mikrobiota

Norintys išvengti virusų, žino, kaip svarbu stiprinti imunitetą bei laikytis tinkamos rankų higienos, tačiau žarnyno mikrobiotos svarba – prisimenama gana retai. Kaip paaiškina „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis, žmogaus žarnyne aptinkama maždaug 60 proc. imuninių ląstelių, kurios ne tik padeda atpažinti blogąsias bakterijas, bet ir saugo organizmą nuo įvairių susirgimų.

Ar žinojote, kad žmogaus organizme gyvena trilijonai bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų? Vien žarnyne jų yra apie 2 kilogramai. Vadinamasis mikrobiomas mūsų savijautai yra kritiškai svarbus, ir ne tik virškinamojo trakto sveikatai. Mokslininkai jau senokai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Neurobiologai mikrobiomą netgi vadina „antrosiomis smegenimis“, mat šie mikroorganizmai daro didžiulę įtaką mūsų emocijoms, kognityvinėms funkcijoms ir nervų sistemai.

Mokslininkai įspėja – keičiantis klimatui į mūsų platumas ne tik gali atkeliauti mums neįprastos ligos. Nerimą kelia ir tirpstantys ledynai, kurių gelmėse gali glūdėti visai nepažinti mikroorganizmai. Negana to, naujų iššūkių kelia užterštumas mikroplastiku, kurio aptinkama jau ir žmogaus kraujyje. Apie visa tai plačiau – pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto direktore prof. dr. Egle Lastauskiene. Tai – antroji interviu dalis.

Bakterijos ir virusai mus supa kasdien, tačiau kada jie padeda mums gyventi, o kada – jau trukdo? Kaip tai, kas vyksta mūsų žarnyne, atsiliepia mūsų nuotaikai? Kodėl kyla grėsmė greitai susidurti su ligomis, kurių nebeįveiks jokie antibiotikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome su VU Gyvybės mokslų centro mokslininke prof. dr. Egle Lastauskiene.

Žmogaus organizme tūno galybė įvairiausių bakterijų, kurios, kaip pasirodo, padeda ne tik virškinti maistą, bet ir gali turėti didelę reikšmę mūsų smegenų veiklai. Keičiant žmogaus mikrobiotą tikimasi ne tik pagerinti emocinį atsparumą, psichinę sveikatą, bet net sumažinti lėtinių ligų vystymąsi ar nuo jų apsisaugoti, kurti efektyvesnius vaistus.

Į mūsų kūną dabar jau žvelgiama kaip į vieną superorganizmą, sudarytą iš žmogaus ir mikrobų ląstelių. Jei sutrinka žarnyno mikrobų balansas, gali prasidėti sveikatos problemos – su tuo siejama daugybė lėtinių ligų.  Kaip išsaugoti žarnyno mikrobų balansą, kaip jį veikia žmogaus amžius, kokia tinkamiausią dietą pasirinkti ir ko reikėtų vengti? Apie tai pranešime spaudai pasakoja „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijos gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė.

Sunku mėgautis diena, kai kūne jaučiame diskomfortą. Viena iš geros savijautos sudedamųjų dalių – puiki žarnyno veikla, o tai užtikrinti gali sveika mikrobiota. Kas tai yra ir ką daryti, kad žarnynas veiktų puikiai, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus universiteto docentė, VUL Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė Goda Sadauskaitė. Pilvo pūtimas, skausmas, sustojęs virškinimas – tai, atrodo, įprasti, tačiau labai nemalonūs negalavimai.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) neuromokslininkas dr. Aurelijus Buroko teigia mokslo pasauliui suteikęs visiškai naujų faktų apie mikrobiotą – bakterijų ekosistemą, esančią žmogaus žarnyne. Mokslininko su užsienio kolegomis iš Ispanijos mokslo institucijų atlikti tyrimai sulaukė ir tarptautinio dėmesio.