mažeikių nafta

Energetikos objektų statybos bendrovė „Alvora“ gavo 80 mln. eurų vertės užsakymą modernizuojant Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomą „Orlen Lietuvos“ Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.  Projekto generalinė rangovė  Didžiosios Britanijos „Petrofac International“ pasirašė sutartį su „Alvora“ dėl inžinerinių sistemų ir energetikos infrastruktūros įrengimo, pranešė bendrovė.

Vienintelei Baltijos šalyse Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“ pradedant įgyvendinti didžiausią per jos veiklos istoriją rekonstrukcijos projektą, vietos verslininkai laukia papildomų klientų ir pajamų. Miesto vadovas teigia, kad itin didelio žmonių antplūdžio verslas turėtų sulaukti birželį, kai prasidės svarbiausi darbai.  „Darbai ten vyksta, bet papildomo judėjimo mieste šiuo metu nematome“, – BNS sakė Mažeikių meras Vidmantas Macevičius.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose nuo gegužės 7 dienos stabdoma beveik dviejų mėnesių kapitaliniam remontui, BNS informavo įmonė.  „Niekas nepasikeitė, šeštadienį, gegužės 7 dieną, prasidės gamyklos stabdymas – pagal technologines schemas paeiliui įrenginiai bus stabdomi ir pradėti remonto darbai“, – BNS pirmadienį sakė „Orlen Lietuvos“ atstovė Kristina Gendvilė.

Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ priklausanti naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ yra didžiausias mokesčių mokėtojas mūsų šalyje. Pirmadienį koncerno prezidentas Danielis Obajtekas susitiko su premjere Ingrida Šimonyte ir energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. Po susitikimo ministras pasakojo, kad jame aptartos „Orlen Lietuva“ investicijos į atsinaujinimą ir modernizaciją. Be to, joje bus perdirbama tik ne rusiška nafta.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“, valdančio Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“, prezidentas sako, kad rusiška nafta Mažeikių gamyklai nebetiekiama.  „Naftos perdirbimo produktų gamyklai Lietuvoje, Mažeikiuose, kuri taip pat buvo aprūpinama Rytuose išgauta nafta, šiandien žaliava iš Rytų nebetiekiama.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos „Orlen Lietuvos“ Mažeikių naftos perdirbimo gamykla nuo gegužės 7 dienos bus stabdoma beveik dviejų mėnesių kapitaliniam remontui, BNS pirmadienį informavo įmonė.  „Remonto darbus planuojama pradėti gegužės 7 dieną ir vykdyti šiek tiek mažiau nei du mėnesius. Kai kurie įrenginiai bus remontuojami trumpiau ir pradėti eksploatuoti po apytikriai 30 parų“, – BNS teigė „Orlen Lietuvos“ atstovė Kristina Gendvilė.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbėja „Orlen Lietuva“ pasirašė sutartį su Londone įsikūrusia energetikos paslaugų bendrove „Petrofac Ltd.“ dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio Mažeikiuose modernizavimo.  Bendra investicijų vertė sieks 641 mln. eurų, per Varšuvos biržą pranešė „Orlen“.   „Petrofac“ pasiūlymas konkurse pasirodė geriausias.

Pirmadienio vakarą Mažeikių rajono gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi nuotraukomis, kuriose užfiksuoti iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos kamino intensyviai besiveržiantys dūmai, ir domėjosi, kokios šio reiškinio priežastys. „Vakarų ekspreso" redakciją pasiekė vieno iš vakar įmonėje buvusio vairuotojo nufilmuotas video įrašas, kuriuo mes dalinamės su skaitytojais. Jame matomi vaizdai kaip juodi dūmai veržiasi iš įmonės kamino.

Lenkijos koncerno „Orlen“ vadovas sako, kad naujas įstatymas dėl strateginių įmonių sandorių patikros gali apsunkinti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdančios įmonės veiklą Lietuvoje. „Tai jokiu būdu nėra geros naujienos mums, šis naujas reguliavimas potencialiai gali apsunkinti mūsų veiklą Lietuvoje. Mes kalbame apie potencialią įtaką, nes šis įstatymas dar tik neseniai buvo priimtas.

