migrantai

Iš Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligone, įrengtos stovyklos sekmadienį pasišalinę migrantai buvo sugrąžinti, BNS pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič. Kaip sekmadienį pranešė LRT, iš viso buvo pasišalinę 12 migrantų, penki iš jų tą pačią dieną grįžo į poligoną. Pirmadienio duomenimis, į poligoną grįžo ir likusieji migrantai. VRM atstovė negalėjo patikslinti, ar jie grįžo patys, ar juos sulaikė pareigūnai.

Per savaitgalį prie Lietuvos sienos buvo apgręžta per 230 neteisėtų migrantų, įleistų nebuvo, informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas. „Per savaitgalį neįleista į Lietuvos Respubliką daugiau kaip 230 neteisėtų migrantų, įleista nebuvo, kadangi jie neatitiko sąlygų ir ėjo per valstybės sieną tam nenustatytose vietose, kas draudžiama mūsų įstatymais“, – pirmadienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Montvydas.

Neteisėta migracija bėdas kelia ne tik Lietuvoje. Jungtinėje Karalystėje fiksuojant valtimis į šalį atplaukiančių migrantų rekordus, svarstoma priimti tvarką pagal kurią nelegaliai sieną kertantiems asmenims grės kėlimas. 475 ketvirtadienį ir net 482 diena prieš tai. Didžiosios Britanijos valdžia skelbia, kad šiomis dienomis Lamanšo sąsiaurį kirto rekordinis migrantų skaičius.

Pareigūnai šiuo metu ieško 6 iš Rūdninkų poligono pabėgusių migrantų.  Iš migrantams įrengtos stovyklos Rūdninkuose sekmadienį buvo pasprukę ir daugiau migrantų, tačiau dalis jų sugrįžo patys. Naujienų portalo tv3.lt šaltiniai patvirtino, kad vienas migrantas buvo surastas visai neseniai. Anot šaltinių, situacija nuolat kinta, bet šiuo metu dar ieškoma 6 pabėgėlių.

Latvijos pasienyje nuo šeštadienio vidurdienio sulaikyti dar 35 nelegalūs migrantai, BNS patvirtino pasienio tarnybos atstovė Kristinė Petersonė. Jos teigimu, manoma, kad dauguma jų yra irakiečiai. Per ankstesnes 24 valandas buvo sulaikyti 38 trečiųjų šalių piliečiai, mėginę neteisėtai kirsti sieną. Reaguodama į padėtį Lietuvoje ir vertindama rizikas Latvijos-Baltarusijos pasienyje, Latvijos valdžia sugriežtino sienos apsaugą ir mobilizavo daugiau pasieniečių ir karių stebėti žaliąją sieną.

2015-aisiais Europos pakrantes užplūdo nuo karo, terorizmo ir skurdo bėgantys Sirijos, Afganistano ir Irako pabėgėliai. Tuomet kilo masinė panika – kas tuos migrantus priims ir ką su jais daryti. Tuomet Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo nepajudinama: „Mes galime tai padaryti!“, pareiškė ji. Per artimiausius metus Vokietija sulaukė daugiau nei milijono pabėgėlių, o dabar jau aiškėja ir jų galimybės prisidėti prie šalies gerovės.

Jungtinė Karalystė (JK) siekia pakeisti prieštaringai vertinamą prieglobsčio suteikimo sistemą. Planuojamų pokyčių esmė: sumažinti migrantams dabar suteikiamas teises. Į šalį be leidimo arba neteisėtai atvykę asmenys, pavyzdžiui, valtimis Lamanšo sąsiaurį perplaukę migrantai, turėtų daug mažiau teisių, net jeigu jų prašymas suteikti prieglobstį ir būtų sėkmingas, praneša BBC.

