mikalojus konstantinas čiurlionis

Varėnos rajone, Kabelių bažnyčios pastogėje, rastos vargonų, kuriais galėjo groti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis, dalys.

Skaudi žinia – mirė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir jo žmonos Sofijos anūkė Dalia Ona Zobovaitė-Palukaitienė. Ji visai neseniai atšventė 84-ąjį gimtadienį. Liūdną žinią socialiniuose tinkluose pranešė M. K. Čiurlionio kultūros namai. Pranešama, kad D. O. Zobovaitės-Palukaitienės gyvybė užgeso vakar.

Kol daugelio šalių sienos vis dar užvertos užsienio turistams, kelionių entuziastai įdomių vietų dairosi savo šalyse ir po truputį atranda vietinį turizmą. Turkijos saulę keičia Palangos smėlis, o Maldyvų egzotiką – Druskininkų ir Birštono kurortai. Širdis vis dar trokšta nepatirtų įspūdžių, o akys – neatrastų pasaulio vietų? Belieka įjungti fantaziją ir pasiruošti atrasti dalelę pasaulio Lietuvoje.

Šių metų vasara Lietuvoje žada būti ypatinga. Dėl susiklosčiusios pasaulyje neeilinės sveikatos situacijos  mažiau planuojamos tolimos kelionės, daugiau renkamasi vietinės atostogos. Pasiūla kaip įdomiai, turiningai, naujai praleisti atostogas Lietuvoje vis auga: įvairūs žygiai, išgyvenimo stovyklos, koncertai netikėtos vietose, atgyjanti dvarų kultūra, kaimo turizmas.

Milžiniško populiarumo Lietuvoje sulaukusių apžvalgos bokštų gretas greitai papildys aukščiausias šalyje tokio tipo objektas. Nors atidarymo data dar nėra aiški, įspūdingais Nemuno kilpų krašto vaizdais lankytojai turėtų džiaugtis jau šią vasarą. Aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas netoli Birštono jau yra pastatytas, tačiau lankytojai dar negali jo aplankyti.

Sostinėje pradedamos tvarkyti istorinės Rasų kapinės, tam skirta daugiau kaip 2 mln. eurų, pranešė savivaldybė. Savivaldybė pasirašė sutartį su konkurso laimėtojais – bendrovėmis „Litcon“ ir „Ekstra statyba“, jos paruošiamuosius darbus pradeda nuo pirmadienio. Anot savivaldybės, Rasų kapinėse bus sutvarkytos šešios koplyčios, tvora, 341 avarinės būklės kapavietė, iš jų 141 yra įtrauktos į kultūros vertybių registrą.

Lietuvoje ketinama sukurti nacionalinį kultūrinį-turistinį maršrutą, skirtą žymiausiam Lietuvos kompozitoriui ir dailininkui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Kelias eis per vietoves, susijusias su kompozitoriaus ir dailininko gyvenimu ir kūryba – Varėną, Druskininkus, Plungę, Rietavą, Palangą, Kauną ir Vilnių.

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. Išskirtinį banknotų rinkinį sudarys trijų nominalų banknotai: 1991 metų laidos 1000 ir 500 litų banknotai bei 1994 metų laidos 100 litų banknotas. Pirmieji banknotų rinkinius galės įsigyti jau pirmadienį vyksiančiame elektroniniame aukcione. „Buvusi valiuta litas, kuriai visuomet jausime deramą pagarbą, ir Lietuvos pinigų istorija kelia vis didesnį žmonių susidomėjimą.

Visi neabejingi menui, kultūrai ir estetikai turėtų nepraleisti progos apsilankyti kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose Plungėje. Dvaro kompleksas – vienas gražiausių XIX a. Lietuvos architektūros paminklų. Buvusioje žemaičių šventvietėje – miške alkoje įsikūręs dvaras iki pat XX amžiaus pradžios buvo svarbi aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių susitikimo vieta.

 Rekonstruojamo Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus darbams baigti trūksta maždaug 1,7 mln. eurų, rangovas darbus planuoja užbaigti kitąmet, bet tikslesnis pabaigtuvių laikas priklausys nuo finansavimo, penktadienį rašo „Kauno diena“. Pasak muziejaus vadovas Ovaldo Daugelio, planuota kasmet darbams skirti po 1,7 mln. eurų. Jeigu planų būtų paisoma, darbai būtų vykę dvigubai greičiau. „Bet prasidėjo ekonominė krizė.

