Ekonomistas, buvęs ūkio ministras premjero Rolando Pakso Vyriausybėje Eugenijus Maldeikis mano, kad toliau kovoti su „Ivanu prie vamzdžio“ nėra jokios prasmės.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei Rusijos premjeras Vladimiras Putinas jau oficialiai patvirtino, kad dėl „Mažeikių naftos“ įsigijimo deramasi su koncernu „PKN Orlen“. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis paspėliojo, kad tai tik "zondavimas", europarlamentaras Vytautas Landsbergis paragino kreiptis pagalbos į Briuselį, opozicija prapliupo patyčiomis. Lenkų koncerno vadovai gandus apie pardavimą suskubo dar kartą paneigti.
Verslas neefektyvus
−Ką tik oficialiai patvirtinta, kad lenkų bendrovė „PKN Orlen“, valdanti naftos perdirbimo įmonės „Mažeikių nafta“ akcijas, gali parduoti jas rusams. Pavojus, kad įmonė atsidurs Kremliaus rankose, skelbiamas nuolat. Kada tai baigsis? – „Balsas.lt“ paklausė E. Maldeikio.
−Ta istorija niekada nesibaigs. Vienintelė įmanoma efektyvi schema, kaip jau ne kartą sakiau, yra trijų akcininkų schema. Valdymo procese turėtų dalyvauti Vyriausybė, naftos tiekėjas ir Vakarų bendrovė, turinti realizacijos rinką.
Bendroves galima pasirinkti skelbiant paraiškų konkursą. Reikia sujungti visas tris grandis – naftos gavybą ir tiekimą vamzdynu, perdirbimą ir realizavmą. Pažiūrėkite į bet kurią vakarietišką bendrovę – SHELL, TOTAL ar bet kurią kitą. Visos jos yra sujungusios šią grandinę – nuo gavybos verslovių iki degalinių tinklo. Deja, šiandien negalime žinoti, kam lenkai parduos akcijas.
−Jūs suprantate „PKN Orlen“ norą atsikratyti akcijų?
−Žinoma, nes jų verslo efektyvumas, be minėtos grandinės, yra labai mažas, jie patiria nuostolių. „Mažeikių nafta“ buvo sumanyta ir pastatyta taip, kad perdirbtų naftą, tiekiamą naftotiekiu. Perdirbimo pajėgumai yra didžiuliai, ji gali dirbti visam regionui.
Priklausomybė padidės?
−Vadinasi, kovoti, kad „Ivanas neprieitų prie vamzdžio“, beprasmiška?
−Tai absoliučiai beprasmiška ir neperspektyvu.
−O ką manote apie energetinės nepriklausomybės siekį? Kas bus, kai „Mažeikių nafta“ atiteks rusams? Priklausomybės mastas didės, mažės ar nesikeis?
−Kalbant apie energetinę nepriklausomybę reikia skirti komponentus. Ją svarbu užsitikrinti dujų ir elektros sektoriuose. Naftos produktai, reikalingi ūkiui, yra prieinami atviroje rinkoje ir gali būti nesunkiai atvežami, kas ir daroma.
Kyla tik kainos klausimas. Kalbant apie „Mažeikių naftą“, reikia pasakyti, kad jos efektyvi veikla − tai pirmiausia įplaukos į biudžetą, darbo vietos ir nauda ekonomikai.
Blogai nuo pat pradžių
−„PKN Orlen“ jau kurį laiką spaudė Vyriausybę perleisti jai naftos produktų terminalą „Klaipėdos naftą“. Manote, ją reikėjo perleisti?
−Ne. Manau, kad nereikėjo. Žinoma, turėti perdirbtų naftos produktų produktotiekį būtų racionalu, tačiau „PKN Orlen“ nusipirko tai, ką nusipirko, nors, mano požiūriu, permokėjo. Vežti naftos produktus iš Mažeikių geležinkeliais, aišku, yra kvailystė. Kodėl šis klausimas nebuvo keliamas iš pat pradžių, nežinau.
−Ar optimali, jūsų teigimu, trinarė įmonės akcijų valdymo schema kada nors buvo svarstoma oficialiu lygmeniu?
−Taip. Jei neklystu, tai buvo dar Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės laikais. Tuomet ji buvo rimtai aptarinėjama. Visi, kas užsiima naftos verslu, gali pasakyti, kad tai vienintelis protingas problemos sprendimas. Nesujungus gamybos, perdirbimo ir realizavimo grandžių efektyvus verslas neįmanomas.
−Nuo to laiko daug kas nutiko. Keitėsi partijos valdžioje ir prezidentai, keitėsi žmonės, priimantys sprendimus, o galiausiai grįžtame į pradinį tašką. Kodėl?