Lenkija prieš 2010 metų Smolensko katastrofą rimtai svarstė Rusijai parduoti naftos koncerno „Orlen“ valdomą naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose, o vėliau, tariantis dėl galimo jos uždarymo, tuometinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ragino „Orlen“ vadovą Jaceką Krawiecą „paauklėti lietuvius“. Tai atskleidžia portalo tvp.info paviešintas slapta įrašyto pokalbio fragmentas.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius viešai pareiškė, kad artimiausiu metu Vyriausybė stengsis ne tik kompensuoti sumažintas pensijas, bet ir didinti jau esamas. Premjero teigimu, net kompensavus nurėžtas pensininkų pajamas, gyvenimas nė kiek nepagerės tiems, kurių pensijos neviršija 650 litų. Būtent jas planuojama didinti pirmiausiai.

„Sakote, Rusija laukia mūsų? – į rinkėjų teiginį klausimu atsakė pretendentas į kandidatus prezidento rinkimuose Rolandas Paulauskas, besilankydamas Utenoje. – Jeigu jūs man galėtumėte pasakyti bent vieną motyvą, kodėl Rusija turėtų mūsų laukti, būčiau jums labai dėkingas.“ „Ne tik laukia, ji pati ateis“, – replikavo vienas iš susitikimo dalyvių. „Juk griebė Ukrainą, griebs ir mus“, – iš salė ataidėjo dar viena frazė.

Šių metų liepos mėnesį žinomas Europos analitinis centras Žako Deloro institutas (Jacques Delors institute) pristatė viešai prieinamą studiją „Baltijos valstybės Europos Sąjungoje: vakar, šiandien ir rytoj“ (http://www.notre-europe.eu/media/balticstateseu-grigaskasekampmaslauskaitezorgenfreija-ne-jdi-july13.pdf?pdf=ok), kurioje į Lietuvą, Latviją ir Estiją žiūrima per politikos, ekonomikos ir energetikos prizmę.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė atmesti prokuroro kasacinį skundą byloje dėl buvusių AB „Mažeikių naftos“ generalinio direktoriaus Paul Nelson English ir generalinio direktoriaus pavaduotojo Barton Lee Luck galimo tarnybos pareigų neatlikimo Naftos perdirbimo gamykloje ir paliko Mažeikių rajono apylinkės teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

Balandžio pradžioje plačiai nuskambėjo žinia apie nepavydėtiną Moldovos situaciją: pasibaigus energetinių išteklių tiekimo sutarčiai, Rusijos koncernas „InterRAO JES“ ir Ukrainos prorusiško oligarcho Rinato Achmedovo valdomos bendrovės pareikalavo iš Moldovos už tiekiamą elektros energiją mokėti maždaug penktadaliu daugiau nei iki tol. Kadangi Moldova yra beveik visiškai priklausoma nuo energetinių resursų importo (importuoja 75–80 proc. ūkyje suvartojamos energijos), ją įspraudė į kampą.

Pradėjus Lietuvoje prekiauti standarto neatitinkančiu dyzelinu, kuriame ne mažiau kaip 7 proc. sudėties sudaro biodegalai, vežėjai sunerimo. Aplink sklando įvairios pozicijos apie galimą dyzelino įtaką vilkikų varikliams, tačiau tikslios informacijos apie naujo dyzelino įtaką vilkikams, neturi. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) vadovas Lukas Vosylius pasakojo, kad sunkiajam transportui biodegalai kelia dar didesnę riziką nei lengviesiems automobiliams.

Socialiniame tinklapyje „Facebook“ išplatinta žinia, kad pastarąsias kelias dienas yra sustabdyta naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ (buvusios „Mažeikių naftos“) veikla. Balsas.lt kalbintas „Orlen Lietuva“ komunikacijos skyriaus vadovas Audrius Stasiulaitis tokias žinias vadino suinteresuotų asmenų gandais ir neigė, kad „Mažeikių naftoje“ yra rimtų problemų.

Jau neveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo aruodas vilioja įvairaus plauko ekspertus ne tiktai iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Vien užsienio konsultantams per kelerius metus jau išmokėta 45 milijonai eurų. Energetikos ministerijos švaistomais milijonais penimi ir saviškiai, ir užsieniečiai. Ypač pamaloninamos teisinės kontoros. Ir ne tik susijusios su derybomis dėl IAE uždarymo.

Tarp energetikos ekspertų ir Seimo opozicijos kuluaruose kalbama, kad konservatoriai rengia slaptas sutartis, jau pramintas antruoju „Williams“.Kol derybininkai brėžia sutarčių su Visagino atominės elektrinės (AE) statytojais gaires, politikų kuluaruose paleistos kalbos, kad valdantieji slapčia rengia koncesijos sutartį, kuria Lietuva įsipareigos 30 metų iš Visagino AE pirkti kelis kartus brangesnę elektrą, tai yra tol, kol nesugrįš į statybą investuoti pinigai – apie 20 mlrd.

