Čekai gi rėžia atvirai – protesto prie Rusijos ambasados metu Kremlių vadina žudikais, lieja kraują simbolizuojantį pomidorų padažą ant ambasados atitvarų ir meta „Rosatom“ iš naujų branduolinių jėgainių konkurso.
Ant asfalto šalia Rusijos ambasados Prahoje ir ant teritoriją juosiančios tvoros – lyg aptaškyta krauju. Čekų protestuotojai Rusijos atstovybę naktį apliejo pomidorų padažu. O dieną čia susirinko nešini Europos Sąjungos ir NATO vėliavomis.
Paaiškėjus, kad 2014 m. rusų agentai susprogdino amunicijos sandėlį Čekijos Vrbeticėje ir pražudė du jo darbuotojus – čekai ne juokais supyko.
Protestuotojai renka parašus po peticija, kuria ragina ES atsakyti Rusijai.
„Šis išpuolis siaubingas. Baisesnis nei Solsberyje. Kita valstybė Čekijos teritorijoje nužudė du mūsų piliečius – tai lyg tarptautinio karo aktas“, – sako peticijos organizatorius Tomas Pesinsky. „Tikiuosi ES mus parems ir žmonės pagaliau supras kad mums ne pakeliui su Rytais – Kinija ir Rusija.“
Proteste neapsieita ir be prorusiškų provokatorių. Policija suskubo juos patraukti į šoną, kad provokacija neišvirstų į neramumus.
Vakar Čekija paskelbė, praėjus beveik 7-eriems metams nuo 2014 m. Vrbeticės amunicijos sandėlyje įvykusio sprogimo, turinti pakankamai įrodymų, jog sandėlį susprogdino Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas – pasauliui jau žinomi rusų žvalgybos agentai. Jie į šalį buvo atvykę su tais pačiais padirbtais Aleksandro Petrovo ir Ruslano Baširovo pasais, kuriais naudojosi ir 2018 m. Solsberyje „novičioku“ nuodydami Skripalius.
Čekijos amunicijos sandėlio istorija su Skripalių apnuodijimu persipynusi dar ir tuo, kad rusų agento Anatolijaus Čepigos buvimo Čekijoje 2014-ųjų spalį įrodymą tarptautiniai tyrėjai iš „Bellingcat“ rado jau po Skripalių apnuodijimo: Čepiga Prahos senamiesčio nuotrauka tuomet buvo pasidalinęs savo feisbuke. Abu agentai, manoma, tuomet Prahoje sekė ten atvykusią savo būsimą auką Sergėjų Skripalį. Dabar panašu, kad rusai vykdė dvigubą užduotį.
O vizitą amunicijos sandėlyje Čekijoje jie net buvo deklaravę kaip savo kelionės tikslą – skelbia Čekijos teisėsauga. Sprogimas ir įvyko agentams išskrendant iš šalies.
Sandėlis Rusijai esą buvo strategiškai svarbus taikinys, mat priklausė bulgarų ginklų prekybininkui Emilianui Gebrevui – tiekusiam ginklus Ukrainai, su kuria kaip tik 2014 m. Putinas pradėjo karą. O ir pats verslininkas kiek vėliau paragavo, kaip dabar aiškėja, to paties „novičioko“.
Čekijai iš šalies išsiuntus 18 Rusijos šnipų dirbusių po diplomatų priedanga, Rusija paskelbė atsakydama išsiunčianti 20.
„Kategoriškai nesutinkame su tokiomis išvadomis. Laikome jas provokuojančiomis ir nedraugiškomis“, – pasakoja Kremliaus atstovas Dmitrij Peskov.
Praha smogė ir antrą smūgį – pašalino Rusijos kompaniją „Rosatom“ iš šalyje planuojamos plėtoti atominės jėgainės konkurso.
„Rusija dažnai sako, kad visi nusistatę prieš šią šalį, tačiau daugybė atsietų vienas nuo kito pavyzdžių rodo, kad būtent Rusijos politika nuo šios šalies nustumia net ir tas valstybes, kurios buvo linkusios į konstruktyvesnį dialogą ar norą susitarti su Kremliumi. Čekija per pastarąjį dešimtmetį tikrai ne kartą tiesė ranką Rusijai. Ir pastarasis pavyzdys, kai apkaltinta Rusijos žvalgyba priešišku veiksmu Čekijos teritorijoje yra dar vienas pavyzdįs, kad vis tik Rusija į norą susikalbėti atsako agresyviomis priemonėmis“, – teigia politologas Linas Kojala.
Briuselis konkretaus atsako Rusijai kol kas, panašu, nesiima. Šiandien ES užsienio reikalų ministrai aptarę Rusijos didžiausią iki šiol žvanginimą ginklais prie Ukrainos, Aleksejaus Navalno marinimą kalėjime ir amunicijos sandėlio sprogimą Čekijoje – apsiribojo raginimais ir susirūpinimu.
„Nebuvo sprendžiama dėl plataus masto rusų diplomatų atšaukimo iš visų ES šalių. Ir šiuo metu nėra sprendžiama dėl papildomų sankcijų Rusijai. Bet viskas gali keistis. O kol kas situacija tokia“, – kalbėjo ES užsienio reikalų atstovas Josep Borrell Fontelles.
Tiesa mūsų užsienio reikalų ministras džiaugiasi, kad Europos šalių naivumas dėl Rusijos jau dingo.
„Tai, ką mes matome Ukrainoje, tai ką mes matome Maskvoje, tai, ką mes matome Čekijoje ir kituose miestuose – tai nėra ataka prieš vieną ar kelias valstybes, tai nėra ataka prieš Ukrainą. Tai yra ataka prieš mus visus“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, kad Vakarams jau derėtų oficialiai pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir imtis išties griežtų sankcijų.
„Tikrai Vakarai per daugybę metų išmoko kovoti tiek su mafija, tiek su teroristais. Tai pirmiausia atkirsti nuo finansavimo šaltinių. Tai yra neleisti jiems mažų mažiausiai daryti neva verslą kartu su mumis. Išsiųsti visus oligarchus, jų vaikus, meilužes ir visa kita iš Vakarų šalių. Va tada pradėtų kas nors keistis“, – pasakoja politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
O kol kas Rusija toliau daro, ką nori. Štai ir Vladimiro srityje – raginant viso pasaulio šalims – neįleidžia medikų pas kalėjime mirštantį opozicionierių Aleksėjų Navalną. Rusijos kalėjimų tarnyba šiandien tik paskelbė, kad perkels negaluojantį kalinį į kitos – trečiu numeriu pažymėtos kolonijos ligoninę – ir taikys jam vitaminų terapiją.
