maudymasis

Trakų rajono savivaldybė praneša, kad draudžiama maudytis Trakų rajone esančiame Babruko ežere – čia aptiktas padidėjęs melsvadumblių kiekis. Maudynės tokiame ežere gali baigtis liūdnai. Birželio 21 d. Babruko ežere buvo paimti ežero vandens mėginiai dėl melsvadumblių taršos. Atlikus tyrimus nustatytas melsvadumblių kiekis – 116833 ląstelių/ml.

Vokeitijos sostinės gyventojos, kaip ir vyrai, netrukus galės lankytis viešuosiuose baseinuose be viršutinių maudymosi kostiumėlio dalių. Tokį sprendimą paskelbė Berlyno žemės vyriausybė, praneša naujienų portalas „The Mayor“. „Naujosios maudymosi taisyklės, pagal kurias visi galės maudytis nedengdami liemens, priimtos po to, kai moteris, kuriai nebuvo leista sostinės baseine maudytis ant viršaus, pateikė skundą dėl diskriminacijos.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras, įvertinęs gautus rugpjūčio mėnesio pirmos pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad keletoje maudyklų buvo nustatyta trumpalaikė tarša. Gauti 104 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens tyrimų rezultatai.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad vienoje maudykloje šiuo metu maudytis yra nerekomenduojama. Šia žinia jie pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Žirmūnų g. 93C esančioje maudykloje, atlikus tyrimus, nustatyta, jog žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių skaičius viršija ribines vertes, todėl maudytis šioje maudykloje nerekomenduojama – laukite atnaujinimo kitą savaitę“, – įspėjama įraše.

„Šį savaitgalį kartu su savo šeima planuojame važiuoti į Palangą. Nemeluosiu, kad verčiau atostogaučiau Turkijoje, kuri švara ir savo kainomis net neprilygsta lietuviškam pajūriui. Tačiau šiandien aš noriu įspėti visus, kad jie nekartotų mano klaidos, kurią darydavau daugybę metų Palangoje“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Vilma. Palanga man anksčiau tikrai patikdavo. Lietuviška jūra, miela Basanavičiaus gatvė ir raminantis jūros ošimas.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad birželio mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 94 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Ne visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Kai kuriose maudyklose Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų.

Kai prausiatės duše, į kurią kūno dalį pirmiausia atkreipiate dėmesį? Gyvenimo būdo ekspertė Anu Mukherjee atskleidė, kad kūno dalis, kurią pirmiausiai plaunate duše, daug pasako apie jūsų asmenybę. Veidas Anot A. Mukherjee, žmonės, kurie pirmiausia duše nusiprausia veidą, mėgsta pinigus. Šiems žmonėms dažnai sunku sutarti su kitais, nes jiems sunku suprasti kitų žmonių požiūrį finansų klausimu., rašo thesun.co.uk.

Medicinos ekspertai atskleidė, kad tam tikrais atvejais vonios aliejai gali sukelti perteklinę mielinių bakterijų gamybą. Candida Albicans bakterijos paprastai gyvena žmogaus odoje ir yra nekenksmingos, tačiau jei vonios aliejus paskatina perteklinę jų gamybą, gali prasidėti pienligė. Štai penki pienligės požymiai: Niežėjimas; Peršėjimas; Išskyros iš makšties; Skausmas šlapinantis; Skausmas lytinio akto metu.

Mėgstate greitą ir trumpą dušą? Ekspertai turi jums liūdnų žinių – daugelis prausiamės neteisingai, todėl pateikė naudingus patarimus, kurie pravers keliaujant į dušą. Remiantis ekspertais, jei maudotės mažiau nei 5 minutes, jūs netinkamai nusiprausiate. Jie sakė: „Maudymasis duše mažiau nei penkias minutes gali būti per mažai nuprausti kūną ir gali sukelti bakterines ar grybelines infekcijas.“ Ir tai dar ne viskas, naujausi duomenys atskleidė, kad dauguma mūsų nesiprausia kasdien.

Sveikatos apsaugos specialistai dalinasi geriausiais maudymosi duše patarimais – pasirodo, daugelis žmonių prausdamiesi nepersistengia. Štai geriausi patarimai, kaip teisingai praustis duše. Ar esate iš tų, kurie mėgsta viską daryti greitai? Mėgstate ir greitą dušą? Anot ekspertų, jei jūsų dušas trunka mažiau nei penkias minutes, tai reiškia, kad gerai nenusiprausiate.

Kiekvienas žmogus duše mėgsta maudytis skirtingai ir kiekvienas metodas suteikia unikalios naudos sveikatai.  Ji yra tiek fizinė, tiek psichologinė, tačiau tam tikro tipo dušas gali jums pakenkti. Tyrimai vis dažniau rodo, pavyzdžiui, šalto dušo naudą, tačiau dauguma žmonių įprastai renkasi karštą dušą, kai nuo karšto vandens viskas net garuoja.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) informuoja, kad birželio mėnesio antrojoje pusėje gauta informacija apie 99 iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Druskininkų, Vilniaus miestų, Lazdijų, Panevėžio, Ignalinos, Utenos rajonų maudyklose vandens mėginiai imti paskutinėmis birželio mėnesio dienomis.