−Taip nutiko dėl to, kad nuo pat „Wiliams International“ istorijos, kai „Mažeikių naftą“ šiai bendrovei perleidome be jokių tarptautinių konkursų, viskas blogai pradėta. Sudarytas vienas blogas sandėris iškreipė situaciją ir ji lieka kreiva ligi šiol.
Sandėriai iki šiol buvo sudaromi net nelaikant Vyriausybės visaverčiu subjektu. Bendrovę valdanti įmonė suderindavo sutartį su pirkėju ir pateikdavo Vyriausybei, kad ši apsispręstų per mėnesį ar kitokį terminą. Tai nėra normalu.
−Ką darytumėte dabar, jei būtumėte premjeras arba asmuo, galintis spręsti „Mažeikių naftos“ problemą? Ar Vyriausybė dabar turi kokių nors svertų?
−Dabar jau sunku ką ir komentuoti. Yra Vyriausybės sutartis su „PKN Orlen“. Ji laikoma paslaptyje ir nežinoma, kas ten numatyta bei kokie bus tolesni veiksmai.
***
FAKTAI
„PKN Orlen“ įsigijo „Mažeikių naftą“ 2006 metais. Už ją sumokėta 2,3 mlrd. JAV dolerių. Konkurencinėje kovoje lenkai įveikė Rusijos „Lukoil“ , TNK-BP bei Kazachstano „Kazmunaigaz“.
„Lukoil Baltija“ pastaruoju metu padidino spaudimą „Mažeikių naftai“. Užuot pirkusi degalus Mažeikiuose, gabenasi juos jūra. Sausio pabaigoje iš Švedijos atvyko pirmas tanklaivis su 10 mln. tonų 95 markės benzino, o antras gali atplaukti kovą. Nors teigiama, kad importiniai degalai pigesni, iš tiesų taupymo efektas menkas – apie 3 centus už litrą.
Pirmą kartą „Mažeikių nafta” parduota 1999-aisiais − JAV koncernui „Williams International”. Sprendimą dėl to priėmė konservatoriaus Gedimino Vagnoriaus vyriausybė, tuo metu turėjusi dengti įmonės skolas. „Mažeikių nafta” nebeišgalėjo grąžinti paskolų, paimtų Būtingės terminalo statybai. Be to buvo tikima, kad amerikiečių kapitalo pritraukimas pasitarnaus Lietuvos siekiui įstoti į NATO. Kova dėl įmonės buvo tokia arši, kad paveikė net politinę padėtį šalyje. Per metus pasikeitė trys vyriausybės. Rusijai pradėjus naftos tiekimo į Mažeikius blokadą, „Mažeikių naftos” skolos viršijo milijardą litų. Kelis mėnesius derėjęsis dėl sutarties su „Williams International“ sąlygų, ją pasirašyti demonstratyviai atsisakė ir atsistatydino tuometinis premjeras Rolandas Paksas, tuo būdu pradėjęs savo žygį į prezidentūrą.
Nepaisant šių peripetijų sutartis buvo pasirašyta ir 1999-ųjų lapkritį amerikiečių bendrovė tapo įmonės savininku. Sutarties kritikai keikia jos pardavimo sąlygas ir tvirtina, kad investuotojui buvo „primokėta“, užuot gavus pelną.
Šalininkai atkerta, kad pardavimas stabilizavo padėtį šalyje ir „Mažeikių nafta”, nors nedirbo pelningai, bet mokėjo mokesčius ir atliko įmonės modernizaciją, leidusią 2002-aisiais pelningai parduoti „Williams” turėtą 27 proc. įmonės akcijų paketą Rusijos naftos kompanijai „Jukos”. Tuo metu įmonė pradėjo dirbti pelningai ir jai puikiai sekėsi, kol 2003 rudenį dėl nesumokėtų mokesčių ir politinio Kremliaus keršto „Jukos” vadovui Michailui Chodorkovskiui šis buvo suimtas, 2004-ųjų rugsėjį, areštuotos „Jukos” sąskaitos.
2005-ųjų vasarį „Mažeikių nafta” vėl lieka be žaliavos. Tuomet prasidėjusi kova, kurią laimėjo „PKN Orlen”, taip pat turėjo politinių padarinių. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paskelbta tyrimo medžiaga atskleidė, kad koncernas „Kazmunaigaz“ buvo labai patrauklus „Dujotekanos“, Rusijos dujų bendrovės „Gazprom” tarpininkės, vadovui Rimandui Stoniui ir jo interesams galbūt atstovaujančiam tuometiniam premjero Gedimino Kirkilo patarėjui, pagarsėjusios „valstybininkų“ grupuotės strategui Albinui Januškai.