Praėjusią parą į šalį neįleistas nė vienas migrantas, grąžinta – beveik 80, rodo Statistikos departamento ir pasieniečių skelbiami duomenys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas informavo, kad praėjusią parą pasieniečiai į Baltarusiją grąžino beveik 80 neteisėtų migrantų, nė vienam migrantui neleista atvykti į Lietuvą draudžiamose vietose. Didžioji dalis neteisėtų migrantų į Baltarusiją grąžinta Šalčininkų, Varėnos rajonuose, Druskininkų savivaldybės ribose.

Reaguodamas į migrantų krizę Tarptautinis Raudonasis Kryžius Lietuvai skyrė 280 tūkst. eurų paramą. Ją administruos Lietuvos Raudonasis Kryžius. Lėšos bus naudojamos atliepti pirminius būtiniausius atvykusių žmonių humanitarinius poreikius sulaikymo vietose, pranešė Lietuvos Raudonasis Kryžius. Ketinama pirkti higienos priemonių, drabužių, pirmo būtinumo vaistų ir kt.

Migrantų krizės akivaizdoje patogu skleisti melagienas ir dar labiau kiršinti Lietuvos visuomenę. Tuo naudojasi tiek Lukašenkos, tiek Kremliaus režimai. Negana to, panaši dezinformacija atsikartoja ir Lietuvos socialiniuose tinkluose, sako ekspertai. Kryptinga dezinformacija apie migrantus ne tik apjuodina Lietuvos įvaizdį, bet ir gali šalyje sukelti chaosą, minėjo specialistai.

Lietuva netrukus pradės fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, efektingai veikia migrantų apgręžimo procedūra, tačiau politikai kalba apie galimas naujas grėsmes. Prie sienos kaupiantis nelegalių migrantų grupėms, neatmetama galimybė, kad gali prasidėti provokacijos ir Baltarusijos pareigūnai ims naudoti ginklą prieš migrantus.

Praėjusią parą į šalį neįleistas nė vienas neteisėtas migrantas, apgręžta beveik 250, rodo Statistikos departamento ir pasieniečių šeštadienio duomenys. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Rokas Pukinskas informavo, kad dauguma migrantų buvo apgręžti pirmoje paros pusėje – naktį ir paryčiais, iki vidurdienio jau buvo grąžinta daugiau nei 160 asmenų. Teritorijų žvalgymui pasienyje pareigūnai buvo pasitelkę ir sraigtasparnį, taip pat naudotas ir bepilotis orlaivis.

Latvijoje iki šeštadienio vidurdienio buvo sulaikyti 38 trečiųjų šalių piliečiai, neteisėtai kirtę valstybės sieną, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pasieniečiai pridūrė, kad penktadienį vakare buvo sulaikyti dar penki sienos pažeidėjai. Neteisėtai sieną perėję asmenys buvo sulaikyti laikantis Imigracijos įstatyme numatytų procedūrų ir nugabenti į užsieniečių sulaikymo centrus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Tarptautinę migracijos organizaciją įsitraukti, padedant migrantams iš Baltarusijos grįžti atgal į Iraką. „Pirmadienį esu pasirengęs kreiptis į Tarptautinę migracijos organizaciją, kad ji įsitrauktų į migrantų grąžinimo procesus iš Baltarusijos į Bagdadą“, – BNS šeštadienį teigė G. Landsbergis. Jo teigimu, Minsko režimas daliai pasienyje esančių irakiečių neleidžia grįžti atgal į Minską.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Irako sprendimas stabdyti skrydžius į Minską yra pirmas rimtas žingsnis sprendžiant neteisėtų migrantų krizę, ir jeigu jis bus tvarus, su Iraku bus galima kalbėtis apie bendradarbiavimo plėtrą.  „Tai yra pirmas rimtas žingsnis į migracijos krizės sprendimą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tie, kurie žada migrantams lengvą kelią per Baltarusiją į Europos Sąjungą, meluoja, todėl jis ragina nepakliūti į prekybos žmonėmis pinkles. „Tie, kurie žada žmonėms lengvą kelią į ES per Baltarusiją, meluoja. Žmonės yra lengvai apgaunami ir patenka į spąstus sumokėdami tūkstančius dolerių už nieką, tik už ES miražą. Nepakliūkite į prekiautojų žmonėmis rankas“, – televizijai „Al Jazeera“ penktadienį sakė šalies vadovas.

