2019-2020 m. vidaus reikalų ministrės pareigas ėjusi, šiuo metu priklausanti Lietuvos regionų frakcijai Seime Rita Tamašunienė sako pastebinti, kad valdantieji pernelyg ilgai priiminėja svarbius sprendimus, o tai trukdo efektyviai kovoti su iškilusia problema.
„Reikėjo VSAT į pagalbą pasitelkti kariuomenę ir kitas tarnybas anksčiau, nelaukti tūkstančio (sieną kirtusių migrantų – aut. past.), greičiau priimti sprendimus. Taip pat reikėjo reaguoti į gyventojų reakcijas ir tuos sprendimus keisti, kad neįkaitintų atmosferos šalies viduje.
Dabartiniai sprendimai, t.y., atgrasymo priemonės geros, tačiau jas taip pat reikėjo pasvarstyti anksčiau“, – naujienų portalui tv3.lt vardija R. Tamašunienė.
Dėsto argumentus
Apie tai, kad migrantai turėjo būti stabdomi prie valstybės sienos anksčiau, sako jau prieš mėnesį kalbėjęs R. Tamašunienei ministerijos vairą perdavęs eksministras Eimutis Misiūnas.
„Dabar, kai mes matome situaciją, kuri iš principo šiuolaikinėje teisėje nėra labai aiškiai aprašyta – priešiška valstybė, naudodama savo politinius veiksmus, turiu omenyje, pačią Baltarusiją, ambasadą, pasitelkus pasieniečius, ragina inicijuoja vykti migrantus iš savo šalies ir kirsti Lietuvos sieną, tai vadinti jais pabėgėliais jau nebėra pagrindo“, – teigia jis.
Anot E. Misiūno, nors Lietuvą Ženevos konvencija įpareigoja atvykusius prie pasienio ruožo ir papašiusius pabėgėlio statuso įsileisti, to buvo galima iš pat pradžių dėl kelių argumentų.
Pirmas argumentas, kurį jis išskiria – Baltarusijos valdžia inicijuoja neteisėtų migrantų atvykimą, teigiant, kad atsidarė vartai į Europos Sąjungą ir į ją lengvai bus galima patekti per Lietuvą.
„Be abejo, Lietuva iš pat pradžių ir rodė tokį teisės aktų laikymąsi, suprantant ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus. Bet mes matome, kad tikslas ne tas – jais manipuliuoja Baltarusija, kuriai tikrai nėra tikslo gelbėti žmones iš jų gimtų šalių“, – dėsto eksministras.
Antras argumentas – atvykę migrantai neturi jokių asmens dokumentų, kas, pasak jo, nėra būdinga prieglobsčio prašytojams.
„Jeigu paimtume normalaus pabėgėlio statuso asmenį, taip, kaip Ženevos konvencijoje aprašyta, tai jis bėga nuo karo, nuo persekiojimo valstybėje, kuomet jis kaip tik stengiasi turėti visus dokumentus, įrodydamas savo socialinį statusą, savo pažeidžiamumą toje valstybėje.
<…> Mes žinome, kad jie lėktuvais atvyksta į Baltarusiją, todėl faktas, kad jie atvyksta su dokumentais, su vizomis, su viskuo, nors ir ateina prie Lietuvos sienos nieko neturėdami. Vėlgi, tai yra požymis, kad tai – netipiniai migrantai, kurie siekia pabėgėlio statuso“, – pabrėžia E. Misiūnas.
Komunikacija per griežta?
Tiek E. Misiūnas, tiek R. Tamašunienė kritikuoja ir Vyriausybės komunikaciją migrantų krizės klausimu. Jų pastebėjimu, komunikacija su žmonėmis yra per griežta, „stačiokiška“, jai trūksta lankstumo.
„Komunikacijai su žmonėmis Vyriausybė visada turi skirti prioritetą“, – sako E. Misiūnas.
„Aš suprantu, kokią informaciją valdo premjerė, kokią informaciją valdo Vyriausybės kabineto nariai, bet kiekvienas žmogus, gyvendamas kaimelyje juk to nežino. Jis pasiskaito „fake news“ ( liet. – netikrų naujienų), todėl reikia nuoširdžiai stengtis tokiems žmonėms išaiškinti, pasakyti, kodėl privaloma padaryti vieną ar kitą veiksmą padaryti.
Valdžia turi galią, turi jėgą, bet visa tai dabar kelia keliskart didesnį pasipriešinimą patiems Lietuvos žmonėms“, – toliau pasakoja jis.
Jam antrina ir R. Tamašunienė, teigdama, kad Civilinės saugos įstatyme iškilus naujai valstybinio lygio problemai nurodyta, kad pagrindinė valdančiųjų užduotis ją valdant – gyventojų informavimas.
„Apie situaciją, kaip turėtų elgtis, jie būti informuojami jau pradedant veiksmus, o ne tada, kai iškyla dideli migrantų centrai, kuriuose galimos ir riaušės, ir pabėgimai“, – išskiria R. Tamašunienė.
Pastebi ir gerų sprendimų
Bendri buvusių ministrų vertinimai – pozityvūs.
Anot E. Misiūno, šitoje situacijoje „kažkokių kitokių veiksmų, sprendimų nėra galimybių ir priimti“.
„VRM labai stiprindama sienos apsaugą – pagalbos buvo kreiptasi į ES šalis, buvo atsivežta viskas, ką buvo galima atsivežti – ir komisarai buvo, ir ES šalys informuotos, ir kita numatyta pagalba.
