mindaugas pyragas

Šį ketvirtadienį Vilniuje prasidės pirmasis oficialus japonų animacijos – anime festivalis „Otaka“. Festivalio programoje – septyni įvairiu laikmečiu sukurti Japonijos animatorių šedevrai.   Festivalio pavadinimas „Otaka“ – simbolinis. Žodis „otaka“ reiškia prisiekusio anime gerbėjo (vadinamo otaku) pastangas anime žanru sudominti ir kitus.

Šį ketvirtadienį Vilniuje prasidės pirmasis oficialus japonų animacijos – anime festivalis „Otaka“. Festivalio programoje – septyni įvairiu laikmečiu sukurti Japonijos animatorių šedevrai. Festivalio pavadinimas „Otaka“ – simbolinis. Žodis otaka reiškia prisiekusio anime gerbėjo (vadinamo otaku) pastangas anime žanru sudominti ir kitus.

JAV astronomai sugalvojo naujų būdų, kaip ieškoti egzoplanetų. Tikimasi, jog tai padės aptikti į Žemę panašių planetų. Iki šiol pavyko rasti jau 312 aplink kitas žvaigždes skriejančių vadinamųjų egzoplanetų, praneša NASA. Tačiau didžiąją jų dalį sudaro dujiniai „milžinai“ ar labai arti žvaigždės skriejančios milžiniškos planetos. Šiuo metu astronomų naudojami instrumentai nėra pakankamai jautrūs, kad galėtų aptikti Žemės dydžio ar dar mažesnes planetas.

Vos prieš kelis metus atrastos „Tiktaalik roseae“ fosilijos tyrimai atskleidė naujų duomenų apie šių gyvūnų protėvius – keturkojų žuvų rūšį. Šie gyvūnai gyveno Žemėje prieš beveik 375 mln. metų. „Tiktaalik roseae“ buvo apie 2,7 m ilgio grobuonis, turintis aštrius dantis, plokščią kūną, o jo galva priminė šiuolaikinio krokodilo kaukolę, praneša „Sciencedaily.

Mokslininkai pirmą kartą atrado unikalią bakterijų rūšį, kuri pati viena atlieka visos ekosistemos funkcijas, praneša sciencedaily.com. Lazdelės pavidalo Desulforudis audaxviator bakterija rasta 2,8 km gylyje po žeme esančioje Mponengo aukso kasykloje Pietų Afrikos Respublikoje, netoli Johanesburgo miesto. Ši bakterija gyvena iki 60 laipsnių įkaitusioje aplinkoje, visiškai atsiskyrusi nuo kitų gyvų organizmų rūšių, niekada neregi Saulės šviesos ir nenaudoja deguonies.

Išsamesni artimos galaktikų grupės stebėjimai gali padėti astronomams įminti dar vieną Visatos mįslę – kodėl didžiausiose galaktikose sustoja naujų žvaigždžių formavimosi procesas, praneša „Sciencedaily.com“. Jeilio universiteto (JAV) astronomai pastebėjo įkaitusią dujų giją, nusidriekusią apie 400 tūkst.

Susidūrimas su milžinišku asteroidu galėjo sužlugdyti visas galimybes gyvybės išsivystymui Marse, praneša „The Times“. Žemės centre esančio skysto branduolio judėjimas sukuria aplink mūsų planetą magnetinį lauką, kuris saugo ją nuo Saulės vėjo radiacijos. Manoma, kad magnetinis laukas padeda sukurti palankias sąlygas gyvybės klestėjimui planetos paviršiuje. Ilgą laiką manyta, kad Marsas neturi tokio magnetinio lauko.

Svyravimai Žemės magnetiniame lauke gali kelti pavojų kosminių aparatų, skriejančių aplink Žemę, saugumui, praneša „Space.com“. Magnetinį lauką aplink Žemę sukuria skystos geležies judėjimas išoriniame planetos branduolyje. Šis laukas sukuria „skydą“, apsaugantį Žemę nuo gyvybei pavojingos Saulės radiacijos. Išorinė Žemės magnetinio lauko riba toliausiai nutolusi apie 58 tūkst. kilometrų atstumu nuo pačios planetos.

