migracija

Į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstantys prieglobsčio prašytojai – skirtingi žmonės su skirtingomis istorijomis. Kasdien su jais susiduriantys pasieniečiai pasakoja, kad vieni jų į Lietuvą keliauja po vieną, kiti – šeimomis, vieni – tuščiomis kišenėmis, o kiti – su tuo, ką gali panešti, vieni ramiai prašo pagalbos, o kiti nepabūgsta ir veltis į konfliktus su pareigūnais. Nuo metų pradžios pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1738 neteisėti migrantai – didžioji dalis jų – per vasaros mėnesius.

Nelegaliems migrantams toliau plūstant į Lietuvą, Seimas priėmė sprendimus, susijusius su prieglobsčio prašytojų judėjimu ir teisėmis Lietuvoje. Šiais pakeitimais iki 10 dienų sutrumpintos migracijos procedūros, tačiau po šešių mėnesių migrantų judėjimas nebus ribojamas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikino, kad tarnybos indikuoja, kad migrantų srautai gali dar labiau išaugti. Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją dėl neteisėtų migrantų krizės.

Neteisėtos migracijos iš Baltarusijos tendencijos keisis į blogesniąją pusę, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius. „Tos tendencijos, kurios yra šiandien dienai, jos be abejo keisis ir keisis į blogesniąją pusę“, – Žinių radijui antradienį sakė jis. Pasak prezidento patarėjo, Aliaksandro Lukašenkos režimas taip naudojasi ribotomis turimomis priemonėmis atsakyti į Europos Sąjungos įvestas sankcijas.

Pirmadienį Seime registruotas rezoliucijos projektas, kuriuo siūloma pripažinti išaugusią neteisėtą migraciją hibridine agresija ir svarstyti galimybę pradėti konsultacijas NATO. Kaip pranešė valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, šį projektą teikia Seimo valdančioji dauguma su daugelio opozicinių frakcijų seniūnais. „Šias savaites matome visokeriopas Vyriausybės pastangas kovojant su hibridine agresija.

Per Baltarusiją plaukiant migrantų srautams, Lietuva greito recepto, kaip išspręsti problemą, neturi. Tačiau mūsų šalis ėmėsi dvilypės strategijos. Viena vertus, suskubo ieškoti pinigų išmanioms sienos stebėjimo sistemoms, prakalbo apie fizinį barjerą ties Baltarusija, kita vertus – ketina trumpinti prieglobsčio prašymo svarstymo procedūras ir pradėjo pokalbius su Turkija dėl pagalbos nustatant migrantų tapatybes bei Iraku dėl asmenų grąžinimo, jeigu jiems nebus suteiktas prieglobstis Lietuvoje.

Birželio mėnesį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, daugiau nei dvigubai išaugo emigrantų skaičius, taip pat padaugėjo atvykstančiųjų į Lietuvą, rodo šią savaitę paskelbti Statistikos departamento demografiniai rodikliai. Šių metų birželį iš šalies išvyko 3487 žmonės, pernai birželį išvykusiųjų buvo 1396. Tuo metu šiemet birželį atvyko 4024 asmenys, pernai birželį – 3564. Tokia pat tendencija fiksuota ir ankstesniais šių metų mėnesiais.

Garsieji Kinijos keliauninkai prikaustę viso pasaulio dėmesį, panašu, kad jo sulauks dar daugiau. Prieš jūsų akis – kova, kurios viduryje nenorėtų atsidurti niekas. Kinijos pietvakariuose esančioje Junano provincijoje dvi migruojančių dramblių bandos patelės susipešė. Viena aršiai vaikosi kitą – iš pažiūros gali atrodyti, kad jos tik žaidžia, tačiau, anot ekspertų, panašu, kad taip patelės kovoja dėl statuso bandoje.

Nenutrūkstantį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos Vyriausybė ketina spręsti griežtindama įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų judėjimu ir teisėmis Lietuvoje. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras. „Akivaizdu, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas. Neteisėtas migracijos įrankis yra viena iš priemonių. Gegužės mėnesį turėjome tik 70, birželį – 500, liepos mėnesį – virš 800 neteisėtų migrantų.

