„Yra du keliai ministrui: arba jis pasako, kad žino, kaip pasiekti persilaužimą. Arba, jei nemato kelių, kaip tai padaryti, sąžiningai prisipažįsta ir nepaima įkaitais Vyriausybės“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Anksčiau vengdavęs skambių pareiškimų apie A. Dulkio tolesnę karjerą, nors pats jį paskyrė nenoromis ir su avansu, šiandien prezidentas jau grūmoja aiškiai.
„Manau, kad tai pirmiausia premjerės sprendimas. Jeigu premjerė šiandien nepriima šito sprendimo, ponas Dulkys, jeigu pripažįsta, kad jam sunkoka susitvarkyti, gali padėti premjerei. Kelias labai paprastas“, – tęsia prezidentas.
Pats ministras, kaip įprasta, žurnalistams nepasiekiamas ir dedasi abejingu G. Nausėdos kritikai.
Jo atsakymą išplatino ministerijos spaudos tarnyba: „Persilaužimo kelias paprastas – toliau visiems skiepytis. Šią savaitę Vyriausybėje priėmėme ir pasiūlėme Seimui papildomus reikšmingus sprendimus, kurie reikalingi imunizacijos skatinimui. Šia kryptimi intensyviai dirbame kasdien. Jaučiu premjerės pasitikėjimą ir esu susikoncentravęs į tiesioginį darbą. Savo darbo vertinimą palieku kitiems.“
O A. Dulkys – ne vienintelis ministras, kuriam kritikai siūlo palikti postą. Nausėda kreipimosi sulaukė ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atžvilgiu. Pareiškimą dėl nepasitikėjimo Navicku pasirašė 11 žemės ūkio tarybos narių – sąjungų ir asociacijų, vienijančių pieno, grūdų, gyvulių augintojus. Ūkininkai išdėstė net 19 punktų, kuriais kaltina ministrą kompetencijos stoka, mažėjančiais gyvulių ir derliaus rodikliais.
„Pieno gamyba krito 4,7 proc. liepos mėnesį, kainos krito, kiaulininkystės žmonės neišsilaiko, daržininkystės“, – teigia žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
„Ar turiu atsistatydint dėl to, kad negražus? Negaliu. Ką reiškia nekompetencija? Jie man sakė ilgą laiką, kad, kai prabraidysiu po karvių mėšlą, mano IQ padidės“, – tikina žemės ūkio ministras K. Navickas.
„Mes nematom išeities – arba liekam mes, arba jis lieka. Mes nematom, ar, jam vadovaujant, mes išliksim žemės ūky, ar išliks Lietuvos žemės ūkis“, – rėžia J. Vilionis.
K. Navickas turi atsakymą: „Esu kaltinamas, kad mažėja karvių skaičius, nors ne deklaracijomis, o konkrečiais sprendimais padvigubinome paramą pienininkystės sektoriui.“
K. Navickas aiškina, kad nesupranta, ko iš jo nori dalis ūkininkų ir žemdirbių.
„Sureagavo sektorius, kuris ilgą laiką gyveno savo burbule ir darydami skaidrinimo procesus juos smarkiai suerzinome“, – sako jis.
Beje, pats J. Vilionis yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, su R. Karbauskio partija nesėkmingai kandidatavęs ir į Europos Parlamentą. Žemės ūkio rūmų pirmininkas kalba priešingai nei Vilionis, esą šaršalą kelia pavienės asociacijos.
„Tai yra stipriai politizuoti dalykai, nes žemdirbių sluoksnyje tie klausimai nėra diskutuoti. Ateina vienas ar kitas atstovas, bando tuos klausimus politiškai iškelti, norėdamas parodyti, kad čia svarbu visiems kitiems, bet kiti to dalyko neparemia“, – kalba žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Užtat valstiečiams iniciatyva prieš žemės ūkio ministrą patinka. Jie ir toliau kalba apie interpeliaciją pačiai premjerei Šimonytei.
„Galbūt būtų interpeliacija vienam ministrui, jei klausimai būtų tik vienos ministerijos srities. Dabar tų klausimų labai daug ir įvairių sričių. Tiek ministras Dulkys, tiek ministrė Bilotaitė, yra klausimų ir žemės ūkio ministrui“, – teigia „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Tiesa, interpeliacijų pažadais valstiečiai svaidosi nuo pat rinkimų, versti iš posto aplinkos ministrą Simoną Gentvilą jie žadėjo šiam vos davus priesaiką. Tačiau į Seimo salę interpeliacija taip ir neatkeliavo. O dabar valstiečiams trūksta balsų net interpeliacijai pateikti. Balsų reikia 29-ių, o frakcijoje liko tik 22 nariai. Atstatydinti premjerei reikėtų 71-o balso. Valstiečiai idėjos nelaidoja ir tikina ieškosiantys užtarimo kitose opozicinėse frakcijose, tačiau tai nežavi ir prezidento.
„Niekas nedemonstruoja tokios politinės valios suformuoti alternatyvią Vyriausybę. Tai turime turėti omenyje, nes, priešingu atveju, kalbėjimas apie interpeliacijas yra tiesiog politinės situacijos destabilizavimas“, – aiškina G. Nausėda.
Pati Kaune besilankiusi I. Šimonytė žurnalistų klausimo apsimetė neišgirdusi.
„Ministrų keitimas turi būti daromas tada, kai matome, kad turime kuo pakeisti, kad nesusidarytų vakuumas. (…) Šiandien sveikatos sektoriuje šito dalyko negalim turėti apskritai. Čia labai rizikingas veiksmas“, – įsitiknusi politologė Rima Urbonaitė.
Pasak politologės, šitaip ilgai valkiodami interpeliacijos sąvoką „valstiečiai“ tiesiog bando reklamuotis. Tiesa, nežiba esą ir Vyriausybė – ypač dėl pandemijos valdymo ir pastarųjų savaičių skandalų dėl apmokėtos ir nepažymėtos laidos užsakymo.
„Operatyvaus, savalaikio reagavimo kartais tikrai stinga. Blogiau, kad tų klaidų net nebandoma pripažinti, čia bendras šitos Vyriausybės bruožas. Nėra suprantama, kad kartais paprasčiausiai geriau atsiprašyti“, – tęsia R. Urbonaitė.
Premjerė I. Šimonytė vakar žiniasklaidai tikino, kad ministru A. Dulkiu pasitiki, tačiau pastabų jam irgi turi.
