.

Varšuvoje penktadienį vyks bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, skirtas aptarti gynybos ir saugumo, vidaus reikalų, ekonomikos ir energetikos klausimams. Susitikime Lenkijos sostinėje dalyvaus devynių Lietuvos ministrų ir šešių viceministrų delegacija, vadovaujama premjerės Ingridos Šimonytės. Vizitas Varšuvoje vyks rugsėjo 17 dieną, Lenkijai minint sovietų invazijos į Lenkiją 82-ąsias metines.

Lietuvos Užsienio, krašto apsaugos ministrai pabrėžia, jog būtina stiprinti NATO kolektyvinę gynybą matant hibridines Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes.

Baltarusijos veiksmai skatinant nelegalią migraciją yra „sistemiškai suplanuota ir organizuota Lukašenkos režimo hibridinė operacija“, nukreipta prieš šias šalis ir visą Europos Sąjunga, teigia Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai.

Ketvirtadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė lankysis Lietuvos pašto skyriuje Vilniaus centre, kur pirmieji išbandys nuo šio ketvirtadienio startuojančią popierinio galimybių paso atsiėmimo paslaugą. Gyventojams atsiveria daugiau galimybių patogiai ir nemokamai atsiimti galimybių pasą – nuo rytojaus tai bus galima padaryti visuose Lietuvos pašto skyriuose, „Sodros“ padaliniuose ir vaistinėse.

Vilniaus merui Remigijui Šimašiui sumainius aukso žiedus su „Do architects“ firmos architekte ir akcininke Gilma Teodora Gylyte kai kurie politikai Vilniaus vadovo „meilės reikaluose“ įžvelgė supainiotus interesus ar net korupciją, ragina trauktis. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jei jos vadovaujamo ministrų kabineto nariui nutiktų panaši istorija, tai trukdytų jam toliau dirbti ministru.

Opoziciniams valstiečiams kreipusis į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl užsienio, vidaus reikalų ministrų tinkamumo eiti pareigas, Prezidentūra teigia, kad pirmiausia konkrečių ministrų darbą turėtų vertinti premjerė Ingrida Šimonytė. „Konkrečių ministrų darbą pirmiausia turėtų vertinti ministrė pirmininkė. Prezidentui ir valstybei svarbiausia yra ministrų darbo rezultatas, kurį šiai dienai vertinti yra per anksti“, – BNS atsiųstame komentare teigė Prezidentūra.

Migrantų krizė ir koronaviruso pandemija koreguoja ministrų atostogų planus. Dėl migrantų krizės atostogas atšaukė užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis. G. Landsbergis planavo atostogauti nuo pirmadienio dvi savaites iki rugpjūčio 6-osios, BNS informavo jo atstovė Vytautė Šmaižytė.

Tarp Ministrų kabineto narių didžiausios vertės turto turi užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio šeima, kukliausia – krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko turto vertė, rodo trečiadienį Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbti turto deklaracijų duomenys. G. Landsbergio šeimos turto vertė – 16,7 mln. eurų. Daugiau kaip 13 mln. eurų iš jų sudaro ministro sutuoktinės Austėjos Landsbergienės turimų akcijų vertė. A. Anušausko šeimos turtas – 24,4 tūkst.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrų taryba pirmadienį susitarė dėl būsimos žemės ūkio finansinės perspektyvos, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.  Pasak jo, esminis pokytis – nuo 2023 metų ne mažiau kaip 1,095 mlrd. eurų, arba 27 proc. bendro finansinio voko privaloma skirta aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo priemonėms. „Žalinimas tampa baziniu reikalavimu gauti pagrindines išmokas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kur bus tariamasi dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai. Svarstoma naujas sankcijas nukreipti į pagrindinius Baltarusijos ekonomikos sektorius, įskaitant kalio trąšų eksportą, tabako sektorių, naftos ir naftos chemijos produktus.

Didėjant konfliktui Artimuosiuose Rytuose, gegužės 18 dieną rengiama neeilinė Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryba. Nuotoliniame posėdyje ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai aptars situaciją Izraelyje ir Palestinoje bei būdus, kaip ES galėtų paskatinti konflikto puses grįžti prie derybų stalo. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, nerimą kelia augantis civilių mirčių skaičius, nesiliaujantys protestai ir įtampa Izraelyje ir okupuotose teritorijose bei kaimyninėse šalyse.