Vyriausybė penktadienį svarstys įstatymų pakeitimus dėl išaugusio nelegalių migrantų iš Baltarusijos srauto valdymo. Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje įtraukti klausimai dėl Dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto įstatymo pataisų projektų. Patys projektai kol kas dar nėra registruoti. Siekiant priimti pakeitimus, kitą savaitę planuojama šaukti neeilinę Seimo sesiją.

Nelegali migracija nėra naujas reiškinys daugeliui Europos Sąjungos valstybių, tačiau padidėję migrantų srautai į Lietuvą per Baltarusiją privertė šalies institucijas greičiau suktis: staigiai buvo surasta lėšų sienos stebėjimo sistemoms įrengti, pradėta tartis su Iraku ir Turkija, kaip būtų galima sugrąžinti per Baltarusiją atvykusius migrantus, kuriems nepavyks gauti prieglobsčio Lietuvoje.

Kitą savaitę planuojama neeilinė Seimo sesija, kurioje bus svarstomi su augančia neteisėta migracija iš Baltarusijos susiję klausimai, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Tikėtina, kitą savaitę mes turėsime neeilinę sesiją, kurios metu reikės peržiūrėti įstatymus ir dėl trumpinimo prieglobsčio prašymo terminų, ir dėl kitų priemonių, kuriomis galima būtų pažaboti šią situaciją, su ja greičiau tvarkytis“, – Žinių radijui trečiadienį sakė ji.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad sprendžiant paaštrėjusią nelegalios migracijos Lietuvoje problemą, šiuo metu derinami politiniai ir specialistų vizitai į Turkijos ir Irako sostines.   „Derinamas vizitas su delegacija iš įvairių Vyriausybės institucijų į Turkiją, Ankarą, ir į Įraką, Bagdadą.

Turkijos patirtis stabdant neteisėtą migraciją būtų svarbi Lietuvai, šiuo metu susiduriančiai su išaugusia trečiųjų šalių piliečių migracija, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis taip kalbėjo po sekmadienį Italijoje vykusio susitikimo su Turkijos kolega Mevlutu Cavusoglu. „Neteisėta migracija, siunčiant į Lietuvą migrantus iš Irako ir Sirijos, yra Baltarusijos atsakas į Europos Sąjungos įvestas sankcijas.

Po to, kai Pabradėje užsieniečių registracijos centre migrantus pareigūnams teko tramdyti ašarinėmis dujomis ir net šūviais į orą, aiškintis situacijos į centrą atvyko ir vidaus reikalų ministrė. Pasak centro vadovo, sukilę migrantai ėmė stumdyti pareigūnus. Migrantus esą piktina ir gyvenimo sąlygos, ir draudimas išvažiuoti į kitas šalis, nors būtent dėl to jie ir kirto Lietuvos sieną.

Augant migrantų srautui per Baltarusijos sieną, Lietuvos žvalgyba mato didesnę riziką, kad į šalį gali patekti teroristų ir Aliaksandro Lukašenkos režimo užverbuotų žmonių, sako Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis. „Suprantu, kad negalime visiems uždėti štampų, jokiu būdu nelaikome visų nusikaltėliais ar šnipais, bet ta rizika atsiranda su didesniu pabėgėlių srautu“, – interviu portalui 15min.lt sakė žvalgybos vadas.

Trečiadienį posėdžiavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) priėmė eilę sprendimų dėl neteisėtos migracijos į Lietuvą. Komitetas siūlo mažinti Lietuvos patrauklumą migrantams, apriboti jų galimybę pasišalinti iš laikino apgyvendinimo vietos ir kuo skubiau pastatyti apsauginę tvorą sienoje su Baltarusija.