„Siekiame pigaus populiarumo“, - neslėpia vieno drąsiausių ir ambicingiausių pastarųjų metų TV projekto - aštrių pokalbių laidos „Nuo A iki Z...“ - kūrėjai. Žiūrovų širdis jie nusiteikę pavergti atsisakę brangių dekoracijų, studiją išmainę į gatvę, o vietoj brangiai apmokamų žvaigždučių į pirmąją laidą pasikvietę miesto legendą.

 Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Ar pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas, Nepriklausomybės akto signataras Antanas Smetona vertas paminklo? Nors paminklas yra įtrauktas į valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą, ar pavyks jį iki 2018 metų pastatyti galima suabejoti, juk net dėl sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų Vilniuje nepavyksta susitarti.

Palangoje prasidėjo pirmasis tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio festivalis. Tiškevičių rūmuose ir Birutės kalno papėdėje romantiški klasikinės muzikos vakarai klausytojams pateiks nemažai staigmenų. Visą savaitę Tiškevičių rūmuose ir Birutės kalno papėdėje klausytojams skambės pasaulyje pripažintų menininkų atliekama fortepijono muzika.

Šių metų liepos 7–12 dienomis VšĮ „Klasika LT“ Palangos Tiškevičių rūmuose bei Birutės kalno papėdėje klausytojus džiugins pasaulyje pripažintų menininkų atliekama fortepijono muzika. Tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį atidarys du jauni artistai, kuriuos drąsiai galima vadinti kylančiomis Lietuvos pianizmo žvaigždėmis – Paulius Andersson ir Ignas Maknickas.

Druskininkai jau seniai tapo neatskiriama M. K. Čiurlionio biografijos dalimi: tai ne tik grįžimas į M. K. Čiurlionio dailę ar muziką, bet ir į M. K. Čiurlionio laiką, pabrėžia M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus darbuotojai, kurie ruošiasi muziejaus 50-mečio paminėjimui.

Beata Baublinskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt Nors Mikalojus Konstantinas Čiurlionis nemažai metų gyveno Varšuvoje, lenkams jis yra visiškai neatrastas. Taip teigia kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus baleto „Čiurlionis“ choreografas iš Lenkijos Robertas Bondara. „Labai viliuosi, kad šis spektaklis padės bent nedidelei daliai mano tėvynainių atrasti Čiurlionį ir šia žinia pasidalinti su kitais“, – sako jis.

Pianistas Rokas Zubovas ir režisierius Robertas Mulanas, prieš kelioliką metų kone atsitiktinai susitikę JAV, o vėliau – filmo „Laiškai Sofijai“ aikštelėje, nekantriai laukia Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“. Savo prosenelį Mikalojų Konstantiną Čiurlionį šiame filme suvaidinęs ir geriausio aktoriaus kategorijai nominuotas R. Zubovas sako, kad visa tai – tarsi stebuklinga kelionė, sapnas. Režisierius R.Mulanas idėją kurti filmą apie M.K.Čiurlionį nešiojosi 15 metų.

Psichoterapeutas dr. Gintautas Vaitoška: Grįžtame atgal į necivilizuotą visuomenę. „Respublikai“ paskelbus apie amerikiečių sociologo Marko Regneruso (Mark Regnerus) tyrimą („Tyrimas, sukrėtęs pasaulį“, 2012 m. liepos 10 d.), įrodžiusį, kad homoseksualų išauginti vaikai yra traumuojami, sulaukėme didelio atgarsio. Apie Vakarų peršamų laisvių ir teisių grėsmes kalbėjomės su psichoterapeutu dr. Gintautu Vaitoška.

Kovo 17-osios mitingo „Už teisingumą“ organizatorių teisme vakar nuskambėjo baigiamosios kalbos, kuriose reikalauta traukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto savivaldybės valdininkus, trukdžiusius piliečiams realizuoti savo konstitucinę teisę į taikius susirinkimus.

Iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018-aisiais sostinėje turėtų būti įkurti Tautos namai. Tai numatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucijoje, kuri trečiadienį bus perskaityta iškilmingame tarybos posėdyje. „Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus švęsdamas įkūrimo 90-ąsias metines atidaro vieną didžiausių savo istorijoje parodų „Mirábile Visu/ Nuostabu matyti“. Nuo ketvirtadienio, gruodžio 15 d. net devyniose galerijos salėse lankytojus pasitiks vertingiausios kolekcijos ir unikalūs eksponatai. Parodoje pristatoma daugiau nei tūkstantis kūrinių. Tai – paroda per eksponatus atskleidžianti ne tik muziejaus, bet ir mūsų valstybės istoriją.

Šiais metais minint Mikalojaus Konstantinio Čiurlionio mirties 100-ąsias metines, stengiamasi naujai pažvelgti į kompozitoriaus ir dailininko meninį palikimą. VU Lyčių studijų centre surengta konferencija atkreipė dėmesį į dar vieną su šia asmenybe susijusį įspaudą Lietuvos visuomenės gyvenime: M. K. Čiurlionis ir jo žmona – rašytoja, publicistė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė XX a. pradžioje buvo unikalus vyro ir moters bendradarbiavimo pavyzdys.

Vėlų ketvirtadienio vakarą paaiškėjo daugiau nei savaitę Vilniuje vykusio Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso nugalėtojai. Finalistų pasirodymai abejonių nepaliko, pirmosios premijos buvo aiškios dar prieš paskelbiant vertinimo komisijos verdiktą. Po dvi dienas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusio finalinio turo pianistų konkurse triumfavo jaunasis virtuozas iš Rusijos Evgenijus Starodubtsevas.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, lankytojai kviečiami garsaus lietuvių menininko gimimo dieną paminėti artimesne pažintimi su jo kūryba. Visą dieną ekspozicijų lankymo valandomis (11 – 17 val.) nemokamai atėję į muziejų lankytojai jau trečius metus iš eilės kviečiami pagerbti šį menininką gėlės žiedu, iš kurių prie M. K. Čiurlionio portreto bus sukurta margaspalvė puokštė.

Presteigne festivalio, kuris vyks rugpjūčio 25-30 d. Velse, viena pagrindinių temų šiemet - lietuvių muzika. Šis kamerinės muzikos festivalis rengiamas Velso ir Anglijos pasienyje ir kasmet sutraukia daug ištikimos publikos, atvykstančios čia kokybiškos muzikos ir atlikimų savaitei.

Atotrūkis tarp mokslininkų žinojimo apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir visuomenės, net akademinių sluoksnių, inteligentijos atstovų, noro pažinti garsiausią Lietuvos menininką šiandien yra išties didžiulis, liūdnai konstatuoja jaunimą ugdantys edukologai.

Rugpjūčio 25-30 dienomis Velso ir Anglijos pasienyje vykstantis Presteigne festivalis pristatys lietuvišką muziką. Lietuvių kompozitorių kūriniai skambės beveik visuose festivalio koncertuose ‒ nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio iki tarpukario vizionieriaus ir modernisto Vytauto Bacevičiaus.

Kitą šeštadienį, liepos 9-ąją, Nidoje prasideda renginys, tapęs neatsiejama Neringos kultūrinės vasaros dalimi – XV tarptautinis Thomo Manno menų festivalis visą savaitę kvies publiką į turiningus muzikos, žodžio, dailės bei kino programų renginius, kuriuos šiemet jungia „Gimtosios Europos“ tema.

2011 metų rugsėjo 14–23 dienomis Vilniuje vyks Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, tradiciškai kas ketverius metus sukviečiantis į Lietuvą atlikėjus iš viso pasaulio. Pirmasis M. K. Čiurlionio vardo konkursas buvo surengtas dar 1965 metais, tuomet jame dalyvavo 15 pianistų iš Lietuvos. Jau po trejų metų, 1968–aisiais, konkurse varžėsi ir vargonininkai, o 1991 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis tapo tarptautiniu.

Turbūt retas lietuvis negirdėjo apie įspūdingą genialaus Lietuvos muzikos ir dailės kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meilę žmonai Sofijai, tačiau tikriausiai mažai kas žino tai, jog jųdviejų jausmai užsimezgė Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio nuotykių dramos „Blinda – Svieto lygintojas“ generalinėje repeticijoje. Ten jaunas menininkas ir susipažino su Sofija Kymantaite bei ją įsimylėjo.

Prie švietimo sistemos naikinimo vis uoliau prisideda provincijos valdžia. Net neraginami vietos politikai uždarinėja mokymo įstaigas, nors ir mokinių klasėms suformuoti pakanka. Jie jau įpratinti – uždarius mokyklas galima sutaupyti. Ir tai vadinama projektais.