„Pragaras žemėje“ – apibūdinimas, kuris gal ir bauginantis, bet yra netoli tiesos nuo to, kas kiekvieną dieną vyksta Irake. Svilinantis karštis, gatvėse aidintys sprogimai, užvertos sienos ir niūrios ateities perspektyvos.

Lietuvai randant vis naujų būdų stabdyti nelegalios migracijos srautus, Baltarusija telkia fizinius pajėgumus prie sienos, čia būriuojasi ir didelė dalis nelegalių migrantų.

Kovodama su padidėjusia migracija per Baltarusiją Lietuva išsikėlė tikslą netapti migrantams patrauklia valstybe, bet iš daugiau kaip 4 tūkst. į Lietuvą atvykusių migrantų iki šiol tik keletas panoro savanoriškai sugrįžti į savo kilmės valstybes, dar apie penkiolika žmonių teiravosi apie tokią galimybę. „Šiai dienai kalbama apie keletą žmonių, kurie yra procese. Savanoriškai tokį norą pareiškė kažkur iki penkių žmonių. Ir, kiek žinau, yra apie 10-15 žmonių, kurie teiravosi apie procedūrą.

Esant ekstremaliai situacijai Lietuva ketina apriboti vietas, kur galima priimti migrantų prieglobsčio prašymus. Pagal teikiamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, paskelbus karo, nepaprastąją padėtį ar ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose Valstybės sienos apsaugos tarnybai, teisėtai atvykus į Lietuvą – Migracijos departamentui arba užsienio valstybėje esančiose ...

Migrantų, neteisėtai norinčių patekti į Lietuvą, Baltarusijos pasienio ruože gali būti pakankamai daug, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. Jis taip teigė paklaustas, ką migrantai daro, kai Lietuvos pareigūnų yra nukreipiami atgal į Baltarusiją. „Mes negalime 100 proc. žinoti, kur jie yra. Mes įsivaizduojame, kad jie lieka pasienio ruože ir jų ten tikrai šiuo metu gali būti pakankamai daug.

Tęsiantis neteisėtų migrantų krizei Lietuvoje nuspręsta statyti konteinerinių namelių miestelį, kuriame bus apgyvendinti sienos pažeidėjai. Praėjusią savaitę šiam tikslui įgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) už 5,4 mln. eurų trims metams išnuomojo per du šimtus tokių namelių. Jie penktadienį pradėti statyti Medininkuose.

Nelegalūs migrantai ir toliau bando kirsti Lietuvos pasienio ruožą. Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė su Seimo opozicija aptarė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pasiūlytą fizinio barjero statymo idėją  pasienyje. Buvusių vidaus reikalų ministrų vertinimais, sprendimai dėl sienos stiprinimo geri, tačiau kitų priemonių, norint suvaldyti migrantų krizę, Vyriausybė turėjo imtis kiek anksčiau.

Irako oro linijų kompanija „Iraqi Airways“ skelbė savaitei stabdanti skrydžius į Minską, tačiau kelionės yra toliau vyksta. Nors kai kurie skyrdžiai atšaukti, tačiau Irako aviakompanijai priklausantis lėktuvas penktadienį nusileido Baltarusijoje, rašo 15min.lt Tai patvirtinta ir tinklalapis flightradar24.com, kuriame galima realiu laiku stebėti lėktuvų skrydžius.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia turinti žinių, kad migrantai, neteisėtai bandantys kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną, žino, kur yra pasienio kontrolės punktai. „VSAT pareigūnai turi žinių, kad migrantai žino, kur yra pasienio kontrolės punktai“, – BNS sakė tarnybos atstovas Rokas Pukinskas. Šiuo metu patekti į Lietuvą galima tik per pasienio punktus, kitur migrantai yra atgrasomi ir siunčiami atgal į Baltarusijos teritoriją. Tam leista naudoti ir specialiąsias priemones.