Rinkėjai baudžia Ingridos Šimonytės Vyriausybę – jos reitingai vėl smunka. Teigiamai ministrų kabinetą vertina jau tik kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų, o neigiamai – daugiau kaip pusė. Patys rinkėjai ir ekspertai vardija įvairiausius pavyzdžius, kuo Vyriausybė neįtinka tautai. Premjerė savo ruožtu tikina, kad valdžia visų žmonių poreikių patenkinti niekada negali ir negalės, tad menkstančio populiarumo esą nesureikšmina.

Navalno apnuodijimas ir marinimas kalėjime, žvanginimas ginklais prie Ukrainos ir galiausiai išaiškėjusi istorija apie karinio sandėlio sprogdinimą Čekijoje – Putino Rusija elgiasi, kaip teroristinė valstybė, tačiau Europos Sąjunga neapsisprendžia papildomai bausti Kremlių, ir vėl apsiriboja raginimais apsiraminti ir susirūpinimais.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nesuprantanti prezidento Gitano Nausėdos argumentų, jog buvę ministrai negali būti skiriami ambasadoriais, nes jiems reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis. „Prezidento požiūrio vieno ar kito konkretaus asmens atžvilgiu nevertinu, bet sakyčiau, kad nelabai suprantu nuo ko žmogus, dirbęs valstybei, turėtų atšalti, jeigu jis ir toliau nori dirbti valstybei“, – komentare, kurį BNS perdavė I. Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė, sakė premjerė.

Seimo narių padėjėjams ir patarėjams naujoji valdžia smarkiai kelia atlyginimus. Kartu su šių metų biudžetu parlamentarai savo pagalbininkams padidino algas, kai kuriems jos didėja keliais šimtais eurų. Tarnautojai, o ir Seimo nariai tikina, kad kelti padėjėjams buvo būtina. Seimūnai esą net nerasdavo norinčiųjų dirbti raštingų žmonių už 700 eurų į rankas. Pati premjerė Šimonytė sako nesanti tuo sužavėta. Seimo nario padėjėja Indrė Dujauskienė parlamento rūmuose darbuojasi pora mėnesių.

Svarstantys kada nors tapti ministrais turėtų gerai pagalvoti, mat Prezidento požiūriu, tapimas politiku demonstruoja nenorą dirbti kitų darbų. Taip pareiškė Prezidento patarėja, kai Gitanas Nausėda nusprendė neleisti grįžti į teisėjo pareigas buvusiam Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui. Šis rinkimų nelaimėjęs valstiečių Vyriausybės ministras žada skųsti tokį sprendimą teismui, o dėl jo antakius kelia tiek patys valstiečiai, tiek ir valdančiaisiais tapę konservatoriai.

Pandemija nuo pat pavasario atvėrė daug sveikatos sistemos sopulių, tačiau atskleidė ir iškreiptą algų skaičiavimo metodiką. Ministrai yra pagrindiniai Vyriausybės atstovai ir prisiima atsakomybę už sprendimus, tačiau daugiausiai uždirbo visai ne jie, o jų pavaldiniai – viceministrai ar kancleriai. Politikai spręsti įsisenėjusią problemą – savo pačių algų klausimą bijo, nes kalbos apie pinigus paprastai smarkiai suerzina rinkėjus.

Darbą pradėję naujieji ministrai vis dar bando suprasti, kokį palikimą perėmė iš valstiečių Vyriausybės. Kai kurie sako jau suskubę stabdyti jų pirmtakų inicijuotus konkursus į vienas ar kitas pareigas, o taip pat ir šimtatūkstantinius pirkimus. Įtarimai dėl skaidrumo kyla ir peržvelgiant kitus paskutinius pirmtakų darbus. O dalis naujai iškeptų ministrų prisipažįsta – kol kas net nespėjo pasidomėti, kas vyksta ministerijose ir nežino, ar viskas skaidru bei teisėta.

Vyriausybės atstovų įstaiga jau pusantrų metų dirba be nuolatinio vadovo, taip pat iki šiol nepavyksta rasti visų penkių atstovų apskritims, jų iki šiol dirbo trys ir tik nuo gruodžio pradžios – keturi. Vyriausybė tvirtina, jog tarnyboje, vertinančioje, ar savivaldos teisės aktai atitinka šalies teisės aktus, paieškas sunkina aukšti reikalavimai šioms pareigoms.

