Marso paviršiuje mokslininkai aptiko ledynų paliktų žymių. Tai dar kartą patvirtina, kad Marso istorijoje būta daugybės ledynmečių.
NASA žvalgybinio erdvėlaivio perduotos Marso paviršiaus nuotraukos parodė, kad planetos pusiauju ledynai slinko prieš 100 mln. metų. Tačiau Marso ašies svyravimams pakeitus klimatą, šie ledynai atsitraukė, praneša Space.com.
Ledyno palikti pėdsakai Marso paviršiuje. NASA nuotr.
„Mūsų požiūris į Marsą per pastaruosius metus stipriai pakito“, – sakė tyrimų vadovas Jay Dicksonas iš Browno universiteto.
„Dabar, padarę naujų atradimų, mes matome, kad ši planeta turi aktyvų paviršių ir klimatą, ji nelieka statiška milijardus metų“, – kalbėjo mokslininkas.
Mokslininkų komanda iš Browno universiteto tyrinėjo vieno ledyno paliktus pėdsakus, liudijančius įdomų reiškinį – ledyno „kopimą“ iš slėnio į aukščiau esantį kanjoną. Tyrėjų modeliai rodo, kad šioje vietoje ledyno storis siekė apie 1 kilometrą. Studija bus spausdinama naujausiame „Geology“ žurnalo numeryje.
Pasitraukęs ledynas paliko žymes planetos paviršiuje, kurios liudija apie geologiniu požiūriu naują įvykį.
„Mes beveik nematome meteoritų paliktų kraterių šiame paviršiuje“, – aiškino J. Dicksonas. – „Tai vienas iš požymių, kuriuos galime naudoti geologinio planetos paviršiaus amžiaus nustatymui“.
Meteoritų krateriai Marso paviršiuje išlieka šimtus milijonų metų, todėl didelis jų kiekis liudija apie seną reljefo amžių. Neseniai susiformavusiame paviršiuje tokių „randų“ yra kur kas mažiau.
Taip pat tyrimai parodė, kad Marse buvo ne vienas ledynmetis – tokių laikotarpių planeta patyrė daugybę. Tai reiškia, kad dar visai neseniai Marso paviršiuje galėjo tekėti vanduo, ištirpdytas didžiulio ledynų svorio. Tiesa, tyrėjams kol kas nepavyko rasti jo pėdsakų.
Mindaugas Pyragas