Vyriausybė pritarė fizinės tvoros Lietuvos pasienyje statybai, antradienį tam turėtų pritarti Seimas. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sieną reikia pastatyti per maksimaliai trumpą laiką, tačiau kada tiksliai tvora išdygs Lietuvos pasienyje su Baltarusija, A. Bilotaitė atsakyti negali. Visgi ministrė džiaugėsi dėl priimto sprendimo apgręžti migrantus – jau 700 nelegalių migrantų nepateko į Lietuvą.

Lietuvos pasienio ruožą jau kirto daugiau nei 4 tūkstančiais neteisėtų migrantų iš Baltarusijos. Apgyvendinti pasienio užkardose ar savivaldybių patalpose jie skundžiasi gyvenantys blogesnėmis sąlygomis nei gyvuliai – šlapios palapinės, prastas maistas, keistos spalvos vanduo. Ieškodami išeičių, skanesnio maisto, migrantai simuliuoja ligas, tikėdamiesi geresnių sąlygų sulaukti ligoninėse. Medikai prabilo, kuo skundžiasi suaugusieji ir kokios būklės vaikai patenka į jų rankas.

Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai tęsiant hibridinio karo metodus bei skleidžiant dezinformaciją apie neva mirusį irakietį, Užsienio reikalų ministras kreipėsi į šios tautybės asmenis ir ragina neapsigauti dėl dalijamų pažadų. Socialinėje paskyroje G. Landsbergis sakė, kad didelę grėsmę kelia A. Lukašenkos veiksmai.  „Baltarusijos režimo informacijos šaltiniai pradėjo leist žinią apie neva nužudytą migrantą iš Irako.

Naktį prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos stebėseną atlikęs Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius savo akimis įsitikino, kad dalis migrantų iš esmės yra įstrigę tarp Baltarusijos ir Lietuvos: iš vienos pusės Baltarusijos pusė juos stumia į Lietuvą, bet Lietuva juos apgręžia ir tuomet jau baltarusių pareigūnai išsirikiuoja su skydais, bananais ir šalmais nenorėdami jų priimti atgal pas save. Apie tai jis papasakojo socialiniame tinkle.

Penktadienį Vyriausybė pritarė teisės aktų projektams, turintiems sudaryti galimybę per kuo trumpesnį laiką pasienyje su Baltarusija pastatyti tvorą, skirtą stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį. Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Jie ypatingos skubos tvarka antradienį bus svarstomi Seime.

Praėjusią parą Lietuvos pareigūnai sulaikė du neteisėtus migrantus, apgręžti daugiau nei 100 asmenų, rodo Statistikos departamento ir pasieniečių penktadienį paskelbti duomenys. Sulaikomų migrantų skaičius pastarosiosiomis dienomis smarkiai sumažėjo pasieniečiams leidus juos apgręžti atgal į Baltarusiją ir nukreipti į oficialus pasienio kontrolės punktus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas BNS patvirtino, kad per praėjusią parą apgręžta daugiau kaip 100 migrantų.

Irako oro linijų kompanija „Iraqi Airways“ skelbia savaitei stabdančios skrydžius į Minską. Apie tai ji įmonės paskyroje „Facebook“ pranešė ketvirtadienį vakare. Keleiviams pateiktame pranešime teigiama, kad skrydžiai į Baltarusijos sostinę atšaukiami savaitei nuo rugpjūčio 5 dienos. Europos Sąjungos ambasadorius Irake Martinas Huthas trečiadienį BNS teigė, kad „Iraqi Airways“ skrydžiai į Minską turėtų būti atšaukti dešimčiai dienų.

