michelis barnier

Prancūzijos įstatymų kūrėjai trečiadienį nubalsavo nušalinti tris mėnesius šiame poste išbuvusio ministro pirmininko Michelio Barniero vyriausybę, tokiu savo sprendimu pagilindama politinę krizę šalyje. Pirmą kartą per 60 metų Nacionalinė Asamblėja priėmė pasiūlymą dėl nepasitikėjimo esama vyriausybe, kurį pateikė kraštutinė kairė, tačiau parėmė ir Marine Le Pen vadovaujami kraštutinės dešinės politikai.

Prancūzijos ministras pirmininkas Michelis Barnier savaitgalį buvo „operuotas dėl stuburo pažeidimo“, pirmadienį pranešė jo biuras. „Tyrimų rezultatai bus žinomi po kelių savaičių“, – sakoma M. Barnier biuro pranešime, pasirašytame ministro pirmininko gydytojo Olivier Hersano. Gydytojas pridūrė, kad operacija „praėjo labai gerai“ ir kad 73 metų premjeras jau grįžo į darbą. Pirmadienį jis kalbėjosi su vyriausybės atstove Maud Bregeon ir parlamentinių santykių ministre Nathalie Delattre.

Prancūzijos parlamentas antradienį didele balsų persvara atmetė kairiojo sparno partijų pasiūlymą dėl nepasitikėjimo naujuoju ministru pirmininku Micheliu Barnier.  Pasiūlymą, kuriam priimti balsų dauguma reikėjo 289 balsų, palaikė tik 197 Nacionalinės asamblėjos įstatymų leidėjai.

Prancūzijos premjeras Michelis Barnier pirmadienį paragino savo ką tik paskirtą ministrų kabinetą dirbant vengti „plepalų“ ir „rodyti pagarbą visiems mūsų bendrapiliečiams“, pranešė jo biuro pareigūnas. Šeštadienį po 11 savaičių laukimo po prezidento Emmanuelio Macrono sušauktų pirmalaikių rinkimų buvo paskelbta naujoji Prancūzijos vyriausybė. Naujosios komandos paskyrimas žymi aiškų poslinkį į dešinę.

Prancūzijos dešiniųjų kandidatas į prezidentus buvęs Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier penktadienį sulaukė kaltinimų, esą jis išdavė Bendrijos pasitikėjimą, paraginęs Prancūziją išsilaisvinti iš Europos teismų kontrolės. Buvusio Europos Komisijos nario, 2016 metais užėmusio svarbią poziciją derybose dėl „Brexito“, komentarai sukėlė nuostabą ir nusivylimą Briuselyje, kur M. Barnier praleido nemažą dalį savo ilgos politinės karjeros.

Europos parlamentarai trečiadienį priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, kuria pritarė galimybei dar kartą atidėti „Brexit“, jei tokį norą pareikštų Didžioji Britanija. Po tris valandas trukusių diskusijų Strasbūre posėdžiaujančiame parlamente 544 įstatymų leidėjai nubalsavo už tokią iniciatyvą, 126 jai nepritarė, dar 38 susilaikė. Jungtinės Karalystės išstojimas iš bloko numatytas spalio 31 dieną.

Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai trečiadienį balsuos, ar po dviejų savaičių palikti Europos Sąjungą nesudarius jokios sutarties. Antradienį parlamentarai triuškinama balsų dauguma atmetė parengto susitarimo projektą. Prognozuojama, kad Bendruomenių Rūmai balsuos prieš „Brexit“ be sutarties. Visgi šaliai gali tekti palikti Bendriją kovo 29 dieną, nebent būtų sutarta dėl kito galimo scenarijaus.

Europos Sąjunga turi būti pasirengusi bet kokiems galimiems Didžiosios Britanijos išstojimo scenarijams, pareiškė trečiadienį Bendrijos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier. „Kaip sakė (Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as) Junckeris, itin svarbu mums būti pasirengusiems bet kokiems galimiems scenarijams, ir turime pasitelkti visas skubias priemones“, – sakė derybininkas Europos Parlamente.

  Londonas ir Briuselis pradeda paskutinį „Brexit“ derybų etapą, vis augant nerimui, kad Didžioji Britanija gali palikti Europos Sąjungą taip ir nesusitarusi dėl ateities santykių su Bendrija, antradienį pareiškė vyriausiasis ES derybininkas Michelis Barnier.   „Prasideda paskutinis derybų etapas. Sutarėme, kad ES ir JK nuo šiol derėsis nuolat“, – teigė M. Barnier po susitikimo su Britanijos „Brexit“ sekretoriumi Dominicu Raabu.

