Pasak Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus, Valstybės sienos apsaugos pareigūnai modeliuoja galimą situaciją, kad Baltarusija gali susikaupusius migrantus „stumti“ į Lietuvą per vieną ar kelias pasienio ruožo vietas. Apie tai jis viešai paskelbė socialiniame tinkle, bet nuo platesnių komentarų susilaikė.
Neoficialūs tv3.lt portalo gauti duomenys taip pat patvirtina, kad dėliojamas planas, kaip Lietuva turėtų reaguoti, jeigu per sieną bandytų patekti didelė migrantų grupė, ypač jeigu prieglobsčio prašytojus kita pusė bandytų gąsdinti. Gąsdinti galima šunimis, šūviais į orą ar panašiais veiksmais.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos komunikacijos vadovas Rokas Pukinskas sako negalintis komentuoti Baltarusijos pusės veiksmų. „Galiu tik pasakyti, kad mūsų pareigūnai, dirbantys prie sienos, ir jiems talkinančios visos žinybos dirba tiksliai, drausmingai ir taktiškai brandžiai“, – teigė pašnekovas.
Nepaisant fakto, kad valstybės institucijos negali viešai komentuoti susidariusios situacijos, neoficialiai pripažįstama, jog situacija rimta. Baltarusijos pareigūnai apgręžtiems migrantams, galimai, neleidžia nutolti nuo pasienio į šalies gilumą, todėl jų kiekis pasienio ruože auga.
Paskui šie žmonės gali būti prievarta stumiami Lietuvos link panaudojant šūvius į orą ar kitas priemones. Tokiu atveju migrantai masiškai kirstų Lietuvos sieną, o sieną saugantiems pareigūnams tektų greitai reaguoti ir rinktis: įleisti gąsdinamus žmones ar vis tik užkirsti jiems kelią jėga. Bet pastaruoju atveju Lietuvai gresia susigadinti tarptautinį įvaizdį, nes nuo šūvių ar šunų bėgančių žmonių neįleidimas atrodytų kraupiai. Tuo tarpu Baltarusijos pusei jos įvaizdis nerūpi, todėl kaimynė gali naudoti bet kokias priemones, net ir nehumaniškas.
Pasak asmens, kuris nenorėjo būti cituojamas, pareigūnai gali baimintis panaudoti jėgą prieš mase bėgančius migrantus, nes paskui gali tekti už tai atsakyti.
Šiuo metu, kai per sieną bando pereiti mažesnės grupės žmonių, jėgos naudoti nereikia, mat matydami daug išsirikiavusių pareigūnų migrantai patys atsitraukia ir nesiryžta kirsti sienos. Suveikia psichologinis aspektas.
Tačiau tuo atveju, jei Baltarusija specialiai žmones gąsdintų, jiems neliktų kitos išeities kaip tik bėgti į Lietuvą. Jeigu procesas vyktų sukėlus paniką, tuomet jis potencialiai galėtų būti nekontroliuojamas.
Biekša: mes jau dabar pažeidžiame teisę
Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės instituto docentas Laurynas Biekša teigia, kad jau ir dabartinė migrantų apgręžimo praktika, tikėtina, pažeidžia tarptautinę teisę. Jeigu migrantai būtų atstumti jėga ir masiškai, Lietuva būtų vertinama panašiai kaip ir Vengrija.
„Lietuva negali daryti net ir to, ką jau daro. Tie žmonės, kurie iki tol ėjo šimtais, yra masiškai apgręžiami, kaip Lietuva tai įvardina. Tai dabar šeimos su vaikais prie Lietuvos sienos prie stulpelių miškuose miega? Šiuo metu yra tokia situacija. Laiko klausimas, kai arba patys žmonės, arba su baltarusių „pagalba“ vis tiek kažkada ateis prie to pasienio punkto. Aš nežinau, kodėl jie šiuo metu tame miške ir tomis sąlygomis laukia, bet, manau, tai laiko klausimas. Pagal tai, ką mes žinome apie situaciją, nemanau, kad tie žmonės turi galimybę lipti į lėktuvą ir išskristi į Iraką atgal. Taigi vienaip ar kitaip jie ateis prie mūsų sienos“, – mano teisininkas.
Pasak L. Biekšos, migrantų apgręžimas dabartinėmis sąlygomis jau dabar gali būti traktuojamas kaip jų išstūmimas į pavojingas sąlygas. Teisininkas taip pat svarsto, kad nors pagal dabartinę tvarką apgręžiami migrantai turėtų būti nukreipiami į pasienio punktus, praktikoje taip tikriausiai nevyksta, nes nebuvo pranešta nė apie vieną migrantą, kuris savo prieglobsčio prašymą būtų pateikęs būtent pasienio punkte.