Du kartus iki gyvos galvos nuteistiems Lukiškių mirtininkų sektoriuje kalintiems Panevėžio Tulpinių gaujos lyderiams – Virginijui Baltušiui, Algimantui Vertelkai ir Audriui Andriušaičiui antradienį nepavyko nušalinti jų pateiktas apeliacijas nagrinėjančio Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų sudėties.

Sekmadienį, apie 11 val., „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamykloje liepsna apdegino tris rangovinės organizacijos darbininkus. Nukentėję žmonės buvo nedelsiant nuvežti į ligoninę, kur jiems nustatyti lengvo laipsnio nudegimai. Į įvykio vietą iškviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba liepsną operatyviai užgesino. Incidentas įvyko dujų perdirbimo įrenginyje LK-1 rengiant šilumokaitį remontui. Įvykio priežastys tiriamos.

Daugiau nei 37 mln. litų. Toks ieškinys pakibo virš naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva", kai į teismą kreipėsi grupė vieno išradimo bendraautorių, tarp kurių yra ir mokslininkų, ir buvusių šios naftos įmonės darbuotojų.

Didžiausios Lenkijos naftos kompanijos „PKN Orlen“ generalinis direktorius Jacekas Kravecas (Jacek Krawiec) penktadienį šalies dienraščiui pareiškė, kad jo kompanija „už jokią kainą“ neparduos Mažeikių padalinio, nors jo įplaukos ir išlaidos išsilygino tik per pirmuosius devynis 2010 m. mėnesius. J. Kravecas sakė, kad Lietuvos naftos perdirbimo įmonės pagrindine problema išlieka didelės tiekimo, saugojimo, realizavimo ir transportavimo organizavimo išlaidos.

Konkurencijos taryba, įvertinusi atlikto papildomo tyrimo išvadas pripažino, kad “Orlen Lietuva" (buvusi “Mažeikių nafta") 2002-2004 metais pažeidė Konkurencijos įstatymą ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Už pažeidimus bendrovei skirta 8,231 mln. litų bauda. "Orlen Lietuva" neatmeta galimybės sprendimą apskųsti.

Lenkijos finansų ministras Janas Vincentas–Rostowskis teigė, kad buvusi šalies vyriausybė padarė „neatleistiną klaidą“ įsigydama sunkumų kamuojamą Lietuvos naftos perdirbimo kompaniją vien dėlto, kad jos neįsigytų Rusijos įmonė, rašo „The Wall Street Journal“. „Mintis įsigyti naftos perdirbimo įmonę, kuri importuoja žaliavinę naftą iš Rusijos, kad sulaikyti pačią Rusiją yra absurdiška idėja, – kalbėjo J. Rostowskis. – Dabar mes turime sugalvoti, kaip atitaisyti šią esminę klaidą.

Mažeikių rajono apylinkės teismui pagaliau pavyko pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą dėl gaisro „Mažeikių naftoje" (dabar – „Orlen Lietuva"), kurioje kaltinimai tarnybos pareigų neatlikimu yra pateikti dviem JAV piliečiams, gaisro metu ėjusiems vadovaujamas pareigas šioje įmonėje. Nuo 2008–ųjų pavasario teisme įstrigusios bylos nagrinėjimą iki šiol jau teko atidėti net 3 kartus.

Galingiausios ES valstybės Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė sutinkanti pratęsti Vokietijos atominių elektrinių (AE) eksploatavimo terminą. Ta pati A.Merkel, kuri nesileido į kalbas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo. Specialistai akcentuoja, kad į kalbas nesileido ir kitų galingųjų ES valstybių vadai. Ir tikrai ne dėl mūsų jėgainės nesaugumo.

„Lietuvos geležinkeliai“ siūlo Mažeikių naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ kartu ieškoti, kaip geriau išspręsti jos produktų išvežimo problemas. Tačiau iš karto perspėja ketinantys tartis tik dėl abiem pusėms naudingų sprendimų.

Mažeikių naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ likimas žada tapti dar vienu punktu mūsų su Lenkija geros kaimynystės santykių ginčų sąraše. „Ginču“ todėl, kad vieni ieško, kur nepametė, kiti susapnavo įmonės strateginę reikšmę. Jei, tarkim, staiga išgirstume, jog Lietuvos vyriausybė nusprendė statyti šalyje naftos perdirbimo įmonę – skaniai pasijuoktume iš tokio sumanymo.