Rūdninkų nelegalų stovykloje gyvenantys migrantai dalinasi įvairiausiomis istorijomis kaip jie pasiekė Lietuvą – vieni iki Lietuvos sienos važiavo taksi, kiti plaukė laivais ar net ėjo per džiungles. Visi kaip vienas tvirtina, kad bėga nuo karo ir kitų negandų ir vis skundžiasi sąlygomis – vyrų 800, o dušų tik trys, Lietuvišką vasarą jiems šalta, o kai kurie dėl dehidratacijos išvirsta iš kojų išvydę žurnalistų kameras.

Siekdama kuo skubiai sustabdyti neteisėtų migrantų antplūdį per Baltarusiją, Lietuva tvorą pasienyje statys savo lėšomis, bet dėl išlaidų kompensavimo diskutuos su Europos Komisija, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos-Baltarusijos pasienyje tvyro įtampa. Pranešama, kad čia uniformuoti, skydais nešini Baltarusijos pareigūnai blokuoja migrantų grąžinimą į Baltarusiją.  Apie tai pranešęs 15min.lt rašo, kad fiksuotas ir toks atvejis, kai Baltarusijos pareigūnas žodžiu liepia vėl eiti į Lietuvą.  „Abi pusės naudoja tarnybinius šunis, kartais migrantai ne vienai valandai lieka tarp stulpelių, žyminčių valstybės sieną, apsupti pareigūnų.

Lukašenką aptarnaujantys propagandistai pažėrė propagandos spektaklį – per televiziją rodo neva lietuvių sumušto ir mirusio irakiečio lavoną – jo gedinčius ir ašarojančius pasienio gyventojus ir net spontanišką baltarusių protestą prie Lietuvos ambasados. Tiesa, opozicinė žiniasklaida demaskuoja piketo organizatorius iš KGB – piketas pradėjo organizuoti dar prieš irakiečiui mirštant.  Tuo metu Irako valstybinės aviakompanija stabdo skrydžius į Minską.

Šalies valdžia pagaliau surado reikiamų strypų, varžtų ir estų dovanota koncertina ėmė vėl tvertis nuo Baltarusijos, ir taip toliau stabdyti iš ten plūstančius nelegalus. Vyriausybė apsisprendė ir kokią tvorą statys šalia koncertinos – ji bus keturių metrų aukščio ir valstybei kainuos mažiausiai šimtą penkiasdešimt milijonų eurų.  Druskininkų užkardoje, kariškiais vėl tęsia prieš daugiau nei mėnesį pradėtus koncertinos tiesimo darbus.

Lenkijos sienos apsaugos pareigūnai sulaikė 62 asmenis, neteisėtai kirtusius sieną su Baltarusija, ketvirtadienį pranešė sienos apsaugos tarnybos. Trečiadienį įvykęs incidentas didina susirūpinimą, kad Lietuvoje ekstremalią padėtį privertęs paskelbti iš Baltarusijos plūstantis migrantų srautas, kurį Lietuvos pareigūnai laiko Minsko autoritarinio režimo hibridine ataka, gali būti nukreiptas ir į kitas kaimynines ES valstybes, įskaitant Lenkiją.

Europos Sąjungos diplomatijos tarnyba iškvietė Baltarusijos atstovą Briuselyje, kad pareikalautų užbaigti migrantų antplūdžio į Lietuvą „pavertimą instrumentu“, ketvirtadienį nurodė tarnybos atstovė. Briuselis laikosi pozicijos, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka tyčia skatina neteisėtų migrantų srautą į Lietuvą, keršydamas už sankcijas jo režimui.