Naujasis Didžiosios Britanijos „Brexit“ planas kelia svarbių klausimų apie busimus ekonominius santykius su Europos Sąjunga, penktadienį sakė ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier , nuogąstaujant, kad gali pritrūkti laiko išstojimo sutarčiai sudaryti. Po susitikimo su naujuoju JK vyriausiuoju derybininku, paskirtu kilus kelių kabineto narių maištui prieš premjerę Theresą May, M. Barnier nurodė, jog plane yra gerų minčių.

Europos Sąjungos (ES) vyriausias derybininkas dėl Britanijos pasitraukimo iš bendrijos Michelis Barnier sako, jog dabar emigracijoje gyvenančių lietuvių teisės bus apsaugotos. Tačiau jis negalėjo pasakyti, kaip bus traktuojami ES piliečiai, į Jungtinę Karalystę bandysiantys atvykti po 2020 metų, kai baigsis pereinamasis atskyrimo periodas. „Mano atsakymas yra taip, kalbant apie lietuvius, prancūzus, vokiečius, kurie jau pasirinko gyvenimą Jungtinėje Karalystėje praeityje arba iki 2020 pabaigos.

Lietuvoje šią savaitę lankysis Europos Sąjungos (ES) derybininkas dėl Britanijos pasitraukimo iš bendrijos Michelis Barnier. Prancūzų diplomatas per vizitą trečiadienį ir ketvirtadienį susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrais, parlamentarais. ES derybininkas taip pat dalyvaus Lietuvos ambasadorių suvažiavime.

  Europos Sąjungos negąsdina „priekaištų žaidimas“ derybose su Didžiąja Britanija dėl „Brexit“, penktadienį pareiškė ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier.   „Mūsų negąsdina toks priekaištų žaidimas“, – per spaudos konferenciją sakė M. Barnier ir paragino Jungtinę Karalystę „realistiškiau“ žiūrėti į tai, ką galima pasiekti.

Pirmadienį užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje, kuriame vyks pirmasis nuomonių apsikeitimas dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, posėdyje taip pat bus aptarta birželio pabaigoje vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkė, teisės viršenybės klausimas Lenkijoje.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier pirmadienį perspėjo, kad derybų procesas yra „pavojuje“ vis dar neišsprendus nesusitarimų dėl Airijos sienos ateities, kai Jungtinė Karalystė išstos iš ES.

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga sutarė dėl Airijos sienos problemos „atsarginio“ sprendinio, kurį britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) vos prieš kelias savaites atmetė kaip nepriimtiną. „Sutarėme, kad šis sprendinys turi būti įtrauktas į pasitraukimo sutarties teisinį tekstą“, – sakė ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė). Susitarimas numato, kad jei nebus rasta geresnio sprendinio dėl sienos, po „Brexit“ Šiaurės Airija gali likti ES muitų sąjungoje.

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga sutarė dėl „Brexit“ pereinamojo laikotarpio, kurio metu Jungtinė Karalystė išliks „Briuselio orbitoje“ jau pasitraukus iš ES, rašoma „The Independent“. Abi pusės sutarė dėl kompromiso, kuriame yra numatyta, kad ES 21 mėnesį leidžia Didžiajai Britanijai pasirašyti savo prekybos sutartis, o Jungtinė Karalystė įsipareigoja tuo laikotarpiu užtikrinti laisvą judėjimą ES piliečiams atvykusiems.

Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) trečiadienį pristatys ilgai lauktą „Brexit“ sutarties projektą, galintį įžiebti naujų nesutarimų su Didžiąja Britanija. 120 puslapių dokumente bus apžvelgti pagrindiniai britų premjerės Theresos May (Terezos Mei) reikalavimai dėl sienos su Airija, piliečių teisių bei pereinamojo laikotarpio po „Brexit“. Šia sutartimi siekiama įtvirtinti Britanijos pasitraukimo iš ES susitarimą, kurį po ilgų derybų gruodį sudarė Th.

Vyriausiasis Europos Sąjungos derybininkas Michelis Barnier penktadienį perspėjo, kad Briuselis ir Londonas turi „didelių nesutarimų“ dėl pereinamojo laikotarpio, kuris turėtų įsigalioti Didžiajai Britanijai palikus Bendriją. Pasak jo, nėra garantijos, kad susitarimas bus pasiektas. „Jei šie nesutarimai išliks, pereinamasis laikotarpis nėra duotybė“, – sakė M. Barnier per spaudos konferenciją Briuselyje, pasibaigus dar vienam „Brexit“ derybų raundui su britų derybininkais.

Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier pirmadienį Londone susitiks su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May (Tereza Mei), jos vyriausybėje tvyrant didelei įtampai dėl „Brexit“ strategijos. M. Barnier aptars artėjančias derybas su Jungtinės Karalystės „Brexit“ ministru Davidu Davisu (Deividu Deivisu) prieš britų ir ES pareigūnų diskusijas, vyksiančias Briuselyje nuo antradienio iki penktadienio.

Geras Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos prekybinis „Brexit“ susitarimas gali paspartinti Britanijos ekonomikos augimą, trečiadienį pareiškė mananti Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde (Kristina Lagard). „Kuo JK ekonomika bus atviresnė prekybai apskritai, įskaitant ir ES, tuo labiau augs produktyvumas ir ekonomikos augimas“, – per spaudos konferenciją Londone sakė TVF vadovė.

Įstatymo projektas, kuriuo siekiama sušvelninti Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, trečiadienį per žingsnį priartėjo prie paskelbimo įstatymu – ministrai pradėjo galvoti, ko jie nori iš „Brexit“. Bendruomenių rūmai pradės savo aštuntą ir paskutinę detalaus ES (išstojimo) įstatymo projekto nagrinėjimo dieną. Pagal šį įstatymą oficialiai būtų nutraukta Britanijos narystė bloke ir į britų teisę būtų perkeltos ES taisyklės.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) trečiadienį išdėstys reikalavimus kitam Britanijos atsiskyrimo nuo ES etapui.

Pasiekus pirmąjį „esminį proveržį“ derybose dabar ES ir Didžiosios Britanijos laukia antrasis etapas – susitarti dėl prekybos sąlygų, pereinamojo laikotarpio ir konkretaus atsiskyrimo termino nustatymo. Kas vyks šį mėnesį vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu? Tik ES lyderiai gali priimti formalų sprendimą dėl kitos „Brexit“ derybų prekybos ir terminų klausimų fazės. Numatoma, kad tai bus padaryta Briuselyje vyksiančio susitikimo metu gruodžio 14-15 dienomis.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) trečiadienį gandais pavadino pranešimus, neva Londonas ir Briuselis jau susitarė dėl sumos, kurią Didžioji Britanija turėtų sumokėti išstodama iš Bendrijos. Britų laikraščiai „The Daily Telegraph“ ir „Financial Times“, remdamiesi diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad Londonas ir Briuselis susitarė dėl Didžiosios Britanijos finansinių įsipareigojimų, bet nenustatė tikslios vadinamosios skyrybų sąskaitos sumos.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier sekmadienį sakė, kad rengia planus nenumatytiems atvejams, susijusiems su „galima nesėkme“, derantis dėl Didžiosios Britanijos išstojimo. M. Barnier, preliminariam susitarimui svarbiais klausimais pasiekti skyręs dvi savaites, prancūzų savaitraščiui „Le Journal du Dimanche“ (JDD) sakė: „Čia nėra mano pasirinkimas. Bet – galimybė. Visiems reikia planuoti tai: ir valstybėms narėms, ir verslui.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May perspėjo proeuropietiškų pažiūrų įstatymų leidėjus, kad „netoleruos“ jų pastangų užblokuoti išstojimo iš Europos Sąjungos procesą manevrais parlamente, sakoma penktadienį dienraščio „Daily Telegraph“ paskelbtame vyriausybės vadovės straipsnyje. Briuselyje atsinaujinus „Brexit“ deryboms Th.

Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija pirmadienį, prasidėjus penktam „Brexit“ derybų raundui, susikirto dėl to, kas jose turi žengti kitą žingsnį, britų vyriausybės vadovei Theresai May (Terezai Mei) pareiškus, kad dabar „kamuolys yra Bendrijos aikštės pusėje“. Abiejų pusių delegacijos pirmadienį susitiko Briuselyje, tačiau į derybų pradžią neatvyko nei vyriausiasis ES derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), nei jo kolega iš Britanijos Davidas Davisas (Deividas Deivisas); tai rodo, kad i...

Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga pirmadienį pradeda ketvirtąjį „Brexit“ derybų raundą, šalims viliantis pasiekti persilaužimą po atsargiai palankių vertinimų sulaukusios britų premjerės Theresos May (Terezos Mei) kalbos. Per šį keturias dienas truksiantį derybų ratą ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) stengsis sužinoti daugiau detalių iš kolegos brito Davido Daviso (Deivido Deiviso), Th.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier palankiai įvertino svarbią britų premjerės Theresa May penktadienį pasakytą kalbą dėl planuojamo šalies pasitraukimo iš Bendrijos, tačiau pareikalavo konkrečiau paaiškinti išsakytus pažadus. Savo kalboje Florencijoje „Th.May parodė, kad yra konstruktyviai nusiteikusi, lygiai kaip ir Europos Sąjunga šių unikalių derybų metu“, – pranešime nurodė M.Barnier.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) ketvirtadienį pareiškė, kad Bendrija ir Didžioji Britanija per trečiąjį atsiskyrimo derybų etapą nepasiekė jokių reikšmingų proveržių.

Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier ketvirtadienį, Briuselyje pasibaigus antrajam derybų ratui, pareikalavo, kad Didžioji Britanija paaiškintų savo poziciją kai kuriais svarbiausiais klausimais, tokiais kaip jos pasitraukimo iš Bendrijos sąskaitos dydis ir Europos piliečių teisės po atsiskyrimo.

Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas dėl „Brexit“ Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) trečiadienį pareiškė, kad kuo greičiau bus susitarta dėl skyrybų su Didžiąja Britanija sąlygų, tuo greičiau bus galima pradėti derybas dėl būsimo prekybos susitarimo. „Kuo greičiau susitarsime dėl sklandaus pasitraukimo sąlygų, tuo greičiau galėsime rengtis savo ateities prekybos santykiams“, – sakė jis Europos Parlamente Strasbūre.

Didžiosios Britanijos atsiskyrimas nuo Europos Sąjungos galėtų būti įgyvendinamas palaipsniui, bet dėl išstojimo sąlygų turėtų būti susitarta per pusantrų metų, trečiadienį sakė už „Brexit“ atsakingas ministras Davidas Davisas. Finansų ministras Philipas Hammondas yra sakęs, kad „Brexit“ procesui sušvelninti galėtų būti „naudingas“ koks nors „pereinamasis“ susitarimas.

Europos Komisijos derybininkas dėl „Brexit“ Michelis Barnier antradienį sakė, kad susitarimas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos turi būti sudarytas iki 2018 metų spalio. Jis pridūrė, kad koks nors susitarimas dėl pereinamojo laikotarpio yra „sunkiai įsivaizduojamas“. „Laiko bus nedaug. Aišku, kad faktinių derybų periodas bus trumpesnis nei dveji metai“, – sakė M.Barnier pirmojoje po savo paskyrimo spaudos konferencijoje.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį paskyrė Prancūzijos politikos veteraną ir buvusį Europos Sąjungos komisarą Michelį Barnier vadovauti deryboms dėl Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos sąlygų. „Labai džiaugiuosi, kad mano draugas Michelis Barnier priėmė šią svarbią ir sunkią užduotį. Norėjau, kad šio darbo imtųsi patyręs politikas“, – sakoma J.-C.Junckerio pranešime.

Europos Parlamentui nepritariant siūlymui vieningo Europos Sąjungos bankų pertvarkos mechanizmo fondų reglamentavimą įtvirtinti dvišalėmis sutartimis, ES finansų ministrai idėją persvarstys dar kartą. Pasak Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus, bendrijos atstovai nemato kitų galimybių, kaip tik įtvirtinti šią nuostatą.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Paprastesnis viešasis administravimas ir elektroniniai viešieji pirkimai gali veiksmingai paspartinti Bendrijos ekonomikos augimą ir konkurencingumą, teigia Vilniuje susirinkę Europos Sąjungos Konkurencijos tarybos ministrai. Neformaliame jų susitikime dalyvaujantis vidaus rinkos ir paslaugų eurokomisaras Michelis Barnier sako, kad vien skaitmenizavus viešuosius pirkimus Bendrijos narės kasmet sutaupytų apie 80 mlrd. eurų.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra minima tarp kandidatų užimti Europos Komisijos pirmininkės postą. Apie tai apžvalginiame straipsnyje rašo „Reuters“ naujienų agentūra. Lietuvos vadovės pavardė minima greta Lenkijos, Suomijos ir Švedijos premjerų, dviejų eurokomisarų, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Parlamento vadovų.

Šiais laikais sąskaitos banke neturintys Europos piliečiai negali visapusiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Banko sąskaitos – neatskiriama mūsų kasdienybės dalis, nes jomis naudodamiesi galime pervesti ir gauti pinigus, pirkti prekes internetu ir apmokėti komunalines sąskaitas (sumokėti už telefoną, dujas, elektrą).   Nors bendrosios rinkos teisės aktais užtikrinama, kad bankai galėtų veikti visoje Europos Sąjungoje ir savo paslaugas siūlyti kitose valstybėse narėse, piliečiai tokių p...