2011 m. balandžio mėn. 10-ąją dieną minėsime genialaus Lietuvos muzikos ir dailės kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines. Šia proga UNESCO 2011-uosius yra paskelbusi M. K. Čiurlionio metais. Net prabėgus šimtmečiui po M. K. Čiurlionio mirties jo kūryba žavisi meno mylėtojai visame pasaulyje. Šio vieno žymiausių Lietuvos menininkų 100-osios mirties metinės minimos ne tik Lietuvoje.

Lietuvą krečiantys skandalai dėl Seime vykstančių spektaklių įtemptu valstybei metu panašėja į užuolaidas, siekiant nuslėpti valstybės problemas ir neskaidrius planus. Praėjusią savaitę Lietuvoje nuvilnijo dar vienas skandalas, kai Konstituciją pažeidę bei priesaiką sulaužę seimūnai sulaukė nevienodo likimo: Linas Karalius išmestas iš posto, o Aleksandras Sacharukas, net ir teisiškai nebegalėdamas priiminėti įstatymų, paliktas.

Eidama šimtuosius metus, savo namuose Kaune rugpjūčio 22 d. mirė vyriausia Čiurlionių giminės palikuonė – Zofija Rūta Stulgaitytė-Strimaitienė. Zofija Rūta – kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sesers Juzės Čiurlionytės dukra, atėjusi į pasaulį lygiai tais pačiais metais (1911 m.), kai mirė kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje V. Putvinskio g. 55, Kaune, gegužės 3 d., pirmadienį, 17 val. 30 min. maloniai kviečiame pasiklausyti pianisto Roko Zubovo koncerto iš ciklo „Visi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai fortepijonui“. Pažymint 135-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metines ir pasitinkant 2011 metus, kuriais tarp minėtinų metų datų UNESCO paskelbė kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio 100-ųjų mirties metinių minėjimą, pianistas Rokas Zubovas prad...

Moksleiviai yra kviečiami į popietę „Diena su Čiurlioniu“. Popietės tema – dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio asmenybė. Renginyje dalyvaus aktorius Petras Venclovas, Pianistė Virginija Unguraitytė.  Apie M. K. Čiurlionį pasakos menotyrininkė Gabrielė Mačienė, o kūrinių ekspozicijoje lankytojus lydės muziejininkės Daiva Sutkevičienė, Milda Kulikauskienė ir Kristina Daubarytė.

Įvairios tautos turi savo nacionalinį panteoną, kur amžino poilsio atgulė daug nusipelniusieji istorijai bei kultūrai, o valdžia ir žmonės atiduoda šioms asmenybėms deramą pagarbą.

Jau kitą savaitę kelionę po Lietuvos miestus pradeda festivalis „Muzikos ruduo“, kuris kasmet sudomina naujomis savitomis koncertų programomis. Vienuolikoje šalies vietovių, o taip pat dviejuose kaimyninių valstybių miestuose skambės šiandienos lietuvių ir užsienio autorių muzika, taip pat – vakarų Europos klasikų opusai.

Rugsėjo 28 – spalio 4 d.  Lietuvos radijo programa „Klasika“ rengia „Euroradijo“ transliacijų iš Vilniaus savaitę. Šie koncertai Europos ir kitų žemynų šalių (JAV, Kanados, Australijos, Japonijos ir kitų šalių) klausytojams Vilnių padės pažinti kaip gilių kultūros tradicijų ir šiuolaikiškos raiškos miestą, amžiams bėgant suformavusį savo kultūrinio tapatumo pavidalus.

Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė dirbtuvė su neapibrėžiama fantazija, kuriam augant ji po truputi darosi vis panašesnė į realybę. Teatras – nuostabi šalis, kurioje įmanoma viskas, todėl jis svarbus tampa nuo pat mažų dienų. Mažajam teatro lankytojui įsodinamas meilės menui grūdas. Pamilęs teatrą vaikas pradeda greičiau suvokti aplinką, plečia vaizduotę, tobulėja tiek dvasiškai, tiek psichologiškai.

