Vyriausybė tvirtina, jog tarnyboje, vertinančioje, ar savivaldos teisės aktai atitinka šalies teisės aktus, paieškas sunkina aukšti reikalavimai šioms pareigoms.
Šiuo metu pačiai įstaigai laikinai vadovauja Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daiva Kerekeš, iki šiol ėjusi dar ir atstovės Šiaulių bei Telšių apskrityse pareigas. Pastarosios pareigos Ministrų kabineto sprendimu praėjusią savaitę perleistos Vyriausybės atstovui Kauno ir Marijampolės apskrityse Andriui Cechanavičiui.
Vilniaus ir Alytaus apskrityse Vyriausybės atstovu dirba Julius Arlauskas, o nuo gruodžio pradžios darbą pradėjo ir dar naujas Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas, tad kol kas šios pareigos neužimtos Šiaulių ir Telšių apskrityse.
„Mano žiniomis, atstovo buvo ieškoma, bet, matyt, kažkas atsisakydavo ar netikdavo kandidatūra“, – BNS sakė įstaigos laikinoji vadovė D. Kerekeš.
Po 2019-ųjų liepos buvusios dešimt Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų reorganizuotos į vieną Vyriausybės atstovų įstaigą, atstovų taip pat sumažėjo per pusę - nuo dešimties iki penkių.
Be kita ko, pasikeitė ir atstovų skyrimo tvarka: anksčiau būdavo vykdomi konkursai, po reformos atstovus skiria Vyriausybė premjero teikimu, tad kandidatą turėjo teikti kadenciją baigiantis Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.
Kaip BNS nurodė Vyriausybės kanceliarija, po reorganizacijos dirbančių į šias pareigas regionuose tapo sunku rasti dėl keliamų aukštų reikalavimų, t.y. jie turi turėti aukštąjį išsilavinimą, ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį, taip pat turėti bent penkerius metus viešojo administravimo ar teisės darbo patirties.
„Kadangi pretendentams keliami aukšti reikalavimai, kandidatų paieškos regionuose užtrunka“, – teigiama atsakyme BNS.
Į klausimą, kodėl neskiriamas nuolatinis vadovas, kanceliarija neatsakė.
Po reorganizacijos 2019-ųjų liepą tuometinis kancleris Algirdas Stončaitis žadėjo, kad visa komanda turėtų būti suformuota per mėnesį.
D. Kerekeš sako, kad iš esmės tarnybai finansavimo ir žmogiškųjų resursų pakanka, nes pagrindinį darbą atlieka tarnybos teisininkai, o atstovai jų darbą koordinuoja.
„Daugumoje savivaldybių didelių problemų nekyla, todėl ir dalyvavimas tarybos posėdžiuose ne visada reikalingas. Daugybę metų didžiausią dėmesį skiriame prevencijai, tad šis dėmesys yra tarybų sprendimų projektams, kad paskui nereikėtų įgyvendinti kitų reikalavimų“, – pabrėžė ji.