JAV mokslininkų atlikti tyrimai patvirtina, kad altruizmas būdingas ne tik žmonėms, bet ir beždžionėms. Yerkeso nacionalinio primatų tyrimų centro (JAV) mokslininkams pavyko parodyti, kad kapucinų rūšies beždžionės, kaip ir žmonės, patiria malonumą dalydamosi su gentainiais, praneša sciencedaily.com. Manoma, kad empatija, malonus jausmas, apimantis matant kito individo pasisekimą, yra pagrindinis altruistinio elgesio stimulas. Atrodo, kad šis jausmas būdingas ir kitoms primatų rūšims.

Astronomai atrado galaktikų spiečių ankstyvojoje Visatoje, kuris gali patvirtinti paslaptingos tamsiosios energijos egzistavimą. Masyvus galaktikų spiečius aptiktas už maždaug 7,7 milijardų šviesmečių, jo masė prilygsta tūkstančiui mūsų Paukščio Tako galaktikų svoriui, praneša „Space.com“ . Tai – didžiausias ir masyviausias iki šiol aptiktas taip toli erdvėje ir laike nutolęs galaktikų spiečius.

Kultūrinė žmogaus aplinka gali daryti kur kas didesnę įtaką mūsų suvokimui, nei anksčiau manyta, praneša eurekalert.org. Ilgą laiką buvo manoma, kad veidų atpažinimo mechanizmas yra įgimtas ir universalus visiems žmonėms. Tačiau Glazgo universiteto psichologai, stebėję tiriamųjų akių judesius, nustatė, kad skirtingoms kultūroms priklausantys žmonės veidus atpažįsta skirtingais būdais. Tyrimo rezultatai spausdinami naujausiame internetinio žurnalo „Public Library of Science One“ numeryje.

Nauji tyrimai parodė, kad skaičiavimo gebėjimai gali būti įgimta savybė, nepriklausanti nuo kalbos įgūdžių. Mokslininkai stebėjo Australijos aborigenų, kurių kalbose nėra skaičių sąvokų, vaikus. Tyrimo rezultatai spausdinami naujausiame „Proceedings of  National Academy of Sciences“ žurnalo numeryje, praneša BBC. Britų ir australų mokslininkai stebėjo 45 vaikus, gyvenančius atokiuose Australijos regionuose.

Svyravimai Žemės magnetiniame lauke gali kelti pavojų kosminių aparatų, skriejančių aplink Žemę, saugumui, praneša „Space.com“. Magnetinį lauką aplink Žemę sukuria skystos geležies judėjimas išoriniame planetos branduolyje. Šis laukas sukuria „skydą“, apsaugantį Žemę nuo gyvybei pavojingos Saulės radiacijos. Išorinė Žemės magnetinio lauko riba toliausiai nutolusi apie 58 tūkst. kilometrų atstumu nuo pačios planetos.

Tirpstant Grenlandijos ledynams Šiaurės Amerika ir Europa gali kur kas labiau nukentėti nei anksčiau manyta. Ankstesnių tyrimų duomenimis, ištirpus Grenlandiją dengiančiam ledui pasaulinis vandenynų lygis pakiltų daugiau nei vieną metrą. To užtektų, kad išnyktų dauguma Ramiojo vandenyno koralinėse salose įsikūrusių valstybių, tokių kaip Kiribatis ar Tuvalu, rašo newscientist.com.

JAV mokslininkai nustatė, kuris proteinas sukelia genetinius pakitimus, vedančius prie susirgimo plaučių vėžiu. Atlikti tyrimai parodė, kad cigarečių dūmai stipriai sulėtina proteino FANCD2 gamybą plaučių ląstelėse. Šis proteinas „taiso“ DNR molekulių pažeidimus ir priverčia defektyvias ląsteles „nusižudyti“. Esant mažam šio proteino kiekiui, ydingų ląstelių kontrolė sutrinka, o tai veda prie vėžio išsivystymo, praneša sciencedaily.com.

