Šeštadienį įsigalioja 2000 metų gruodžio mėnesį Nicoje įvykusio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo metu pasirašyta sutartis, kuri taps į Rytus besiplečiančios ES institucinės reformos pagrindu.
"(Nicos sutartis) atveria kelią pirmajam taikiam žemyno suvienijimui", - sakoma penktadienį išplatintame Europos Komisijos (EK) pirmininko Romano Prodi (Romano Prodžio) pranešime.
"Nicos (sutartis) leis Europai veikti efektyviau, nes ji kai kuriose srityse panaikina galimybę naudotis nacionaline veto teise", - teigia R.Prodi.
Pagal sutarties nuostatus, Europos Parlamentas padidės nuo 626 iki 732 naujai padalytų vietų. Komisijos narių skaičius padidės nuo 20 iki 25. Penkios didžiosios valstybės nebeturės antrųjų komisijos narių.
Sutartimi taip pat sukuriama nauja Sąjungos Ministrų Tarybos balsavimo sistema, leisianti į Tarybos darbą įsitraukti 10 naujų narių, daugiausiai Rytų Europos šalių.Sutartį turėjo ratifikuoti visos 15 šalių ES narių. Airijai pavyko tai padaryti tik po 2002 m. spalio mėnesį surengto antrojo referendumo.
Kai kurie politikai, tarp jų pats R.Prodi, praeityje nevengė kritikuoti sutartį, sakydami, jog ji yra paini ir sudėtinga, tačiau jie pripažino jos būtinybę ES plėtrai.Nicos sutartį jau 2006 metais gali pakeisti ES konstitucija, kurią šiuo metu rengia buvusio Prancūzijos prezidento Valery Giscard'o d'Estaing'o (Valeri Žiskaro d'Esteno) vadovaujamas Konventas dėl ES ateities.
Konventas siekia radikalesnės ES institucijų reformos.
Nicos sutartyje numatytos institucinės reformos realiai įsigalios tik 2004 metais. Naujos narės prie ES prisijungs 2004 gegužės 1 dieną. Naujojo Europos Parlamento rinkimai bus surengti birželio mėnesį, o 25 narių EK pradės darbą 2004 metų lapkritį.Nicos derybose dalyvavęs ES institucinių reformų komisaras Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) teigė, jog sutartis yra būtina ES plėtrai.
"Tačiau sutartis nepateikia visų būtinų sprendimų, galinčių užtikrinti veiksmingą išsiplėtusios ES funkcionavimą", - teigė jis.
M.Barnier palinkėjo vasarą išvadas dėl naujos institucinės ES santvarkos pateiksiančiam konventui "politinės valios, kurios pritrūkta Nicos derybų metu".Derybų Nicoje metu ypač dideli nuomonių skirtumai išryškėjo tarp Prancūzijos ir Vokietijos lyderių Jacques'o Chiraco (Žako Širako) ir Gerhardo Schroederio (Gerhardo Šrėderio), kurie iki paskutiniųjų gynė savo šalių piliečių teisę daryti įtaką ES politikai.
Dėl šių nesutarimų Nicos viršūnių susitikimas, kuris turėjo trukti dvi dienas, virto užsitęsusiu penkių dienų maratonu. Besiderančios šalys audringai ginčijosi dėl atskirų šalių balsų skaičiaus, kai ES narių skaičius išaugs beveik iki 30-ies, taip pat dėl veto teisės apribojimo, institucijų reformos ir tolesnių reformų darbotvarkės. Šias reformas reikia spėti įgyvendinti iki 2004 metų, kad Sąjunga būtų pasirengusi priimti naujas nares.
Vokietijai ir Italijai, regis, labiau patiktų savotiškos Europos Jungtinės Valstijos, kurios turėtų bendrą konstituciją. Tačiau Prancūzijai ir ypač Didžiajai Britanijai tokia "Europos supervalstybė" yra visiškai nepriimtina ir jos veikiau pirmenybę teiktų nepriklausomų šalių sambūriui. Savo ruožtu mažesniosios ES narės irgi kiekviena savaip įsivaizduoja savo bendrą ateitį.
Diskusijas skatino ir tai, kad Vokietijai pirmą kartą vadovauja kancleris, kuriam tragiška nacizmo epocha yra asmeniškai neišgyventa šalies istorija. Nebeslegiamas karo kaltės, jis reikalavo, kad Vokietija turėtų svaresnį balsą Europos formavimo procese, kuris atitiktų jos, kaip didžiausios ES narės, padėtį.
Vis dėlto 56 metų G.Schroederis buvo priverstas susitaikyti su Prancūzijos reikalavimu, kad Vokietija turėtų tiek pat balsų Sąjungos Ministrų Taryboje kaip ir kone trečdaliu mažesnė Prancūzija.
Vokietijai Nicoje buvo nutarta suteikti 29 balsus, tiek kiek ir Prancūzijai, Didžiajai Britanijai bei Italijai. Ispanijai ir Lenkijai buvo skirti 27 balsai, Rumunijai - 14, Nyderlandams - 13, Graikijai, Čekijai, Belgijai, Vengrijai ir Portugalijai - po 12, Švedijai, Bulgarijai ir Austrijai - po 10, Slovakijai, Danijai, Suomijai, Airijai ir Lietuvai - po 7, Latvijai, Slovėnijai, Estijai, Kiprui ir Liuksemburgui - po 4, o Maltai - trys balsai.
"Reuters"-BNS
