migracija

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva sieks gauti daugiau Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos su neteisėta migracija tiesiogiai susiduriančioms šalims. Premjerė pažymi, kad antrinė migracija, kai išorinę ES sieną kirtę migrantai keliauja toliau į Vakarų Europą, yra ne mažesnis iššūkis nei pirminė, su kuria tvarkytis tenka Bendrijos pakraštyje esančioms valstybėms.

Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti 17 migrantų. Pirmadienį migrantai iš Baltarusijos neįleisti ties Švenčionių ir Varėnos rajonais bei Druskininkų savivaldybe. Daugiausia užsieniečių neteisėtai patekti į Vakarų Europą planavo per sienos ruožą, einantį Druskininkų savivaldybe (11 asmenų). Nė vienas užsienietis pirmadienį nebuvo įleistas į Lietuvą.

Migrantų maitinimo konkursą Druskininkuose laimėjo mero Ričardo Malinausko politinio bendražygio, savivaldybės tarybos nario Vido Stašinsko įmonė, opozicija kelia abejonių dėl skaidrumo ir paslaugos kainos. Apie tai pasak portalo, iš viso su bendrove „Minolga“ liepos mėnesį sudarytos trys sutartys, galiojančios iki lapkričio 8, 22 ir 29 dienos, jų vertė – beveik 259 tūkst. eurų. Pirkimus laimėjusi įmonė už maistą ir higienos prekes paprašė 15 eurų sumos vienam žmogui.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kreipėsi į Vyriausybę prašydama paaiškinti, kodėl 2022 metams pasieniečių vertinimams skirta net 4 kartus mažiau lėšų nei iki šiol – 250 tūkst. vietoj įprasto 1 mln. eurų. Vertinimų metu pareigūnams, jeigu jie dirbo labai gerai, keliamas atlyginimas.

Neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymus planuojama išnagrinėti iki lapkričio, teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Dabar jau visiškai koncentruojamės ties nagrinėjimu, tai planas yra iki lapkričio mėnesio – jeigu ne visus, tai maksimaliai didžiausią dalį prieglobsčio prašymų išnagrinėti“, – BNS pirmadienį sakė įstaigos vadovė. Jos teigimu, per savaitę departamento specialistai išnagrinėja kelias dešimtis prieglobsčio prašymų.

Rasti aštuoni migrantai iš 21, kurių pasigesta Jonavos rajone, Rukloje, esančioje stovykloje, kitų – tebeieškoma, BNS pirmadienį informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM). 21 užsieniečio pasigesta po šeštadienio vakarą kilusios protesto akcijos migrantų stovykloje. Nėra žinoma, kada tiksliai jie pasišalino. Stovyklą saugančios Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius savaitgalį sakė, jog protestas galėjo būti surengtas siekiant nukreipti pareigūnų dėmesį.

Lietuva ir Lenkija per rugpjūtį ir rugsėjį bandė išstumti į Baltarusijos teritoriją daugiau kaip 8,5 tūkst. pabėgėlių, sekmadienį pareiškė Baltarusijos Saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Valfovičius.  „Vien per rugpjūtį ir rugsėjį užkirstas kelias daugiau kaip 700 mėginimų iš Lenkijos ir Lietuvos išstumti žmones į Baltarusijos teritoriją. Lenkai ir lietuviai bandė išstumti į Baltarusijos teritoriją per 8,5 tūkst. pabėgėlių“, – sakė jis televizijos ONT eteryje.

Rukloje, kur apgyvendinti nelegaliai į Lietuvą atvykę migrantai, mirė 11-os metų berniukas. Anot pabėgėlių priėmimo centro direktorės, vaikas buvo neįgalus, turėjo ne vieną ligą, o šiandien ryte jį išvežus į ligoninę, ten gyvybė ir užgeso. Valdžia neigia, kad vaiko mirtis galėjo būti susijusi su vakar vakare centre kilusiais neramumais. Nelegalams surengus eilinį protestą, tikėtina, kad tuo pačiu metu, pavyko pabėgti 21 nelegalui. Jie nerasti iki šiol.

Rukloje, kur apgyvendinti nelegaliai į Lietuvą atvykę migrantai, mirė 11-os metų berniukas. Anot pabėgėlių priėmimo centro direktorės, vaikas buvo neįgalus, turėjo ne vieną ligą, o šiandien ryte jį išvežus į ligoninę, ten gyvybė ir užgeso. Valdžia neigia, kad vaiko mirtis galėjo būti susijusi su vakar vakare centre kilusiais neramumais. Nelegalams surengus eilinį protestą, tikėtina, kad tuo pačiu metu, pavyko pabėgti 21 nelegalui. Jie nerasti iki šiol.

