„Nuo šios dienos nė viena koja neturi įžengti į Baltarusijos teritoriją iš kitos pusės – ar iš Pietų, ar iš Vakarų“, – pareiškė A. Lukašenka.
„Kaip tai padarysite – aptarsime po šio susitikimo, susirinksite pas valstybės sekretorių. Čia yra vidaus reikalų ministerijos ministras, gynybos ministras. Uždarykite kiekvieną sienos metrą“, – kalbėjo jis.
„Privalome tai padaryti. Elementaru. Neduok Dieve, jie pradės įgyvendinti taktiką, kai per oficialius patikrinimo punktus išvaromi ten jų pakviesti žmonės, – tvirtino A. Lukašenka. Jūs pasekmes žinote, jie – taip pat. Taigi, tegul galvoja. Mes juos perspėjome, o jie tegul galvoja.“
„Kamuolys jų pusėje. Bet prieiti prie to, kad būtų žudomi žmonės ir pusgyviai išmetami į mūsų teritoriją... Na, naciai ir viskas, ką dar apie juos pasakyti“, – pareiškė jis.
„Kaip tai padarysite – aptarsime po šio susitikimo, susirinksite pas valstybės sekretorių. Čia yra vidaus reikalų ministerijos ministras, gynybos ministras. Uždarykite kiekvieną sienos metrą“, – kalbėjo jis.
Lietuvos pareigūnai įtaria, kad A. Lukašenkos režimas organizuoja precedento neturintį nelegalių migrantų antplūdį, keršydamas už Europos Sąjungos sankcijas dėl autoritarinio prezidento represijų prieš kitaminčius po pernai vykusių ginčijamų rinkimų.
A. Bilotaitė: būtų neįtikėtina, jeigu A. Lukašenka pasirūpintų sienų saugumu
Būtų neįtikėtina, jeigu Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka pasirūpintų šalies sienų saugumu, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Jeigu Lukašenka tikrai pasirūpins sienų saugumu ir imsis rūpintis sienomis, čia būtų neįtikėtina, nes iki šiol viskas buvo daroma taip, kad tie žmonės su pareigūnų pagalba lengvai galėtų kirsti Lietuvos sieną“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ji.
G. Landsbergis: yra signalų, kad A. Lukašenka kitose šalyse ieško potencialių migrantų
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog esama signalų, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas potencialių neteisėtų migrantų ieško ne tik Irake, bet ir kitose valstybėse.
„Turime indikacijų, bet jos tokios besikeičiančios. Praėjusią savaitę buvo kalba apie Lukašenkos diskusiją su Maroku, dabar girdėjome apie Pakistaną“, – ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot jo, akivaizdu, kad procesai vyksta, tik kol kas neaišku, kiek jie efektyvūs ir koks jų tikrasis tikslas.
„Ar tai yra politinio spaudimo priemonė? Akivaizdu, kad jie bando turėti daugiau negu vieną maršrutą į Minską“, – sakė ministras.
„Ko gero tai yra arba bandymas plėsti migrantų srautą, kas yra pavojinga tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai, arba bandoma ieškoti, jeigu ES vis dėlto pavyktų uždaryti Irako maršrutą, tuo metu, kad turėtų kuo pasikeisti“, – svarstė jis.
G. Landsbergis pabrėžė, kad būtina uždaryti kelią irakiečiams per Lietuvą į Europos Sąjungą.
„Irako linija yra labai svarbi. Jeigu ta linija lieka, gali būti (paskatinimas – BNS) ir kitiems – va Europa nieko nepadarė, ta linija yra veiksminga, galima ir kitas šalis atidarinėti“, – teigė G. Landsbergis.
Liepos 15 dieną įsigaliojo prezidento Aliaksandro Lukašenkos įsakas dėl bevizio režimo suteikimo 73 valstybių piliečiams, norintiems pasiskiepyti nuo COVID-19. Pagal šią tvarką, be vizos Baltarusijoje jie gali būti iki penkių dienų.
Pasienyje su Baltarusija ketinama tiesti ir „Concertiną“, ir statyti tvorą – VSAT vadas
Siekiant stabdyti neteistų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti „Concertiną“ ir pastatyti vielinę tvorą.
„Toks fizinis barjeras būtų iš dviejų pagrindinių elementų. Pirmoji apsaugos linija būtų „Concertina“, kuri būtų montuojama ant sienos linijos, šalia jos būtų diegiama ir apsauginė tvora“, – ketvirtadienį po pasitarimo Vyriausybėje žurnalistams sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
„Concertinos“ buvimas pirmiausia apsunkintų prieigą prie apsauginės tvoros, kad ji būtų apeita, pažeista ar sunaikinta“, – teigė jis.
Pjaunamos vielos „Concertinos“ užtvaras pasienyje su Baltarusija jau pradėtas statyti, o metalinės tvoros statyba dar planuojama.
Pasak R. Liubajevo, toks fizinio užtvaro modelis pasirinktas įvertinus sienos specifiką, šalies geografinę padėtį.
VSAT vadas informavo, kad 508 metrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
Nutarta betoninio pamato visai tvorai nelieti – įbetonuojami bus tik vielą laikantys stulpeliai, dalis tvoros bus įkasama į žemę.
Be to, žadama diegti ir kitus apsaugos elementus.
„Kai kurie jų jau ir šiuo metu egzistuoja, pavyzdžiui, pėdsakų kontrolės juosta, taip pat bus stebėjimo kameros, optoelektroniniai kabeliai ir vadinamasis patrulinis kelias, kuris naudojamas sienos stebėjimui ir kontrolei“, – sakė R. Liubajevas.
Jo teigimu, daugiau kaip pusantro šimto kilometrų pasienyje tvora nebus įrengiama dėl landšafto ypatybių.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.
Jei būtų laikomasi dabar galiojančios viešųjų pirkimų tvarkos, tvoros statyba užtruktų apie dvejus metus, todėl kitą savaitę planuojama per neeilinę Seimo sesiją priimti specialų įstatymas, paskelbiant šį projektą ypatingos svarbos ir numatant tam tikras išlygas dėl jo įgyvendinimo.
Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtino, kad tvoros statyba greičiausiai rūpinsis energetikos sektoriaus valstybės įmonė.
„Kuri konkrečiai bendrovė bus pasirinkta, pasakysime vėliau, bet tai bus energetikos sektoriaus įmonė, kuri praktiškiausiai jau galėtų užsiimti to projekto vadyba“, – tvirtino ji.
Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4,1 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