Apie Lenkijos koncerno „PKN Orlen" ketinimą parduoti „Orlen Lietuva“ (tuometinės „Mažeikių naftos“) akcijas kalbama jau senokai – įvairios publikacijos šia tema Lenkijos žiniasklaidoje pasirodo kone kas mėnesį. Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius dar liepą teigė, jog žinios apie Mažeikiuose esančios naftos perdirbimo įmonės pardavimą gali būti ir Lenkijos visuomenės informavimo priemonių išsigalvojimas.

Naftos perdirbimo įmonė „Orlen Lietuva" gali dominti nebent Rusijos bendroves. O lenkų pasitraukimas iš Mažeikių kirs koncerno reputacijai. Atrodo, kad Lenkijos koncernas „PKN Orlen" galutinai apsisprendė atsikratyti Mažeikių įmonės. Iki šių metų pabaigos Japonijos banko „Nomura" patarėjų grupė bendrovės „PKN Orlen" valdybai turėtų pateikti potencialių investuotojų pasiūlymus.

Lenkijos spaudoje vėl pasirodžius pranešimams apie įmonės „PKN Orlen“ ketinimus parduoti Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis teigia, kad „PKN Orlen“ problema yra politizuota, „nors ir neturėtų būti tokia“. Anot jo, politikai, teigiantys, kad jiems svarbu, kam priklausys naftos perdirbimo įmonė, vadovaujasi gaju mitu, esą tai vienas svarbiausių biudžeto pajamų šaltinių.

Po dešimties metų Balsas.lt vėl atvertė žinomo naftos magnato G. Kiesaus kraupaus nužudymo bylą. Pirmąją straipsnio dalį skaityti čia. Kraupaus įvykio chronologija 2000 m. liepos 7-oji, 3 valandos 5 minutės. Iliuzija apie greitą pralobimą žlunga. A. Vertelkai, V. Baltušiui ir R. Čeponiui baigiasi kantrybė. G. Kiesus prašo jį paleisti ir žada gauti milijoną, kad tik juos paliktų gyvus.

Praėjus dešimčiai metų po naftininko Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo, vairuotojo ir asmens sargybinio Alfonso Galmino pagrobimo bei nužudymo, toliau audrindama visuomenės vaizduotė prisiminus šio amžiaus nusikaltimu tapusios rezonansinės bylos priežastis bei motyvus. Nužudytas tiktai dėl pinigų? Dar ir dabar netikima, kad milijonierių G. Kiesų „tulpiniai“ nužudė tik dėl pinigų. Tų trijų žmonių nužudymas ilgą laiką buvo apgaubtas paslapties.

Prieš dešimtmetį, per patį diskusijų įkarštį dėl sutarties su amerikiečių bendrove „Williams“ ir „Mažeikių naftos“ perspektyvų, Algirdas Brazauskas davė išskirtinį interviu Laisvosios Europos radijui. Anuo metu tartiems žodžiams dešimtmečio atstumas ir velionio pasitraukimas iš šio pasaulio suteikia naujų prasmių, o drauge – skamba lyg ir patariantis balsas iš Anapus. „Balsas.lt“ pateikia autentišką 1999 m. spalio 26 d. Laisvosios Europos radijo transliacijos tekstą.

Naftos perdirbimo ir prekybos degalais kompanija „PKN Orlen“, kuriai priklauso „Mažeikių nafta“, yra didžiausia Lenkijoje veikianti įmonė. Tai paaiškėjo dienraščiui „Rzeczpospolita“ paskelbus 500 didžiausių Lenkijos kompanijų sąrašą.

Lietuvos Vyriausybė per nepilną pusmetį įsipareigojo atstatyti prieš kelerius metus išardytus bėgius nuo "Mažeikių naftos" iki Latvijos uostų. Tai penktadienį po susitikimo su energetikos ministru Arvydu Sekmoku sakė Lenkijos iždo viceministras Mikolajus Budzanowskis. „Lietuvos geležinkeliai“ 2008 m. išardė dalį geležinkelio bėgių. Tai buvo artimiausia nuo Mažeikių iki Latvijos uostų besidriekianti trasa.

