mikalojus konstantinas čiurlionis

Šeštadienio pavakarę Plungės Mykolo Oginskio rūmuose nuaidėjo patrankų salvės ir suskambo muzika. Apie taip iškilmingai pradėtą jau trečiąjį tarptautinį M.Oginskio festivalį – pirmadienio – „Lietuvos žiniose“. Visą mėnesį Plungėje, Telšiuose ir Rietave netils klasikinė muzika, atliekama jaunųjų talentų ir aukščiausios klasės profesionalų. Festivalio renginiai yra nemokami.

Seimas pirmadienį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto koncepciją ir jos įgyvendinimo programą, o 2009 metų biudžete numatyti šiam projektui reikalingų lėšų. 26 parlamentarams balsavus už, 1 prieš, ir 13 susilaikius Seimas pritarė opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių bei „tvarkiečių“ frakcijų atstovų registruotam nutarimo projektui.

Grupė Seimo narių siūlo spartinti Tautos namų idėjos įgyvendinimą, numatant skirti lėšas jau kitų metų biudžete. Seime opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių bei „tvarkiečių“ frakcijų atstovų įregistruotame nutarimo projekte siūloma Vyriausybei parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto koncepciją ir jos įgyvendinimo programą, o 2009 metų biudžete numatyti šiam projektui reikalingų lėšų.

Memorialinio muziejaus Druskininkuose, kur gyveno bei kūrė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, stogas kiauras, pro jį teka vanduo, pelija sienos. Menininko gerbėjų iš viso pasaulio lankomas muziejus buvo įkurtas prieš 45 metus ir nuo to sykio – nėkart rimtai neremontuotas, praneša LTV „Panorama“. Pasak muziejaus darbuotojų, pastaruoju metu dažnai sulaukiama lankytojų priekaištų dėl prastos muziejaus būklės – ypač dėl dviejų medinių namų, kuriuose gyveno ir kūrė dailininkas ir kompozitorius.

Kultūros ministras Jonas Jučas dalyvavo Berlyno filharmonijoje kovo 15 d. įvykusiame oficialiame Baltijos šalių kultūros metų „Essentia Baltica“, skirtų Baltijos valstybių Nepriklausomybės 90-mečiui, atidaryme. Renginyje koncertavo Gidono Kremerio suburtas Baltijos valstybių jaunųjų muzikų orkestras „Kremerata Baltica“. Koncerto programoje buvo atlikti Baltijos valstybių kompozitorių – Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“, Pėterio Vasko ir Arvo Parto – kūriniai.

Gilias lietuvybės šaknis turinčiame Sankt Peterburge po ilgo laiko vėl imtas leisti lietuviškas laikraštis.Lietuvių ir rusų kalbomis eisiantį laikraštį "Peterburgo lietuvis" ėmėsi leisti Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės iniciatyvinė grupė - filologės Vanda Kazanskienė ir Apolonija Kalnietė, publicistas Vitalijus Bručas ir kiti. Pirmasis leidinio numeris pasirodė prieš Kalėdas, nuo Naujųjų metų jį tikimasi leisti reguliariai.

Gilias lietuvybės šaknis turinčiame Sankt Peterburge po ilgo laiko vėl imtas leisti lietuviškas laikraštis.Lietuvių ir rusų kalbomis eisiantį laikraštį „Peterburgo lietuvis“ ėmėsi leisti Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės iniciatyvinė grupė – filologės Vanda Kazanskienė ir Apolonija Kalnietė, publicistas Vitalijus Bručas ir kiti. Pirmasis leidinio numeris pasirodė prieš Kalėdas, nuo Naujųjų metų jį tikimasi leisti reguliariai.

Į mokslinę ir praktinę konferenciją Sankt Peterburge susirinkę lietuvių bei rusų atstovai nagrinėja vieno iškiliausių lietuvių poetų ir visuomenės veikėjų Maironio biografiją, aptaria poetinį jo palikimą.

Jurbarko krašto istorijos muziejuje (Vydūno g. 21) antradienį, 16 val. bus atidaryta keliaujanti per Lietuvą edukacinė paroda „Lietuvių dailės atgimimo šimtmetis“, pranešė Lietuvių dailės muziejus.Paroda skirta Lietuvių dailės draugijos įkūrimo ir pirmosios lietuvių dailės parodos atidarymo jubiliejui. Ją globoja ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, remia vyriausybė ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija.Vilniuje pirmoji lietuvių dailės paroda buvo surengta 1907 metų sausio 9 dieną.

Norvegijos dienraštyje “Dagsavisen” jau kelis mėnesius spausdinami straipsniai, kurių tikslas - supažindinti Norvegijos žmones su visomis ES narėmis, taip pat ir su dešimt naujų šalių, įstojusių į ES šių metų gegužės 1-ąją. “Dagsavisen” kartą per savaitę pristato ES nares. Tai padaryti pasiūloma žymiam kiekvienos valstybės atstovui - rašytojui, politikui ar kultūros veikėjui. Jis turi atsakyti į dešimt klausimų apie savo šalį. Lietuvą pristatė rašytojas Herkus Kunčius.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) buvo pirmasis lietuvių muzikas, nesitenkinęs siaurais provinciniais interesais ir stojęs į ambicingą originaliosios kūrybos kelią. Jo menui darė įtaką nepaprastai platus interesų ratas ir gili erudicija. Čiurlionis domėjosi literatūra, filosofija, numizmatika, grafika, astronomija, kosmografija, istorija, paleontologija, matematika, geologija, fizika, chemija, mėgo keliauti, fotografuoti ir muzikuoti.

10 metų anglų kalba leidžiamo reprezentacinio žurnalo "Lithuania in the World" leidėjai yra įsitikinę, kad Lietuva dar daug kam pasaulyje yra nepažinta žemė, todėl žurnalo leidėjų tikslas - pasiekti, kad apie Lietuvą nežinančių žmonių liktų kuo mažiau. Pasak žurnalo atsakingosios redaktorės Jolantos Laumenskaitės, "Lithuania in the World" nėra leidinys, reaguojantis į vienadienes realijas, bet stengiamasi pasauliui parodyti, kas mūsų šalyje yra pozityvaus, savito ir įdomaus.

Daugiau nei šimto lietuvių delegacija per Vilniaus dienas Maskvoje pristatys Lietuvos šiuolaikinių dailininkų bei klasikų ekspozicijas, surengs džiazo, kamerinio orkestro ir choro koncertus, lietuviškų filmų peržiūras ir verslininkų susitikimus.