Susidūrimas su milžinišku asteroidu galėjo sužlugdyti visas galimybes gyvybės išsivystymui Marse, praneša „The Times“.
Žemės centre esančio skysto branduolio judėjimas sukuria aplink mūsų planetą magnetinį lauką, kuris saugo ją nuo Saulės vėjo radiacijos. Manoma, kad magnetinis laukas padeda sukurti palankias sąlygas gyvybės klestėjimui planetos paviršiuje.
Ilgą laiką manyta, kad Marsas neturi tokio magnetinio lauko. Tačiau naujausi Marsą tiriančių kosminių aparatų duomenys rodo, kad raudonoji planeta turi silpnas magnetinio lauko anomalijas pietiniame pusrutulyje.
Nepasitvirtino ir spėjimas, kad Marsas magnetinio lauko galėjo netekti dėl mažo savo dydžio, nes kita Saulės sistemos planeta, Merkurijus, turi tokį lauką, nors ir yra žymiai mažesnė už Marsą.
„Įrodymai rodo, kad susidūrimas su didžiuliu asteroidu, ankstyvojoje planetos istorijos stadijoje, galėjo pažeisti skystą branduolį, pakeisti jo judėjimą ir dalinai sunaikinti Marso magnetinį lauką“, – sakė Sabine Stanley, Toronto universiteto fizikos profesorė.
S. Stanley vadovavo mokslininkų komandai, atlikusiai Marso magnetinių laukų tyrimus. Šie tyrimai pateikė papildomų įrodymų asteroido susidūrimo su Marsu teorijai. Rezultatai spausdinami naujausiame „Science“ žurnalo numeryje.
Ankstyvoji katastrofa paaiškina ir kitą Marso ypatybę – žemės plutos dichotomiją. Šiaurinėse planetos platumose vyrauja lygumos, o pietinis pusrutulis pasižymi chaotišku, rantytu kalnų ir slėnių reljefu. Tiek planetinio magnetinio lauko netekimas, tiek geologinis netolygumas atsirado maždaug tuo pat metu – prieš beveik 4 mlrd. metų.
Prieš susidūrimą su asteroidu, Marsas atrodė visiškai kitaip ir jame galėjo būti puikios sąlygos gyvybės atsiradimui.
„Kadaise Marsas turėjo kur kas tankesnę atmosferą, paviršiuje tyvuliuojantį vandenį ir stiprų magnetinį lauką. Dabartinė mūsų regima sausa dykvietė visiškai neprimena anuometinio Marso“, – teigė Monica Grady, profesorė iš Didžiosios Britanijos Atvirojo universiteto (Open University).
Mindaugas Pyragas