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį rengia susitikimus su devyniais ministrais aptarti kitų metų biudžeto projektą ir COVID-19 valdymo klausimus. „Premjerė su ministrais aptars jų darbus, taip pat – kitų metų biudžetą ir koronaviruso valdymo klausimus“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį skirs susitikimams su ministrais, sekmadienį numatomas pirmasis Vyriausybės posėdis dėl koronaviruso pandemijos valdymo. Kaip BNS informavo Vyriausybės spaudos tarnyba, penktadienį premjerė pirmą darbo dieną Vyriausybėje dalyvavo nuotoliniame pasitarime su sveikatos bei kitais ekspertais ir aptarė koronaviruso valdymo situaciją.  „Rytoj premjerė susitinka su ministrais ir ruošis Vyriausybės posėdžiui, kuris vyks sekmadienį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį susitiks su antruoju Laisvės partijos kandidatu į susisiekimo ministrus, dabartiniu ekonomikos ir inovacijų viceministru Mariumi Skuodžiu. Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė BNS teigė, kad kandidatas – „vertybiškai artimas“ partijai, turintis patirties valstybės valdyme. Ji taip pat sakė, kad M. Skuodį matė savo politinėje komandoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.

Virš prezidento Nausėdos ir būsimosios premjerės Šimonytės besikaupę tamsūs debesys žaibais ir audra neprapliupo. Šalies vadovas atmetė dviejų kandidatų į ministrus pavardes, tačiau ne tas, kurios Šimonytei būtų labai skaudžios politine prasme. Nausėdai neįtiko Laisvės partijos kandidatas Kasparas Adomaitis ir nepartinė Dalia Miniataitė.

Politologai įvertino, kad prezidentas Gitanas Nausėda, atmesdamas susisiekimo ministro Kasparo Adomaičio ir žemės ūkio ministrės Dalios Miniataitės kandidatūras, pasirinko patį švelniausią sprendimą, nes juos pakeisti bus lengviausia.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad prezidentui atmetus kandidatą į susisiekimo ministrus Kasparą Adomaitį, artimiausiu metu bus teikiamas naujas partijai nepriklausantis, tačiau „vertybiškai artimas žmogus“. „Netrukus paskelbsime tą pavardę, bet šiandien dieną norime pasilikti tokiam susiderinimui viduje, Tai – artimas Laisvės partijai vertybiškai žmogus, kuris nėra Laisvės partijos narys“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ji.

Susitikimus su kandidatais į ministrus baigęs prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Vyriausybės formavimą aptars su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte. „Savo nuomonę apie pateiktus kandidatus prezidentas išsakys premjerei“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Prezidentas ketvirtadienį baigė susitikimus su visais 14 kandidatų į ministrus. G. Nausėda aptarti kandidatų į ministrus su I. Šimonyte jau buvo susitikęs antradienį.

Vyriausybė yra kolegialiai atsakinga už savo darbą ir siūlyti Ministrų kabineto narius – premjero prerogatyva, teigia paskirtoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Aš visą laiką gyvenime turiu planą B, bet man atrodo, kad šiame procese yra labai daug spalvų, kurias vis dėl to reikėtų turėti mintyje, nes čia nėra tokio žaidimo – tinka netinka ar kažkas panašaus.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį ryte susitiko su kandidate į vidaus reikalų ministres Agne Bilotaite. Prezidentūros teigimu, kandidatė į vidaus reikalų ministerijos kuruojamus klausimus galėtų būti įsigilinusi labiau, tačiau jos motyvacija spragas atperka. Ketvirtadienį ryte prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kandidate į vidaus reikalų ministres Agne Bilotaite. Prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis sako, kad A. Bilotaitė prezidentui paliko gerą įspūdį.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su likusiais keturiais kandidatais į ministrus. Šalies vadovas kalbėsis su konservatorių kandidatais į vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų postus – Agne Bilotaite, Dainiumi Kreiviu, Arvydu Anušausku ir Gabrieliumi Landsbergiu. Iki šiol prezidentas susitiko su 10 iš 14 kandidatų į ministrus. Antradienį G. Nausėda aptarti kandidatų į ministrus buvo susitikęs su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte.

Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda turėtų susitikti su visai kandidatais į ministrų postus ir netrukus paskelbti savo verdiktą. Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, jog preizdentui atmetus kurį nors kandidatą į ministrus centro dešinės koalicijos partijoms gali reikėti keisti jau pasiskirstytas atsakomybių sritis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus kurį nors kandidatą į ministrus, centro dešinės koalicijos partijoms gali reikėti keisti jau pasiskirstytas atsakomybių sritis, teigia Ingrida Šimonytė. „Tai nėra vien mano pasirinkimas ir vien mano būrys, tai yra ir tam tikrų koalicijos susitarimų atspindys ne tik dėl konkrečių žmonių, bet ir dėl konkrečių atsakomybių ribų – už ką atsakomybę prisiima kuri koalicijos partija.