Lietuva pirmą kartą atsidūrė tarptautinės migracijos žemėlapyje kaip kanalas, per kurį galima nelegaliai patekti į Europą. Už tai tenka „dėkoti“ diktatūriniam Baltarusijos režimui. Iki tol Europoje dėl to labiausiai kentėjo valstybės, turinčios sieną, einančią Viduržemio jūros linija. Paprastai pasaulyje migruoti – legaliai ir nelegaliai – linkę ne patys skurdžiausi gyventojai, o tie, kurie gali bent susimokėti už kelionę.

Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti 44 migrantams. Penktadienį buvo neįleisti 36 tokie užsieniečiai, ketvirtadienį – 50, trečiadienį – 24, antradienį – 19. Dvi dešimtys užsieniečių į Lietuvą nepateko ir pirmadienį. Šeštadienį migrantai iš Baltarusijos neįleisti ties Švenčionių, Varėnos ir Lazdijų rajonais bei Druskininkų savivaldybe.

Vėstant orams į Lietuvą neteisėtai atvykę migrantai iš palapinių po truputį keliami į šiltesnes stovyklas, bet Druskininkų pasienio užkardoje didelėje palapinėje įkurdinti žmonės tikriausiai bus priversti kęsti šaltį iki spalio vidurio. Tai paaiškėjo antradienį, kai Druskininkų pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas sulaukė skambučio, informuojančio, jog planuotas migrantų perkėlimas iki spalio pradžios neįvyks. Stringa stovyklų įrengimai.

Estijos pabėgėlių taryba, atsiliepusi į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus prašymą ir praėjusią savaitę į pabėgėlių stovyklas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje atgabenusi šiltų drabužių, avalynės ir higienos reikmenų, pareiškė, kad sąlygos tose stovyklose yra nežmoniškos. Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM) tvirtina, kad migrantų gyvenimo sąlygos nuosekliai gerinamos. Pasak į Lietuvą komandiruotų darbuotojų, padėtis stovyklose yra liūdna.

Ruduo – metas, kuomet miškuose prasideda žvėrių ruja. Specialistai perspėja, kad dėl šios priežasties aktyvėja gyvūnų migravimas, o jų elgesys yra sunkiai prognozuojamas. Kasmet dėl susidūrimų kelyje su žvėrimis nukenčia šimtai žmonių.  „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ specialistai kalbėjo apie tai, kaip reikėtų elgtis keliuose, kad skaudžių pasekmių po susidūrimų su žvėrimis būtų kuo mažiau.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai penktadienį apgręžė 14 žmonių, mėginusių neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, pranešė tarnybos atstovai. Nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai užkirto kelią iš viso 1 220 žmonių mėginimui neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Per pastarąją parą už neteisėtą sienos kirtimą nesulaikytas nė vienas žmogus.

Lietuva ir Lenkija drauge sieks, kad Europos Sąjunga greičiau peržiūrėtų migracijos politiką ir atsižvelgtų į hibridinių grėsmių riziką, sako Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Kalbant dėl ateities, turime būtų surėmę pečius, siekiant, kad būtų įvykdyti ES migracijos politikos ir teisinės sistemos pokyčiai, kad šalys narės galėtų apginti savo saugumą, kai prieš jas vykdoma hibridinė ataka“, – Lenkijoje penktadienį sakė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė rugsėjo 17 d., penktadienį, su Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujama delegacija vyksta į Varšuvą dalyvauti Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių posėdyje bei dvišalėse konsultacijose.

Andriaus Kubiliaus iniciatyva Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį patvirtino rezoliuciją dėl tolesnių Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių. Dokumente raginama kovoti su agresyvia Kremliaus politika bei remti Rusijos pilietinę visuomenę. Šiai rezoliucijai pritarė 494 EP nariai, 103 nepritarė, o 72 susilaikė.

Prezidentūrai ir toliau kritikuojant tai, kaip Vyriausybė valdo migrantų krizę, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė šią kritiką laiko nepagrįsta. Jos teigimu, Vyriausybė įdėjo daug darbo, kad gautų kaimyninių šalių pagalbos ir fizinę apsaugą nuo neteisėtų migrantų. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ketvirtadienį pareiškė, kad neteisėtų migrantų krizė pradėta valdyti per vėlai ir kol kas nėra suvaldyta.