Mažeikių naftos perdirbimo gamykla stabdoma iš anksto suplanuotam remontui. „Orlen Lietuva“ užtikrina, jog sukaupė pakankamą kiekį degalų atsargų. Iki mėnesio pabaigos lenkų koncerno „PKN Orlen“ valdomoje gamykloje planuojama taisyti bei valyti įrenginius ir vamzdynus, pakeisti senus katalizatorius. Mažeikiuose dirbs apie 1200 darbuotojų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos. Bendrovė žada, kad degalų rinkoje nepritrūks, nes jais bus prekiaujama iš anksčiau sukauptų atsargų.

Trečias pagal dydį Rusijos naftos koncernas TNK-BP patvirtina, jog domisi galimybe įsigyti Mažeikių naftos perdirbimo įmonę „PKN Orlen Lietuva“. TNK-BP vykdomasis direktorius milijardierius Germanas Chanas vienai iš Rusijos televizijų sakė preliminariai konsultavęsis su „PKN Orlen“ dėl galimybės įsigyti naftos įmonę „PKN Orlen Lietuva“. Pasak G. Chano, TNK-BP domisi ir galimybe tapti koncerno „PKN Orlen“ strategine partnere valdant Mažeikių įmonę.

Ketvirtadienio „Dziennik Gazeta pravna“ tvirtina, kad „PKN Orlen“ ieško strateginio partnerio, kuriam parduotų iki 25 proc. Mažeikių naftos įmonės akcijų. Anot laikraščio, šiuo „strateginiu partneriu“ gali tapti Kremliaus valdoma „Rosnieft“.   Lenkų dienraščio teigimu, „PKN Orlen“ jam trečiadienį oficialiai patvirtino ieškantis Mažeikių naftos įmonei strateginio partnerio.

Šįmet minėsime Kovo 11-osios akto dvidešimtmetį. Vasario 16-osios aktui tiek metų sukako 1938-aisiais.  Vadinasi, pagal Vasario 16-osios kalendorių iki 1940 metų mums liko pora metų. Kova kitomis priemonėmis Klausimas, ar pasikartos 1940-ieji, grėsmingai atrodo popieriuje, jis žadina vaizduotę, kursto negerą nuojautą. Tačiau mano tikslas nėra tuščiai pranašauti. Juolab kad pats netikiu, jog už dvejų metų Lietuva gali būti okupuota.

Pasklidus kalboms apie galimą „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimą Rusijai ir konservatorių garbės pirmininkui Vytautui Landsbergiui raginant kreiptis į Briuselį dėl šio pardavimo, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys primena, kad patys konservatoriai sudarė galimybę „Mažeikių naftą“ valdančiai „PKN Orlen“ parduoti įmonės akcijas bet kam.

Ekonomistas, buvęs ūkio ministras premjero Rolando Pakso Vyriausybėje Eugenijus Maldeikis mano, kad toliau kovoti su „Ivanu prie vamzdžio“ nėra jokios prasmės.

PKN "Orlen" valdoma "Mažeikių nafta" gali atitekti rusams: Rusija ir Lenkija derasu dėl galimo "Mažeikių naftos" pardavimo. Apie tai, po vizito Helsinkyje, telefonu tarptautinei naujienų agentūrai "Reuters" patvirtino prezidentė Dalia Grybauskaitė. "V.Putinas tai patvirtino", - "Reuters" sakė D.Grybauskaitė. PKN "Orlen" jau kurį laiiką nesėkmingai bando įsigyti Klaipėdos naftos terminalą.

Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Telšių AVMI) pranešė nustačiusi keturis ,,Mažeikių naftoje“ vadovaujamą darbą dirbusius užsienio piliečius, kurie per trejus metus į šalies biudžetą nesumokėjo beveik 5 milijonus litų. Tokia suma susidarė priskaičiavus užsieniečiams Lietuvoje mokėtiną gyventojų pajamų mokestį, delspinigius ir baudas, teigiama pranešime.

Junginių Amerikos Valstijų (JAV) atsisakymas Lietuvai išduoti buvusį "Mažeikių naftos" vadovą Bartoną Ly Laką (Barton Lee Luck) yra daugiau juridinis dalykas negu politinis, mano Premjeras Andrius Kubilius. Premjeras paneigė, kad buvusio "Mažeikių naftos" generalinio direktoriaus pavaduotojo B. Ly Lako išdavimo klausimas bus sprendžiamas per jo vizitą į JAV. "Tai juridiniai dalykai. Lietuva turi teisinio bendradarbiavimo sutartis su daugeliu šalių, tarp jų ir su JAV.