Taip pat tarptautinės bendrijos, be abejo, žino, kas pas mus vyksta ir tą faktą toliau reikia viešinti – tai puikiai yra vykdoma“, – pagiria Vyriausybės darbą jis.
Nors ir pavėluotai sureaguota, tačiau R. Tamašunienės nuomone, geriausi sprendimai priimti pakeitus valstybės poziciją dėl apgręžiamų migrantų ir sprendimu saugoti sieną statant koncertiną.
Tačiau pastarąją, ji ragina statyti tvirtesnę.
„Tai tikrai rimta parama pasienio tarnybai, saugant valstybės sieną, tik mano vertinimu, tai turi būti ne tik laikinoji koncertinos. aptvara, bet ir rimtesnis statinys
Be abejo, tai pareikalaus labai daug lėšų, reiks maksimaliai skaidriai daryti tą procesą, neužsižaidžiant su pirkimų procedūromis“, – sako R. Tamašunienė.
Kai buvo valdžioje, prioritetą teikė Rusijos pasienio ruožo apsaugai
Naujienų portalo tv3.lt paklausti, kaip užimdami vidaus reikalų ministrų postus, jie patys prisidėjo prie pasienio stiprinimo, abu eksministrai teigia, kad pasienio stiprinimas visad buvo prioritetas, tačiau jie tuo metu labiau atsižvelgę į Rusijos grėsmes, todėl būtent ten statė fizinį barjerą.
„Pasienis su Rusija buvo statomas iš ES saugumo fondo lėšų. Iš Lietuvos nacionalinio fondo pirmą kartą skyrėme 3 mln. eurų valstybės sienai su Kaliningrado sritimi. Pirmą kartą per 27 metus buvo skirtos lėšos iš nacionalinio biudžeto lėšos, skirtos stiprinti sienos apsaugą.
Per tuos metus pirmą kartą buvo pastatytas fizinis užtvaras per visą Kaliningrado sritį. Kelis metus mūsų Vyriausybė skyrė būtent po 4 mln. eurų“, – pasakoja E. Misiūnas.
R. Tamašunienė sako, kad perėmusi ministrės postą įsipareigojo iki 2021 m. baigti sienos statybą su Rusija, ką ir vykdė.
„Nacionalinio saugumo komitetui, kitoms už valstybės sieną atsakingoms institucijoms tai buvo prioritetas. Mes tai padarėme.
Taip pat buvo teikiamas nuolatinis poreikis modernioms sienoms saugoti Baltarusijos pasienį. Buvo kalbama, kad tam tikrose segmentuose galėtų atsirasti tvoros ir tas poreikis buvo teikiamas nuolat. Su kiekvienu biudžetu buvo vertinami VSAT pasiūlymai ir teikiami biudžetui“, – sako ji.
Skvernelis: A. Bilotaitei krizės valdymas yra per sunkus
Primename, kad Seimo opozicijos lyderis, vidaus reikalų ministro pareigas ėjęs 2014-2016 m. Saulius Skvernelis dabartinei VRM vadovei Agnei Bilotaitei siūlė atsistatydinti ir sakė, kad, kad tarp Seimo konservatorių yra žmonių, galinčių sėkmingiau valdyti migrantų krizę.
„Tikrai tarp konservatorių yra žmonių, kurie galėtų gerokai sėkmingiau šitą krizę valdyti“, – BNS trečiadienį sakė S. Skvernelis.
Tačiau pavardžių buvęs premjeras neįvardino.
„Žinoma, bet jeigu aš įvardinčiau kažkokią pavardę, tai kažkas sakytų, kad čia opozicijos kandidatas ir žmogui karjerą sugadinčiau. Tikrai matau, kad yra tarp valdančiųjų ir Seimo narių, kurie tikrai galėtų tą poziciją užimti, bet čia yra ministrės pirmininkės ir prezidento prerogatyva, jų argumentai“, – teigė parlamentaras.
Opozicijos lyderis taip pat teigė manantis, kad migrantų krizės metu, kai reikalingas maksimalus susitelkimas, vidaus reikalų ministro portfelis turėtų būti deleguojamas būtent didžiausiai valdančiųjų jėgai parlamente. Pasak S. Skvernelio, nepaisant visų pastangų, konservatorei A. Bilotaitei krizės valdymas ir sprendimų priėmimas yra per sunkus.
„Visiškas nepasiruošimas, savalaikių sprendimų nepriėmimas, blaškymasis, nebendravimas ir nekomunikavimas su visuomene, įtampų kėlimas šalies viduje kalbant apie bendruomenes, išvadinimas visokiais antivalstybiniais elementais ir panašūs dalykai, neapsisprendimas dėl taktikos, kaip turi elgtis mūsų tarnybos saugant mūsų sieną, kaip turi būti elgiamasi su nelegaliais migrantais – jų apgyvendinimas, apsauga ir visa kita“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Pasieniečiai patapo vos ne apgyvendinimo, komunalinių paslaugų tarnyba vietoj to, kad saugotų valstybės sieną, tinkamų rezervų nepasitelkta, sprendimų nepriėmimas kalbant apie viešuosius pirkimus ekstremaliosios situacijos metu – tiek dėl apgyvendinimo paslaugų, tiek dėl infrastruktūros, tai iš tiesų atrodo, kad kartais geri sprendimai daromi, bet gerokai pavėluoti“, – vardino jis.
Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko per 4,1 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija.