"Biplan" lyderis Maksas Melmanas gyvenimą nori praleisti Lietuvoje. Jis didžiuojasi jos istorija, kultūra ir gamta. Pavyzdžiui, gražesnė jūra už Baltiją jam neegzistuoja. Nors Maksas nevaikšto su trispalve, bet koncertuodamas užsienyje nepraleidžia progos pareklamuoti Lietuvą.  - Kas tau yra patriotizmas? - Meilė tėvynei, tautai ir politika čia niekuo dėta. - Kaip pasireiškia tavo patriotizmas? - Jei klausiate, ar bėgioju pasirišęs trispalvę, - tikrai ne.

Rugpjūčio 20 d., ketvirtadienį, 18 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) vyks koncertas „TARP TYLOS IR GARSO. MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS IR JO AMŽININKAI“. Kompozitorių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Aleksandro Skriabino, Arnoldo Schönbergo, Gabrielio Fauré kūrinius atliks Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Čiurlionio kvartetas, pianistai – tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso 1978 m. laureatas Jurgis Karnavičius ir Rim...

Liepos 6 d. simboliškai atidaromas garsiausias ir prieštaringiausiai vertinamas pastarojo dešimtmečio statinys - Vilniaus Žemutinė pilis (Valdovų rūmai). Tačiau visuomenės beveik nepastebėtas liko birželio viduryje šmėstelėjęs Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimas, kad speciali darbo grupė iki liepos 31 d. turi nuspręsti, ar verta Vilniuje ant Tauro kalno statyti Tautos namus, apie kuriuos prieš šimtą metų svajojo patriarchas Jonas Basanavičius ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlioni...

Lietuvos ambasados Osle pastate, kino salėje įvyks du menotyros daktarės, docentės Laimos Marijos Petrusevičiūtės Sjur knygos „Melancholija ir Saulė: Munchas ir Čiurlionis“ („Mintis“, 2008) pristatymai, kurių vienas yra skirtas norvegų publikai – meno organizacijų atstovams ir meno mylėtojams, o kitas – Norvegijos lietuviams. Renginių koordinatorė Birutė Eidintienė.

Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą penktųjų metinių proga Lietuvos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje,  prof. Vytautas Landsbergis ir Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ rengia koncertą  M.K. Čiurlionio kūrybai pristatyti. Antradienį, balandžio 28 dieną, Karališkojoje Briuselio Konservatorijoje vyksiančiame koncerte skambės fortepijoniniai ir choriniai M.K. Čiurlionio kūriniai. Koncertas taip pat skiriamas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.

„Tautos namų" projektas, kuriuo numatoma įrengti visuomeninės paskirties pastatą ant Tauro kalno Vilniuje, palauks geresnių laikų. Taip šeštadienį sakė vasario viduryje pradėjęs dirbti Vilniaus vicemeras liberalcentristas Gintautas Babravičius. „Objektyviai kriziniais laikais sudėtinga tikėtis labai kokių nors ženklių investicijų, todėl šitas projektas šiek tiek palūkės, taip pavadinkime.

Penktadienį paaiškėjo Tauro kalno sutvarkymo konkurso nugalėtojas – juo tapo bendrovės „Vilniaus architektūros studijos“ dešimties architektų grupės projektas. „Jų suplanuotas pastatas gražus, – sakė Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkas Gintautas Blažiūnas, kuris buvo vienas iš geriausią projektą rinkusios komisijos narių, – Iš kitų projektų šis išsiskyrė momentalumu, ateities technologijomis, atitinka 21 amžiaus poreikius. Be to, pastato logiškas išplanavimas.

Penktadienį bus paskelbti Tauro kalno sostinėje urbanistinės plėtros projekto konkurso nugalėtojai. Vilniaus savivaldybė praneša, kad bus skelbiamas vadinamųjų Tautos namų konkurso nugalėtojas. Tuo metu Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas teigia, jog buvusių Profsąjungų rūmų pastatas ant Tauro kalno negali būti vadinamas Tautos namais, mat iki šiol nėra išpirktas iš privataus savininko. „Tai ne Tautos namai, o visuomeninis komercinis pastatas.

Nacionalinė galerija planuojama atidaryti laiku - 2009 metų birželio 19 dieną. „Jokių kliūčių atidaryti ją laiku nėra“, - pirmadienį žurnalistams teigė kultūros ministras Jonas Jučas. Pasak „Vilniaus dienos“, J.Jučas pirmadienį aplankė kultūros įstaigas, besiruošiančias kitų metų projekto „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ renginiams.