„Tie žmonės būtų jau dabar tvarkingai atėję iki pasienio punkto. Jeigu jie neatėjo iki pasienio punkto, gali būti, kad sprendime surašyta viena, o praktikoje viskas blogiau vyksta“, – svarsto teisininkas.
Pašnekovo nuomone, jeigu į Lietuvą neįleisti migrantai laukia Baltarusijos pasienyje ir vis tiek sieks patekti į Lietuvą, tik didelėmis grupėmis, tai išstūmimas panaudojant jėgą būtų dar baisiau. „Jau pakankamai pridarėme ir taip“, – mano teisininkas.
Kaip reikėtų elgtis idealiu atveju
Paprašytas nupasakoti, kaip idealiu atveju turėtų elgtis Lietuvos valstybė, jeigu nenorėtų pažeisti tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės, L. Biekša teigė, kad jeigu asmuo atvyksta prie Lietuvos sienos ir atsiduria Lietuvos žinioje, mūsų valstybė privalo išnagrinėti asmens situaciją individualiai ir įsitikinti, kad asmeniui negresia pavojus.
„Neturi būti skirtumo, ar žmogus atėjo į pasienį mišku, ar jis atėjo į pasienio kontrolės postą. Lietuva bet kuriuo atveju kiekvieną tokį priėjusį žmogų turi laikyti potencialiu pabėgėliu, nes kai jis ateina, niekas nežino, kas jis toks. Įsivaizduokite, jei tarp šimto žmonių, kurie mišku atėjo prie Lietuvos sienos ir kuriuos Lietuva ketina apgręžti, yra penki baltarusiai, kurie bėga nuo Aleksandro Lukašenkos politinio režimo. Juk pasieniečiai neanalizuoja, kas tie žmonės, jie tiesiog apgręžia tuos baltarusius su kitais žmonėmis ir sako: eikit kažkur kitur, kažkaip kitaip ateikite. Gali būti, kad tie baltarusiai po penkių minučių atsidurs A. Lukašenkos kalėjime. Pas mus niekas nepatikrina, ką mes apgręžinėjame, mes tiesiog žmogų, kuriam galimai reikia tarptautinės apsaugos, stumiame atgal į mišką“, – sako L. Biekša.
Migrantų išstūmimą iš savo teritorijos yra taikiusios ir kitos Europos Sąjungos valstybės, tačiau Europos žmogaus teisių teismo sprendimai buvo skirtingi: Vengrijos ir Lenkijos atveju pripažinta, kad išstūmimas pažeidė Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvenciją, o Ispanijos atveju – priešingai.
L. Biekšos nuomone, šiuo metu Lietuvos padėtis panašesnė į Vengrijos nei Ispanijos.
Ispanija 2014 metais sugrąžino atgal į Maroką migrantus, kurie grupėje šturmavo autonominį Melijos miestą, įsikūrusį šiaurinėje Maroko pakrantėje. Melija yra aptverta tvora, bet tarp Maroko ir Melijos veikia sienos perėjimo punktai, kuriuos galima legaliai kirsti sieną ir pateikti prieglobsčio prašymą. Migrantų atstūmimą Ispanija naudoja ir nuo autonominio Seutos miesto, kuris yra ties Gibraltaro sąsiauriu.
Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad Ispanija tokiais veiksmais nepažeidė konvencijos, nes konkrečiu atveju migrantai grupėje šturmavo atitvarą, vietoje to, kad pasinaudotų legaliais sienos perėjimo punktais. Pasak teismo, lėmė, kad migrantai atsidūrė „teisės neatitinkančioje situacijoje“, todėl negalėjo tikėtis apsaugos ir individualaus vertinimo.
Vengrija migrantus atstūminėja labai aktyviai. Vengrijos Helsinkio komiteto teigimu, iš viso priskaičiuojama apie 72 tūkst. atstūmimo atvejų. Tačiau Vengrijos atveju Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad šalis pažeidė konvenciją, kai individualiai neįvertino vieno prieglobsčio prašytojo situacijos ir sugrąžino jį į Serbiją.
Pasak teismo, nors Vengriją apskundęs prieglobsčio prašytojas į šalį pateko su visa grupe kitų migrantų, bet nebuvo sukurta situacija, kuri pažeistų viešąją tvarką, prieglobsčio prašytojas nenaudojo jėgos, nesiveržė, o pati Vengrija nesudarė sąlygų legaliai pateikti prieglobsčio prašymą, mat sienos perėjimo punktuose buvo priimama vidutiniškai vos po 15 prašymų per dieną, jie buvo labai nutolę, šalis neturėjo normalių taisyklių. Dėl to teismas pripažino, kad Vengrija pati nesudarė sąlygų legaliai pateikti prieglobsčio prašymą, todėl atsisakydama įvertinti individualią besikreipusio migranto situaciją pažeidė jo žmogaus teises.