Lietuvoje augant kai kurių tautų diasporoms, svarbu sudaryti galimybę šiems žmonėms išmokti lietuviškai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Kalbant su žmonėmis iš tų diasporų, kurios Lietuvoje didėja, ir čia, aišku, daugiausia ukrainiečių, galbūt kažkiek ir baltarusių taip pat diaspora – labai dažnai dabar pradedamas kelti klausimas dėl lietuvių kalbos mokymo“, – per Vyriausybės pasitarimą trečiadienį sakė premjerė.

Lietuvoje stipriai išaugus migrantų srautams, susirūpinta jų buvimo sąlygomis. Žmogaus teisių gynėjai tikina, kad migrantams būtina sudaryti bazines sąlygas, suteikti maitinimą, leisti nusiprausti. Jie taip pat tikina, kad migrantams tikrai nesudaromos „šiltnamio sąlygos“ ir skeptiškai žiūrėjo į idėją kurti palapinių miestelį. Visgi Vidaus reikalų viceministras tikino, kad srautams išaugus dar labiau, kito pasirinkimo, kaip įkurti palapinių miestelį, nėra.

Į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) programą bus perkelta dar dešimt pabėgėlių, o iki vasaros pabaigos įgyvendinant ankstesnius sprendimus iš viso iš Maltos, Graikijos ir Italijos dar turėtų atvykti 43 prieglobsčio prašytojai, sako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Kinijoje iš draustinio pabėgusios 15-kos laukinių dramblių kaimenės kelionė prikaustė visos šalies dėmesį. Nuėję jau 500 kilometrų ilgastraubliai pridarė gausybę nuostolių, kurie siekia kone milijoną eurų. Dabar policija jiems bando užkirsti kelią, kad šie nepatektų į 7 milijonų gyventojų miestą. Vieno nedidelio miestelio gatvėse šmirinėjanti 15-kos laukinių dramblių banda vėlų vakarą pasivaikščioti išėjusiems kinams įvarė nemažai baimės.

Aštuoni Lietuvos policijos pareigūnai išvyko į Slovėniją vykdyti bendros operacijos prieš neteisėtą migraciją. Kartu su kitų šalių pareigūnais lietuviai padės užkardyti neteisėtą migraciją prie Slovėnijos ir Kroatijos sienos, pranešė Policijos departamentas.  Operacijoje dalyvauja pareigūnai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos ir Lietuvos policijos mokyklos. Tai antras kartas, kai Lietuvos policija padeda Slovėnijai spręsti migracijos problemas.

Saugant migruojančias varles, nuo šeštadienio pradedamas riboti transporto eismas į sostinėje esantį Vingio parką. Kaip praneša Vilniaus miesto savivaldybė, transporto eismas bent mėnesiui apribojamas į Vingio parką ir šalia jo esančias automobilių stovėjimo aikšteles. „Kiekvieną pavasarį, prasidėjus varliagyvių migracijai, eismas automobiliais į parką laikinai ribojamas saugant gausiai iš žiemaviečių į nerštavietes keliaujančias varles, kad nežūtų po automobilių ratais.

Išvykusiųjų iš Lietuvos pernai, lyginant su metais anksčiau, buvo penktadaliu mažiau, rodo Statistikos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Iš Lietuvos pernai emigravo 23,1 tūkst. šalies nuolatinių gyventojų – 6,2 tūkstančiais arba 21,2 proc. mažiau negu 2019 metais. 2020 metais į Lietuvą imigravo 43,1 tūkst. žmonių – tai 3 tūkstančiais arba 7,5 proc. daugiau nei 2019 metais.  Pasak Statistikos departamento, nuo 2001 metų pernai pirmą kartą į šalį grįžo 5,5 tūkst.

Rusijos atlikėjas Filipas Kirkorovas Vilniaus teismui apskundė Migracijos departamento sprendimą uždrausti jam Lietuvoje lankytis penkerius metus. Vilniaus apygardos administracinis teismas vasario 15 dieną gavo šio Rusijos ir Bulgarijos piliečio advokato prašymą išreikalauti minėtą Migracijos departamento sprendimą ir jį panaikinti, BNS informavo teismo atstovas Audris Kutrevičius. Šiuo metu teismas sprendžia, ar F. Kirkorovo skundas priimtinas.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad beveik visus šiuos metus nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius ne tik nemažėjo, bet ėmė stabiliai augti. Šiuos duomenis stebintis banko „Lumonor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas asmeninėje „Facebook“ paskyroje netruko tuo pasidžiaugti: „Nematytos“ emigracijos bangos belaukiantiems – prastos žinios.

