Prie švietimo sistemos naikinimo vis uoliau prisideda provincijos valdžia. Net neraginami vietos politikai uždarinėja mokymo įstaigas, nors ir mokinių klasėms suformuoti pakanka. Jie jau įpratinti – uždarius mokyklas galima sutaupyti. Ir tai vadinama projektais. Plungės rajono politikai užsimojo iš šalies vidurinių mokyklų žemėlapio išbraukti Plungės Senamiesčio vidurinę, nors ši mokykla nestokoja mokslus joje tęsti norinčių moksleivių ir pagal naująjį Švietimo įstatymą dar gali gyvuoti bent iki 2015 m. rugsėjo 1-osios. Mokyklos bendruomenė jaučiasi apgauta.
Plungės Senamiesčio vidurinės mokyklos direktorius Algirdas Serva teigia, kad valdininkų skubėjimas palaidoti vidurinę mokyklą yra ir keistokas, ir nesuprantamas. „Galiu tik nujausti, kodėl taip elgiamasi, – skėsteli rankomis mokyklos vadovas. – Manau, kad toks politikų elgesys – jų subjektyvumo išraiška. Politikai sako, kad užsiima reorganizacija, o aš įvardiju atvirai – jie mūsų mokyklą uždaro“. A. Serva, skirtingai nei daugelis kitų Plungės mokyklų direktorių, nepriklauso jokiai partijai. O nepartinis mokyklos vadovas valdžiai nėra parankus. Šios prielaidos nelinkęs atmesti ir pats A.Serva. „Tačiau aš manau, kad visoms mokykloms vadovauti turėtų tik nepartiniai vadovai, – sako A.Serva. – Mokyklos vadovas auklėti vaikus turi vadovaudamasis demokratijos principais, o ne kurios nors partijos programa. Mano partija – mokykla, kuriai aš vadovauju“. RESPUBLIKA
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstutis Komskis pažeidė įstatymo reikalavimus. Taip konstatavo Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK), trečiadienį išnagrinėjusi Žemės ūkio ministerijos skundą dėl K. Komskio. Tačiau dėl nustatytojo įstatymo pažeidimo Antikorupcijos komisijos vadovui formaliai negresia atleidimas iš pareigų. K.Komskis kaltino Žemės ūkio ministeriją neskaidriais viešaisiais pirkimais, kai ši neskelbiamų derybų būdu įsigydavo nemenkus reklamos plotus spausdintoje ar internetinėje žiniasklaidoje. Be to, ministerija apkaltinta nedavusi Antikorupcijos komisijai dokumentų apie savo viešuosius pirkimus. KAUNO DIENA
Atsakomybės už pasipriešinimą policininkams per gėjų paradą išvengęs Seimo narys Petras Gražulis nesiliauja erzinti pareigūnų. Užfiksuota, kad politikas per metus sugebėjo net 33 kartus viršyti leistiną greitį, bet vedžioja policiją už nosies. Siekdama sutramdyti šalies keliuose siautėjantį P.Gražulį policija ėmė šauktis Seimo pagalbos. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla kreipėsi į Seimo kanceliariją ir paprašė pateikti automobilio BMW X5 nuomos sutartį su viena Latvijos bendrovių. Pareigūnai bando išsiaiškinti, ar, be P. Gražulio, dar kas nors turi teisę vairuoti automobilį, iš latvių bendrovės nuomojamą už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas. Mat Seimo narys policininkams įrodinėja, jog dažniausiai keliuose įžūliai elgiasi ne jis, o kažkas kitas, bet nepateikia duomenų, kas dar naudojasi tuo pačiu automobiliu. LIETUVOS RYTAS