Vidaus reikalų ministerijai leidus apgręžti migrantus ir nukreipti į pasienio punktus, iš viso apgręžta apie keli šimtai žmonių. Tačiau apgręžti migrantai niekur nedingsta. Neoficialiais duomenimis, jiems gali būti neleidžiama vykti į Baltarusijos gilumą, o tai reiškia, kad Baltarusijos pasienyje migrantų kiekis kaupiasi.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka per susitikimą dėl padėties pasienyje nurodė savo jėgos struktūroms uždaryti „kiekvieną sienos metrą“, ketvirtadienį pranešė jo spaudos tarnyba. „Nuo šios dienos nė viena koja neturi įžengti į Baltarusijos teritoriją iš kitos pusės – ar iš Pietų, ar iš Vakarų“, – pareiškė A. Lukašenka. „Kaip tai padarysite – aptarsime po šio susitikimo, susirinksite pas valstybės sekretorių.

Ketvirtadienį atnaujinamas aštrios vielos, vadinamosios koncertinos, tiesimas pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu koncertinos turima tiek, kada pakaktų padengti 20 km ruožą. „Šiuo metu mes turime apie 140 km spygliuotos, pjaunančios vielos arba koncertinos.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai Lietuvos-Baltarusijos sieną neteisėtai kirtusiems migrantams padovanojo 11 tūkst. antklodžių. Jos ketvirtadienį buvo atvežtos į Pasieniečių mokyklą, dovanos vertė – daugiau nei 20 tūkst. eurų, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Anot jos, tai yra pirmoji Lietuvos verslininkų parama neteisėtų migrantų krizės metu.

Europos Sąjungos diplomatams pranešus apie atšaukiamus nacionalinio oro vežėjo „Iraqi Airways“ skrydžius iš Irako į Minską, ketvirtadienio rytą į Baltarusijos sostinę greičiausiai nepakilo šios bendrovės lėktuvas iš pietrytinio Basros miesto. Lėktuvas iš Basros turėjo pakilti 8.15 val. ryto, o nusileisti Minske – 13 val. Lietuvos laiku. Skrydžių stebėjimo svetainės flightradar24.com duomenimis, šio skrydžio statusas – nežinomas.

Neteisėti migrantai iš Baltarusijos ir toliau bando kirsti Lietuvos pasienio ruožą. Šią savaitę pasieniečiams gavus leidimą apgręžti atgal sienos pažeidėjus, jų sulaikoma vis mažiau. Valstybės apsaugos vadas (VSAT) Rustamas Liubajevas sako, kad fizinio barjero statymas pagal dabartinę teisinę bazę užtruktų apie du metus.

Irako užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al Sahhafas ragina tautiečius netapti prekybos žmonėmis taikiniais, Lietuvai susiduriant su neteisėtų migrantų krize. „Dar kartą raginame visus irakiečius netapti kontrabandos ir prekybos žmonėmis tinklų taikiniais“, – ketvirtadienį ministerijos išplatintame pranešime teigė jis.

Ketvirtadienį Vyriausybėje parlamentinių frakcijų lyderiams pristatytas fizinės tvoros, numatomos statyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, projektas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tvora yra brangus projektas, tad būtinas pritarimas tų žmonių, kurie sprendžia dėl valstybės biudžeto – Seimo narių. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad nors tvoros statybų procesas turi būti maksimaliai skaidrus, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi iškilti maksimaliai greitai.

Irakietis Amiras Taheras Mohammedas jaučiasi apgautas – sumokėjęs tūkstančius eurų, kad atsidurtų Vokietijoje, dabar dienas jis leidžia Lietuvoje. „Jie atvežė mus Iš Minsko, parodė pusę ir sakė eiti. Jie sakė, kad po penkių ar šešių kilometrų būsite Europoje“, – prisimena 29-ių vyras. „Jie mums nesakė, kad čia bus Lietuva, o mes neturėjome žemėlapių ar telefonų. Aš maniau, kad vykstu į Vokietiją“, – pasakoja jis. Siekdamas patekti į Europą, migrantas sumokėjo 15 tūkst.