Praėjusią savaitę pasiekus susitarimą dėl bankininkų priedų apkarpymo Europos Sąjunga (ES) toliau ketina kontroliuoti visose bendrijos valstybėse listinguojamų kompanijų vadovų ir valdybos narių atlyginimus, rašo portalas „Economi Times“. Iki šių metų pabaigos Europos Komisija (EK) pateiks išsamų priemonių paketą, pagal kurį bus ribojami įmonių vadovų atlyginimai, premijos ar išeitinės išmokos.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) priėmė Antrąjį bendrosios rinkos aktą, kuriame išskirta 12 esminių priemonių, kurios skirtos esamai ekonominei krizei išspręsti. „Vieninga rinka Europos piliečiams ir verslui gali suteikti daugiau“, - spaudos konferencijoje teigė už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas EK narys Michelis Barnier. Anot jo, naujasis aktas ragina polinių sprendimų priėmėjus imtis veiksmų, susikoncentruoti ir demonstruoti rezultatus.

Dėl finansų krizės vis daugiau ES vyriausybių palaiko mintį apmokestinti bankus. Europos Komisija pateikė pirmą konkretų pasiūlymą šį apmokestinimą suderinti. Nenustačius visoje ES taikomų taisyklių galėtų būti iškraipyta skirtingų valstybių bankų rinkų konkurencija ir pasunkėti valstybių bendradarbiavimas prasidėjus naujai krizei. Pagal Komisijos planą pajamos iš bankų mokesčių patektų į vyriausybių įsteigtus fondus, tvarkomus vadovaujantis bendromis taisyklėmis.

Eurogrupės vadovas J.K. Junkeris ir D. Britanijos konservatorių partija sukritikavo T. Blairo siekį tapti pirmuoju Europos Sąjungos (ES) prezidentu. Tuo labiau, kad ir Airijos, ratifikavusios Lisabonos susitarimą, ministras B. Cowenas pabrėžė, jog T. Blairo siekiai yra sveikintini, tačiau dėl kandidatūros į ES vadovo postą turi spręsti Bendrijos narės.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pertvarkė ministrų kabinetą po to, kai jo vadovaujama dešiniųjų partija parlamento rinkimuose pasirodė prasčiau, nei manyta, rašo BBC.Šalies finansų ministras Jeanas-Louis Borloo paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju ir naujuoju Aplinkos ministerijos vadovu.Ekonomikos ministeriją valdys Caristine Lagarde, kuri prieš tai buvo žemės ūkio ministrės.

Likus vos porai dienų iki Prancūzijos referendumo dėl Europos Sąjungos Konstitucijos, eurobiurokratų kinkos Briuselyje vis labiau dreba. Ketvirtadienį paskelbta nuomonių apklausa - jau dešimta Konstitucijos priešininkų naudai, ir jei prancūzai sekmadienį iš tiesų pasakys Konstitucijai „ne“, ES prognozuojamas rimtas paralyžius.

Pasak verslo dienraščio "Financial Times", Europos Sąjungos (ES) stambiosios šalys ir Europos Komisija turėtų susiginčyti dėl 1 trilijono eurų vertės išlaidų programos, kuria ES vykdomoji institucija siūlo septynerius metus didinti regiono konkurencingumą.

Šeštadienį įsigalioja 2000 metų gruodžio mėnesį Nicoje įvykusio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo metu pasirašyta sutartis, kuri taps į Rytus besiplečiančios ES institucinės reformos pagrindu. "(Nicos sutartis) atveria kelią pirmajam taikiam žemyno suvienijimui", - sakoma penktadienį išplatintame Europos Komisijos (EK) pirmininko Romano Prodi (Romano Prodžio) pranešime.

"Agence Europe" teigimu, antrojoje preliminarioje sanglaudos ataskaitoje, kurią ketvirtadienį (01.30) turėtų patvirtinti Europos Komisija, nurodoma, kad po Europos Sąjungos plėtros atotrūkis tarp atskirų jos regionų padvigubės. Pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį vienam gyventojui, atotrūkis tarp 10 proc. žmonių, gyvenančių turtingiausiuose ES regionuose, ir 10 proc. skurdžiausių regionų gyventojų, palyginti su dabartine padėtimi, išaugs dvigubai.