Subalansuota žmogaus žarnyno mikrobiota kasdien atlieka didelį nematomą darbą – saugo organizmą nuo įvairių žalingų bakterijų poveikio, dalyvauja vitaminų sintezėje, palengvina mineralų pasisavinimą, čia taip pat glūdi dauguma imuninių ląstelių. Visgi šiuolaikinio žmogaus žarnyno mikroflorą gali išbalansuoti daugybė veiksnių: įvairios ligos, vartojami medikamentai, chroniškas stresas, prastas darbo ir poilsio režimas, žalingi įpročiai, sutrikusi hormonų pusiausvyra. Tačiau bene svarbiausią vaidmenį, rūpinantis žarnyno mikrobiota, atlieka mityba.
„Gerųjų bakterijų disbalansas gali atsirasti ir dėl neracionalios mitybos, kai vartojamas maistas yra nevisavertis – per mažai skaidulų, salotų, sezoninių daržovių, vaisių. Neigiamos įtakos taip pat turi nesaikingai vartojamas cukrus, dirbtiniai saldikliai, perdirbti maisto produktai, pusfabrikačiai. Tad jeigu valgote daug minėtų produktų, miegate po kelias valandas ir kasdien susiduriate su stresu, iš tiesų gali būti, kad jūsų mikrobiota nebėra tokia stipri“, – pranešime spaudai sveikos mitybos svarbą primena D. Auškalnis.
Žarnyno mikroflorą neretai bandoma „sureguliuoti“ ir drastiškais būdais: žarnyno valymais, neva detoksikuojančiomis arbatomis. Vis dėlto, tai gali turėti liūdnų pasekmių, nes dažnu atveju iš organizmo yra pašalinami skysčiai ir gali grėsti dehidratacija, sutrikti vidaus organų veikla. Užuot įtikėjus nepatvirtintais mitais ir kenkiant savo sveikatai, vaistininkas ragina mitybos racioną papildyti probiotikų savo sudėtyje turinčiais produktais: kefyru, jogurtu, mėlynuoju ir brandintu sūriu, raugintomis daržovėmis, kombuča.
Gerųjų bakterijų nauda organizmui
Vaistininkas atskleidžia, kad ne visi pacientai supranta probiotikų svarbą organizmui, ypač sergant įvairiomis infekcijomis ir vartojant antibiotikus. Todėl neretai tenka priminti rinktis atitinkamus maisto produktus arba probiotikų maisto papildus. Probiotikai, dar vadinami gerosiomis bakterijomis, padeda išvengti žarnyno mikrofloros išsibalansavimo įvairiais gyvenimo atvejais, pavyzdžiui vartojant stiprius vaistus, kurie naikindami ligas sukeliančias bakterijas, neigiamai paveikia ir natūralią organizmo mikroflorą.
„Probiotikų vaidmuo organizmui yra itin svarbus ne tik dėl to, kad dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, aminorūgščių ir vitaminų gamyboje. Gerosios bakterijos taip pat neleidžia nusilpti imuninei sistemai ir padeda išsaugoti atsparumą įvairioms ligoms: peršalimui, grybeliui ar kitoms virusinėms infekcijoms. Be to, sumažina dažnų antibiotikų pašalinių poveikių, tokių kaip viduriavimas, pilvo pūtimas, tikimybę“, – sako vaistininkas.
Jis primena, kad gerosios bakterijos taip pat padeda geriau įsisavinti magnį, geležį, kalcį ir padeda natūraliai pašalinti toksinus bei sureguliuoti žarnyno peristaltiką. Neretai vartojantys probiotikus pastebi teigiamus pokyčius ir išvaizdoje – atstačius disbalansą žarnyne, sumažėja bėrimų, alerginių odos reakcijų. Visgi, D. Auškalnis įspėja, kad nors probiotikų preparatai gali būti vartojami profilaktiškai, tačiau tai jokiu būdu neatstoja sveikų įpročių.
„Balansą geriausiai padeda išlaikyti kompleksinis gyvenimo būdas, kai visavertė mityba yra derinama su kitomis sveikos gyvensenos taisyklėmis. Nereikėtų pamiršti, jog organizmui taip pat reikalingi ir prebiotikai – maistinės skaidulinės medžiagos, skatinančios gerųjų bakterijų dauginimąsi. Šių medžiagų turi svogūnai, česnakai, smidrai, kiaulpienių lapai. Žarnyno mikroflorą teigiamai veikia ir alyvuogių aliejus, riebi žuvis, kiaušiniai, ciberžolė. Visa tai turėtų atsidurti mūsų lėkštėje kuo dažniau.
Ne išimtis ir fizinė veikla – jau yra atlikta mokslinių tyrimų, kurie patvirtina, kad fizinis krūvis gali daryti teigiamus mikrofloros pokyčius, didinant gerųjų bakterijų kiekį žarnyne“, – akcentuoja vaistininkas ir priduria, kad probiotikus rekomenduojama vartoti valgio metu, dažniausiai kartą per dieną.