Policija praneša pradėjusį įvairių ikiteisminių tyrimų dėl vagysčių, plėšimų ar kūno sužalojimų neteisėtų migrantų stovyklose. Taip pat pareigūnai pastebi stovyklų viduje besiformuojančias kastas, iškylančius lyderius. Išbandyta pora strategijų, kaip juos suvaldyti. „Tie neigiami procesai stovyklose vyksta. Tai nėra geras dalykas, bet tai turbūt natūralu. Neturime galimybių gauti visavertę informaciją apie tai, kas vyksta viduje.

Vidaus reikalų ministerija siūlo atsisakyti šešių mėnesių termino, per kurį neteisėti migrantai negali judėti Lietuvoje. Ir nors europinė teisė numato, kad ilgiau įkalinti stovyklose migrantus galima tik išimtiniais atvejais, Migracijos departamentas įspėja, kad per pusmetį gali nepavykti išspręsti migrantų grąžinimo klausimų, todėl teismai bus apkrauti papildomu darbu.

Iš užkardų ir palapinių į konteinerinius namelius jau perkeliami neteisėti migrantai. Į Ruklą jų per savaitę atvyks 400. Atvykėliai gyvens šeimomis ir patys gaminsis maistą, tam žmogui skiriama 77 eurai, esą tokios sumos tikrai pakaks.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės pasisakymą dėl to, kaip Vyriausybė valdo migrantų krizę. Ministrę papiktino patarėjos teiginys, kad Vyriausybė ryžtingų veiksmų ėmėsi tik po to, kai buvo sušauktas Valstybės gynimo tarybos posėdis ir įvyko „aiškus pokalbis“ su prezidentu.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad neteisėtų migrantų krizė Lietuvos pasienyje jau yra stabili. Taip pat socialiniuose tinkluose, jos teigimu, migrantai vieni kitiems rekomenduoja vengti Lietuvos. Šiuo metu gauti 2604 prieglobsčio prašymai, baigti nagrinėti 570 neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymų – prieglobstis nesuteiktas nė vienam. Nuo metų pradžios iš Lietuvos į kilmės šalis sugrąžinta daugiau nei 130 migrantų.

Raudonojo kryžiaus surinkta informacija rodo, kad Rūdninkų stovykloje įkurdintiems migrantams Migracijos departamento darbuotojai pokalbių metu galimai grasino, jog nesutikę savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, turės šaltą žiemą praleisti palapinėse. Taip tvirtino bent keli Raudonojo kryžiaus atstovų apklausti asmenys, nurodoma šios nevyriausybinės organizacijos stebėsenos ataskaitoje po pakartotinio vizito rugpjūčio mėnesio pabaigoje.

Nelegalūs migrantai – galvos skausmas ne tik Lietuvai, bet ir Jungtinei Karalystei. Per Lamanšo sąsiaurį į šalį ir toliau plūstant rekordiniams nelegalų skaičiams, britų vyriausybė svarsto suteikti leidimą pasieniečiams apgręžti svetimšalių laivus. Prancūzija jų priimti į savo šalį irgi neketina.  Per Lamanšo sąsiaurį į Jungtinę Karalystę pateko daugiau nei 1,5 tūkst. nelegalų. Jie nedideliais laiveliais į šalį plūsta iš Prancūzijos pusės.

Antradienį Vilniuje Lietuvos ir Čekijos ministrai pasirašys memorandumą dėl daugiau kaip pusės milijono eurų paramos kovojant su neteisėta migracija. Dokumentą pasirašys Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhanekas. Čekija yra pirmoji šalis, Lietuvai pasiūliusi finansinę pagalbą kovoti su neteisėta migracija. Ji suteiks 13,5 mln. Čekijos kronų (apie 530 tūkst. eurų) paramą.

 Lietuvos institucijos nusprendė išsiųsti vieną neteisėtą migrantą iš šalies, motyvuodamos grėsmėmis valstybės saugumui ir galimais ryšiais su teroristinėmis organizacijomis. „Gavome informaciją, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Dėl to priimti sprendimai jį išsiųsti iš šalies ir uždrausti atvykti į Lietuvą“, – BNS pirmadienį sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Neringa Venckienė ir vėl išvyko iš Lietuvos.  Pasak lrytas.lt, Venckienė šį kartą išvyko į Olandiją, kur jau kurį laiką gyvena jos sūnus.  „Ji išvažiavo pikta, susipykusi su visais, su kuo tik galėjo, nes po nuosprendžio prašė pinigų, kad galėtų susimokėti priteistas sumas, tačiau niekas neskubėjo aukoti.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi atsižvelgti į Lietuvos patirtį, svarstydama bendras migracijos ir prieglobsčio taisykles. Jis paragino bendriją paspartinti diskusijas šiuo klausimu. „Baltarusija išnaudoja šį pavyzdį (migracijos krizę Lietuvoje – BNS) kaip bandymų poligoną mūsų solidarumui patikrinti.