Europa negali leisti pasikartoti 2015–2016 metų migracijos krizei, kai į žemyną atvyko daugiau kaip milijonas žmonių, bėgusių nuo karų, persekiojimų ir skurdo, ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas. Didžiulis atvykėlių antplūdis sukėlė Europos Sąjungoje gilių politinių priešpriešų.

Užsieniečiai, kurių leidimas laikinai būti Lietuvoje pasibaigė karantino metu, nebus baudžiami administracine tvarka, antradienį pranešė Migracijos departamentas.  Pasak departamento, administracinė atsakomybė nebus taikoma dar du mėnesius nuo karantino pabaigos. Taip pat nebus priimami sprendimai dėl užsieniečių, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo išvykti iš Lietuvos, grąžinimo į jų gyvenamą šalį.

Karantinas, keldamas ekonominę krizę, grasina Lietuvą paskandinti išvykstančių migrantų lavinoje. Darbo ir pajamų netekę tautiečiai vis garsiau svarsto apie darbo paieškas Vokietijoje, Norvegijoje ar duris migrantams užvėrusioje Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip paprasta, o ir situacija šiuo metu yra visiškai kitokia, nei 2008 metais.

Karantinas, sukėlęs ekonominę krizę, grasina Lietuvą paskandinti išvykstančių migrantų lavinoje. Darbo ir pajamų netekę tautiečiai vis garsiau svarsto apie tai, kad atsivėrus sienoms teks darbo ieškoti Vokietijoje, Norvegijoje ar duris migrantams užvėrusioje Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip paprasta, iš Lietuvos bėgama ne tik dėl finansų, o ir bėgti gali nebūti kur.

Migracijos departamentas pirmadienį pradeda teikti naują paslaugą piliečiams – pasą Vilniuje galima gauti tą pačią dieną. Iki šiol pasas skubos tvarka buvo išduodamas per vieną darbo dieną. Paslauga teikiama tik Vilniaus skyriuje Naugarduko gatvėje, o prašymas pasui įgyti turi būti pateiktas iki vidurdienio. Paslauga kainuos 190 eurų. Pageidaujantieji pasą įgyti tą pačią dieną aptarnaujami gyva eile.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad 60 dienų laikotarpiui stabdo imigraciją į Jungtines Valstijas, kad amerikiečiai galėtų lengviau rasti darbą, dėl koronaviruso pandemijos šalyje smarkiai išaugus nedarbui.    Šis prieštaringai vertinamas sprendimas paveiks asmenis, besitikinčius gauti imigracines vizas – vadinamąsias žaliąsias kortas, suteikiančias teisę nuolat gyventi JAV.

Dėl vėsesnio pavasario, vėluodamos dviem savaitėmis į nerštavietes pajudėjo pirmosios varlės. Tiesa, milijonams jų, kaip sako gamtininkai, kasmet tokia varliagyvių migracija baigiasi tragiškai. Ir ne tik dėl to, kad yra sutraiškomos automobilių. Daug varlių žūva ir liepsnojančiose pievose. Gamtininkai ragina varliagyvius saugoti visais įmanomais būdais. Pavilnių regioniniame parke darbuotojai vos spėja suktis.

Pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje vėl fiksuota teigiama migracija – sausį į Lietuvą atvyko 628 žmonėmis daugiau nei išvyko, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Jo duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 4050, o išvyko – 3422 asmenys. Kiek daugiau nei pusę – 56,2 proc. – atvykusiųjų sudarė grįžę Lietuvos piliečiai, daugumą išvykusiųjų – 70,8 proc. – taip pat sudarė Lietuvos piliečiai.