JAV astronomų grupė aptiko 9 neįprastai „suspaustas“ galaktikas. Kiekvienos jų svoris siekia apie 200 mlrd. Saulės masių ribą. Astronomai, stebėję ankstyvąją Visatą, naujai atrastų galaktikų dydžio ir masės proporcijas lygina su apie 50 cm ūgio žmogaus kūdikiu, kuris sveria 80 kilogramų, praneša eurekalert.org. „Toks galaktikų kompaktiškumas yra mįslė“, – sakė astronomų grupės vadovas Pieteris G. van Dokkumas iš Jeilio universiteto.

Marso paviršiuje mokslininkai aptiko ledynų paliktų žymių. Tai dar kartą patvirtina, kad Marso istorijoje būta daugybės ledynmečių. NASA žvalgybinio erdvėlaivio perduotos Marso paviršiaus nuotraukos parodė, kad planetos pusiauju ledynai slinko prieš 100 mln. metų. Tačiau Marso ašies svyravimams pakeitus klimatą, šie ledynai atsitraukė, praneša Space.com. Ledyno palikti pėdsakai Marso paviršiuje. NASA nuotr.

Italų ir kinų mokslininkų komanda DAMA atnaujino savo kontroversišką teiginį, kad jiems pirmiesiems pavyko aptikti tamsiosios materijos daleles, praneša „The New York Times“. Tamsioji materija yra ilgą laiką mokslininkus masinanti hipotetinė nežinomos sudėties medžiaga, kuri nespinduliuoja ir neatspindi elektromagnetinių bangų. Jos buvimą galima nuspėti iš tamsiosios materijos gravitacinio poveikio regimajai medžiagai.

Žmonės priima sprendimus kur kas anksčiau, nei jiems atrodo, teigiama naujausiame neuromokslininkų tyrime, praneša „Wired.com.“ Vokietijos mokslininkai, naudodami smegenų skenavimo įrangą, galėjo nuspėti tiriamųjų asmenų sprendimus nuo 7 iki 10 sekundžių prieš jiems pradedant suvokti, kad daro sprendimą. Tyrimo rezultatai spausdinami naujausiame „Nature Neuroscience“ žurnalo numeryje.

Suomijos mokslininkai suskaičiavo per pusę tūkstančio kartu su žmonėmis uždarose patalpose gyvenančių bakterijų rūšių. Mokslininkai tyrė dulkių pavyzdžius, surinktus iš dviejų skirtinguose miestuose esančių pastatų. Buvo stebima bakterijų rūšių paplitimo dinamika ir sudėtis skirtingais metų laikais. „Dabar žmonės didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia uždarose patalpose: namuose, mokyklose, darbo vietose.

Didžiosios Britanijos Niukaslio universitete mokslininkai sukūrė hibridinius žmogaus ir gyvūno embrionus, praneša BBC. Embrionai sukurti, kai tyrėjai į tam tikru būdu apdorotą karvės kiaušinėlį perkėlė žmogaus DNR, paimtą iš odos ląstelių. Kad embrionas imtų augti, buvo panaudotas elektros šokas. Dirbtinai sukurtas darinys po trijų dienų pasidaugino iki 32 ląstelių ir išoriškai beveik nesiskyrė nuo įprastų tokio amžiaus embrionų.

Erdvėlaivio „Cassini“ pateiktų duomenų analizė astronomams leidžia daryti išvadą, kad pavyko aptikti iki šiol neregėtą fenomeną – savą žiedų sistemą turintį Saturno palydovą, praneša NASA. „Iki šiol buvo manoma, kad tik planetos gali turėti žiedus, bet dabar pasirodo, kad Rėja yra kur kas panašesnė į savo „šeimininką“ Saturną, nei buvo manyta anksčiau“, – sakė vienas iš misijos mokslininkų Geraintas Jonesas.