Neteisėtos migracijos krizė Lietuvoje ir kitose Baltarusijos kaimynėse yra „tinkamas momentas“ Europos Sąjungai peržiūrėti migracijos politiką, sako Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.

Į Lietuvą ties pasieniu su Baltarusija per praėjusią parą neįleista apie 40 migrantų – maždaug keturis kartus daugiau, nei įprastai šiomis dienomis, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak tarnybos, kaip ir ankstesnėmis dienomis, migrantai sieną iš kaimyninės šalies planavo kirsti Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose – ties pastaruoju tokių užsieniečių penktadienį buvo daugiausia.

Darbdaviai domisi galimybe ateityje įdarbinti iš Afganistano evakuotus Lietuvos kariams talkinusius vertėjus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Aišku, tie žmonės galės nuspręsti, ar jie nori likti Lietuvoje, ar jie nori išvykti – jie turės tokią teisę išvykti, bet mes jau dabar sulaukiame iš kai kurių darbdavių skambučių, kad jeigu būtų noro, jau ieško darbuotojų, pasiūlytų patys ir perkvalifikavimo paslaugas, ir kitus dalykus“, – BNS sakė ministrė.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pareiškė, kad ES pasirengusi „bet kokiomis priemonėmis“ remti Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, jei Baltarusija ir toliau dirbtinai didins spaudimą Bendrijos sienoms, pasitelkdama migrantus bei pabėgėlius.

250 migrantų jau sulaukė galutinių sprendimų nepatenkinti jų prašymų dėl prieglobsčio Lietuvoje, sako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. Anot jos, dar apie 90 neprašiusiųjų prieglobsčio jau išvyko arba buvo išsiųsti iš Lietuvos.  „Visi sprendimai, kurie yra priimami išnagrinėjus prieglobsčio prašymus, iš esmės yra nesuteikti prieglobsčio, jie yra skundžiami. Baigtis ta pati, kad ir tie žmonės turės būti išsiųsti.

Pusė šalyje esančių neteisėtų migrantų gali būti laikomi pažeidžiamais asmenimis, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė. „Vadinamų pažeidžiamų asmenų turime (...) apytiksliai pusę atvykusių migrantų“, – Medininkuose ketvirtadienį teigė J. Jakštienė. Pasak jos, tarp jų yra apie 1,3 tūkst. nepilnamečių vaikų, iš jų apie 500 sudaro vaikai iki devynerių metų.

Iškelti neteisėtus migrantus, pirmiausia, moteris su vaikais, iš palapinių į tinkamesnes patalpas tikimasi per kelias savaites, apgyvendinimo vietas rasti reikia dar apie tūkstančiui žmonių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Aš manau, kad tai yra kelių savaičių klausimas, todėl, kad dalis pastatų, apie kuriuos dabar diskutuojame, dar turėtų būti adaptuoti, paruošti, tie visi darbai vyksta labai intensyviai.

Ties Lenkijos ir Baltarusijos siena atvirame ore gyvena tarp abiejų šalių įstrigę migrantai, bet Lietuvoje apie tai negirdėti. Ir tam yra konkreti priežastis. Šaltinių teigimu, Lietuvos pasieniečiai taiko specialią taktiką: jeigu baltarusių pareigūnai prievarta stumia migrantus į Lietuvos teritoriją, mūsų šalies pasieniečiai juos surenka, suteikia maisto, vandens ar kitų būtinų priemonių bei pavėžėja ties siena ten, kur baltarusių pasieniečių nėra. Ir paskatina grįžti atgal į Baltarusiją.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai į Lietuvą neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti daugiau kaip pusšimčiui neteisėtų migrantų. Valstybės sieną iš kaimyninės šalies bandyta kirsti Švenčionių, Šalčininkų, Vilniaus ir Varėnos rajonuose. Kaip pirmadienį pranešė VSAT, nė vienas asmuo praėjusią parą į Lietuvą neteisėtai nepateko.

Iki šiol į gimtąsias šalis yra grįžę aštuoni neteisėtai Lietuvos sieną kirtę migrantai, dar maždaug trys dešimtys yra pareiškę tokį norą, LRT radijui pirmadienį sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Lietuvoje laikinai apgyvendinti migrantai turi galimybę grįžti namo apmokant jų kelionės išlaidas ir taip pat gauti papildomus 300 eurų. E. Gudzinskaitės manymu, palaipsniui apsisprendžiančių grįžti daugės.