Analitikai prognozuoja, kad darbo imigrantų skaičius Lietuvoje šiemet toliau augs, nepaisant kritikų nuogąstavimų, kad tai gali stabdyti algų kilimą. 2019 metų sausio – lapkričio mėnesiais Užimtumo tarnyba išdavė 8,4 tūkst. leidimų užsieniečiams dirbti Lietuvoje – tai 1,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiau kaip pusė užsieniečių atvyksta iš Ukrainos.

Europos Sąjunga, skyrusi milijonus eurų Libijai, kad sumažintų per Viduržemio jūrą į Bendriją plūstančių migrantų srautą, tikėjosi pagerinti padėtį išnaudojimu pagarsėjusiuose sulaikymo centruose ir padėti kovoti su žmonių kontrabanda.

Prie Mauritanijos krantų ketvirtadienį apvirtus laivui nuskendo mažiausiai 58 migrantai, pranešė Tarptautinė migracijos organizacija (TMO). Ši Jungtinių Tautų agentūra nurodė, kad dar 83 žmonės nuplaukė į krantą. Išgyvenusieji pasakojo, kad lapkričio 27 dieną iš Gambijos išplaukusiame laive iš viso buvo mažiausiai 150 žmonių, įskaitant moteris ir vaikus. Kažkiek sužeistųjų buvo nuvežti į ligonines Nuadibu mieste.

Ketinęs ramiai šildytis Saudo Arabijoje bekremtant krevetes, netyčia nuskrido į šalčiausią mūsų planetos regioną, kur spaudžia 30 laipsnių šaltis. Taip nutiko jaunam flamingui, kurį kaimiečiai rado Jakutijoje – atšiauriuose Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Jaunas flamingas dar nespėjo nusidažyti rožine spalva. Bet panašu, kad čia, Rusijos Jakutijoje, šalčiausiame Žemės regione toks apdaras jam net labiau tinka.

Lietuvos gyventojų gretoms ir toliau tebemažėjant, Vyriausybė kartu su įvairiomis institucijomis ieško būdų, kaip suvilioti Lietuvos piliečius grįžti gimtinėn arba čia pritraukti užsienio specialistų. Tarp planuojamų veiksmų – Lietuvos įvaizdžio gerinimas, pagalba darbdaviams, siekiantiems įdarbinti Lietuvos emigrantus ar užsieniečius, ir parama, norintiems mokytis lietuvių kalbos.

Sibiro ornitologai, stebintys erelių migraciją GPS daviklio siunčiamus signalus, susidūrė su netikėta problema: vienas iš projekte dalyvaujančių paukščių nuskrido į Iraną, iš kurio SMS žinutės kainuoja labai brangiai ir  išnaudojo visą tam skirtą metų biudžetą.

Tarptautinė migracijos organizacija (IOM) ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl šiaurės Graikijoje įvykusio išpuolio prieš migrantų autobusus, vežusius 380 žmonių, nors pridūrė, kad šis incidentas buvo „izoliuotas“. Nepaisant ten budėjusių policininkų, devyni autobusai, vežę šeimas ir pažeidžiamus migrantus į viešbučius Nea Vrasnos gyvenvietėje, buvo priversti pasukti atgal, dešimtims kaimo gyventojų užblokavus kelią, pradėjus svaidyti akmenis ir skanduoti „Uždarykit sieną!“ ir „Išvarykit&nbs...

Kad ir kaip Lietuva laukia gyventojų pagausėjimo, stengdamasi suteikti prieglobstį čia darbo ieškantiems užsieniečiams, panašu, kad kol kas imigrantams teks palaukti. Migracijos departamento svetainės turinys anglų kalba nėra pasiekiamas, nors svetainė ir yra smarkiai atnaujinta. Taip pat nepateikiama informacija ir rusų kalba, o norintiems tokios funkcijos, siūloma svetainės turinį išsiversti patiems.