Nusikaltėliai rado naują pelno šaltinį – į užsienį pradėjo vežti vaikus, apmokytus vagiliauti prekybos centruose. Pastaruoju metu į Kauną deportuoti keturi Europos valstybėse apsivogę nepilnamečiai. Daugelis įsitikinę, kad pagrindinis ir galbūt vienintelis prekybos vaikais tikslas – seksualinis išnaudojimas, bet pastarųjų metų policijos duomenys rodo, kad vaikai iš Lietuvos užsienyje išnaudojami ir kitais tikslais. Verslas: vaikai iš Lietuvos į užsienį vežami vogti. KAUNO DIENA
Nors itin skaudžių atvejų, kai nuo šuns nukentėjęs suaugęs žmogus ar vaikas sužalojamas itin smarkiai, pasitaiko retai, tačiau paprastesnių atvejų, kai žmonės nukenčia nuo keturkojų, nemažėja. Specialistai šioje situacijoje įžvelgia ne tik šunų, bet ir pačių žmonių kaltę. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, uostamiestyje 2010 metais nuo įvairių gyvūnų nukentėjo 314 asmenų. Iš jų – 112 vaikų iki 15 metų. Nors dar šių metų pradžioje Klaipėdoje įsigaliojo taisyklė, jog įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir prekiauti agresyviais šunimis gali tik specialius leidimus turintys asmenys, tačiau, skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, kol kas savivaldybė neišdavė nė vieno tokio leidimo.VAKARŲ EKSPRESAS
IX forto muziejaus darbuotojai kasryt renka tuščius butelius, švirkštus ir prezervatyvus. Bet savivaldybė transporto priemonių stovėjimo uždrausti neleidžia. „Mes džiaugiamės tais žmonėmis, kurie atvažiuoja pasivaikščioti prie IX forto, bet automobilių stovėjimo aikštelėje kiekvieną rytą tenka rinkti ne tik maisto likučius ir tuščius butelius“, – pasakojo muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė. Muziejus antrą kartą kreipėsi į savivaldybę, kad naktimis transporto priemonių stovėjimas įstaigos teritorijoje būtų uždraustas, tačiau trečiadienį antrą kartą gavo neigiamą atsakymą. KAUNO DIENA
„Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties 100-metį Lietuvos valstybė mini tik formaliai – akis bado abejingumas menininko paveldui. Kur man kreiptis – į kosmosą?“ – guodėsi Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. Jau daug metų didžiojo tautos klasiko gerbėjai jį tarkuoja dėl apleisto M.K.Čiurlionio vaikystės namo Druskininkuose, kuris yra Nacionalinio muziejaus Kaune filialas. Tačiau ir rytoj šiame namelyje laukiamus IX tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ svečius mediniai Čiurlionių kiemo pastatai pasitiks apsilaupiusiomis sienomis ir aptrupėjusiais stogais. Pasak O.Daugelio, valstybė nerado M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus Druskininkuose remontui prašytų 300 tūkst. litų net ir jubiliejiniais metais – dar 2010-ųjų pabaigoje žadėta suma kažkur išgaravo. LIETUVOS RYTAS
Baigiantis pavasariui, gegužės 24 d., ligoninėje užgeso kino režisierius Marijonas Giedrys. Jam buvo 78-eri. Ilgai ir permainingai kovojęs su sunkia liga, vis dar puoselėjo svajonę sukurti galingą istorinį filmą apie Žalgirį. Ji teikė fiziškai silpstančiam režisieriui jėgų ir valios gyventi. Vargu ar tikėjosi, kad galės stoti prie kameros, vadovauti Žalgirio kautynių masuotėms, bet meno vadovo vaidmuo kuriant panoraminę istorinę drobę jam atrodė visai įmanomas. Kai pagerėdavo sveikata, kartu su rašytoju Juozu Marcinkevičiumi intensyviai darbavosi prie baigiamo scenarijaus apie istorinį mūšį. Deja, paskutinei svajonei nebuvo lemta įsikūnyti ekrane. Bet liko jo ir kiekvieno lietuvio kita legenda – filmas „Herkus Mantas“. RESPUBLIKA