Emigracijos problema Lietuvoje opi jau ne vieną dešimtmetį ir jeigu nieko nebus imtasi, ekspertai prognozuoja, kad ateityje tai šaliai gali lemti pražūtį. Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius, profesorius Boguslavas Gruževskis pateikia keturis tautiečių susigrąžinimo ir imigracijos skatinimo principus, kurie iki 2026 metų gali padėti Lietuvai stabilizuoti esamus migracijos skaičius.

Trečdalis gyventojų tvorą pasienyje laiko geriausiu migracijos krizės sprendimu, rodo LRT užsakymu atlikta rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa. Kaip skelbia LRT,  apklausa parodė, kad fizinės tvoros ar sienos su Baltarusija statybą geriausiu neteisėtų migrantų krizės sprendimu laiko 33 proc. repondentų, dar 17 proc. apklaustųjų nurodė, kad sprendžiant migrantų krizę, reikia padedant ES spausti Iraką nutraukti skrydžius į Minską. Skrydžiai buvo nutraukti rugpjūčio 7-ąją. 14 proc.

Į Lietuvą atgabenti afganistaniečiai vertėjai, talkinę šalies kariams, bei jų šeimos pabėgėlių statusą galėtų gauti per maždaug mėnesį, sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. „Su visais patikrinimais – mėnuo, galbūt daugiau. Bet kaip pavyks, žiūrėsime“, – BNS sakė ji. Pasak departamento vadovės, šie prašymai bus nagrinėjami paraleliai neteisėtų migrantų, atvykusių per Baltarusiją prašymams, kurie nagrinėjami skubos tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nagrinės Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo neįleisti jo į Lietuvą. Byla bus nagrinėjama rašytine tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas birželio 14 dieną atmetė atlikėjo skundą ir paliko galioti Migracijos departamento sprendimą, draudžiantį penkerius metus jam atvykti į šalį. F. Kirkorovas apskundė šį sprendimą LVAT.

Nors šiandien gandrinės, ir dauguma ilgakojų sparnuočių jau leidžiasi į tolimą kelionę, pakaunėje ornitologai stebi gerokai vėluojančią juodųjų gandrų šeimyną. Lizde tebetupintys mažyliai – dar visiškai priklausomi nuo tėvų rūpesčio, tad specialistai su nerimu stebi, ar jie spės pasiruošti skrydžiui. Ornitologas Deivis Dementavičius kopia į seną ąžuolą pakaunėje, Karalgirio miške, kur įsikūrusi juodųjų gandrų pora. O viršuje specialisto laukia staigmena.

Nelegalų srautas į Lietuvą sustojo, bet pasirūpinti tais, kurie į Lietuvą jau pateko, valdžiai vis dar sekasi sunkiai. Beveik tūkstantis migrantų vis dar gyvena pasieniečių darbo vietose, maži vaikai glaudžiasi ir miega garaže. Vidaus reikalų ministerija pripažįsta, kad žmones sunkiai sekasi aprūpinti net ir normaliu maistu. Sako, reikia laukti, kol migrantai bus perkelti į kitas vietas.

Latvija ir Estija taip pat svarsto statyti fizinį barjerą savo pasienyje, ieškoma galimybių bendrai siekti europinio finansavimo išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugai stiprinti, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Anot jos, apie tai kalbėta ir Kijeve viešinčio prezidento Gitano Nausėdos susitikimuose su šalių vadovais, Krymo forumo dalyviais.

Rašytojas ir kritikas Jamesas Baldwinas yra sakęs, kad Amerika turi ne tiek „juodaodžių problemą“, kiek „baltųjų problemą“. Šiuo požiūriu atrodo, kad Europa išgyvena ne tiek „migracijos krizę“, kiek „Europos krizę“. Žemynas nuvilia tuos žmones, kurie ieško saugumo ir geresnės ateities. Juk prieglobsčio ieškantiesiems buvo pasakyta, kad yra žemė, kurioje gerbiamos žmogaus teisės.

Europa šiandien yra mirtingiausias migracijos tikslas pasaulyje, o Viduržemio jūra tampa kapinėmis po atviru dangumi. Nepaisant pasaulinio pasmerkimo – nuo pilietinės visuomenės iki pasaulinių institucijų, tokių kaip JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras) – ES bandymai susitvarkyti buvo beviltiški. Apgailestaudama dėl žuvusiųjų jūroje, ji per pastaruosius trejus metus negalėjo veikti kaip atsakinga politinė valdžia, kokia turėtų būti, rašo politico.eu.