Laikai, kai dainavome apie tris milijonus lietuvių, panašu, greitai liks praeityje, nes Lietuvos demografinė prognozė rodo, kad po kelių dešimtmečių šalyje teliks du milijonai gyventojų. Dabartinė Lietuvos demografinė situacija išties liūdna – gyventojų skaičius mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos, sparčiai mažėja jaunų gyventojų skaičius. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,8 mln. gyventojų – beveik 15 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Jau ketvirtą mėnesį iš eilės į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei iš jos išvyksta. Tai džiugina, bet tuo pačiu ir liūdina, nes tik vos daugiau nei pusė atvykusių į Lietuvą yra iš užsienio grįžę tautiečiai, kita dalis – trumpalaikiai darbuotojai iš Ukrainos ar Baltarusijos. Specialistai sako, kad atvykstantys žmonės yra gerai, bet tai nesprendžia ilgalaikių šalies ekonominių problemų, o ir gyvenimo šalyje negerina. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2019 m. sausio–gegužės mėn.

Lietuvoje ketvirtą mėnesį iš eilės užfiksuoti teigiami migracijos rodikliai, kai į šalį atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta iš jos. Ekonomistai sako, kad daugiausia tai lemia augančios algos ir lengvesnės imigracijos procedūros. Statistikos departamentas BNS informavo, kad gegužę į Lietuvą imigravo 4472 žmonės, o emigravo 3177 asmenys. Beveik 58 proc. atvykusiųjų yra Lietuvos piliečiai, tarp išvykusiųjų Lietuvos pilietybę turi daugiau nei 83 procentai.

Balandžio mėnuo buvo pirmas po daugelio metų, kai mūsų šalyje nuolatinių gyventojų skaičius didėjo. Gegužė buvo antras mėnuo iš eilės, kai fiksuotos panašios tendencijos, rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Birželio 1 d. duomenimis Lietuvoje buvo 2 791 133 nuolatiniai gyventojai. Tai yra 463 žmonėmis daugiau nei ankstesnio mėnesio pradžioje. Tiesa, 2019 m. sausio 1 d. mūsų šalis turėjo 3 tūkst.

Iš trečiųjų šalių atvykusiems statybininkams gyvenimas Lietuvoje nesusiklostė taip, kaip planuota. Tiesa, taip nutiko ne kaip įprasta dėl prastų darbo sąlygų ar menko atlyginimo, o todėl, kad po padarytų pažeidimų jiems buvo panaikinti leidimai gyventi šalyje. Nesutikdami su tokiu Migracijos departamento sprendimu, net 19 užsienio šalių piliečių kreipėsi į teismą.

Gyventojų senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas – tokias dvi demografines tendencijas šiuo metu mato Lietuva. Ir jei šalies valdantieji nesiims pokyčių suvaldyti migracijos srautus bei mažėjantį gimstančių vaikų skaičių, specialistai prognozuoja, kad jau 2035-aisias šalyje gyvens viso labo 2,4 mln. gyventojų. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų, rodo naujausi Registrų centro duomenys.

„Lietuvoje esi šiukšlė, nes valdžia iš tavęs paskutines kelnes bando numauti“, tokia ir dar spalvingesnėmis mintimis lietuviai aiškina savo sprendimą laimės ieškoti svetur. Ir nors dažniausiai manoma, kad tautiečiai Lietuvą palieka bandydami daugiau užsidirbti ar apskritai rasti darbą užsienyje, Lietuvos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad lietuviai masiškai emigruoja ir dėl nepasitenkinimo valdžia bei kitais tautiečiais.

Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės fiksuojama teigiama migracija – į šalį atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta. Kovo mėnesį iš Lietuvos išvyko 3119 žmonių, į šalį atvyko 3518 imigrantų, BNS informavo Statistikos departamentas. Teigiamas migracijos balansas buvo ir vasarį. Lūžį lėmė gausesnis užsieniečių atvykimas. Tarp imigrantų kovo mėnesį Lietuvos piliečiai sudarė 60 proc., tarp emigrantų – 87 proc. Lietuva dėl migracijos pernai neteko beveik 3,3 tūkst.