Nėra nieko geriau nei karštas dušas atsikėlus ryte prasibudinimui ir pasiruošimui dienai, bet tai gali visai nepadėti. Pasirodo, yra teisingas ir neteisingas būdas praustis duše ir žmonės daugelį metų tai darė neteisingai. Karštas dušas gali dar labiau padidinti mieguistumą. „Self“ praneša, kad išėjus iš karšto, garuojančio dušo į šaltą orą, tai sukelia staigų kūno temperatūros kritimą, kas lemia, jog kūnas labiau atsipalaiduoja.

Artėjant maudymosi sezonui Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) specialistai primena – dabar pats laikas pasirūpinti paplūdimiais, maudyklomis ir šachtinių šulinių vandeniu. Nors Lietuvoje nėra užregistruojama didelių per vandenį išplitusių užkrečiamųjų ligų protrūkių, tačiau atėjus vasarai ir prasidėjus maudynių sezonui, rizika užsikrėsti ir susirgti per vandenį plintančiomis ligomis, padidėja.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus liepos mėnesio antrosios pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad visose maudyklose, kurių savivaldybės pateikė rezultatus, vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.  Liepos mėnesį trumpalaikė tarša buvo nustatyta mažesniame skaičiuje maudyklų palyginti su birželio mėnesiu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad atvirų vandens telkinių vanduo ypač užteršiamas po smarkių liūčių. Nors Lietuvoje nėra registruojama didelių per vandenį išplitusių užkrečiamųjų ligų protrūkių, tačiau atėjus vasarai ir prasidėjus maudynių sezonui rizika, užsikrėsti ir susirgti per vandenį plintančiomis ligomis, padidėja. Su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvūnų, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų ar šiukšliadėžių turinys.

Atostogų, aktyvių veiklų, buvimo lauke ir žaidimų išsiilgę vaikai dažnai nenustygsta vietoje. Nors vasara daugeliui ir yra smagus laikotarpis, tačiau jį apkartinti gali įvairios traumos. Ko reikėtų nepamiršti, kad džiugios akimirkos nevirstų liūdnomis, ir kokius pirmosios pagalbos dalykus vertėtų žinoti, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja ortopedė-traumatologė Ingrida Sapagovaitė.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus liepos mėnesio antrosios pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų. Liepos mėnesį atliktų vandens tyrimų rezultatai buvo geresni palyginti su birželio mėnesio rezultatais. Birželį trumpalaikė tarša nustatyta 15 maudyklų, tai sudarė 12,8 proc.

Kaitri vasara šalies gyventojus gena prie upių ir ežerų. Taip ir norisi po ilgos darbo dienos atitrūkti ir pasimėgauti saulės atokaita ir jau spėjusiu įšilti vandens telkinių vandeniu. Vis tik ne visiems tokios pramogos baigiasi linksmai. Vilnietis Laurynas Okockis naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad vakarojimas prie Balžio ežero Vilniuje jam nemenkai apkarto, o iš vandens jis išlipo su kruvina koja.

Karštomis dienomis daugelis lietuvių patraukia prie vandens telkinių. Tačiau ar žinote, kokie ežerai yra didžiausi Lietuvoje? Pateikiame jums dešimtuką didžiausių Lietuvos ežerų sąrašą, kuriuos tikrai verta aplankyti: Drūkšiai Didžiausias ežeras Lietuvoje (4487 ha), tyvuliuojantis Zarasų rajono savivaldybės ir Baltarusijos Vitebsko srities pasienyje, 2 km į pietus nuo Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos.

Jei rūpinatės savo sveikata ir jums rūpi, kaip jausitės senatvėje, turime gerų naujienų: mokslininkai atrado nepaprastus, bet veiksmingus būdus, kurie gali padėti būti sveikiems ir laimingiems. Jie gali netgi padėti jums ilgiau gyventi! „Bright Side“ patarė įdomiausių būdų, kaip pagerinti savo gyvenimą. Miegokite su drėgnomis kojinėmis Drėgnos kojinės suteikia daug privalumų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai penktadienį pranešė rekomenduojantys nesimaudyti šešiuose Lietuvos tvenkiniuose, kol nebus atlikti pakartotiniai vandens higienos tyrimai. Keturi iš jų yra rekreacijai skirtos zonos: tai Šalčininkų tvenkinys, Nestrėvaičio ir Aujėdo ežerai Elektrėnų savivaldybėje, Rėkyvos ežeras Šiauliuose. Taip pat kol kas rekomenduojama nesimaudyti Galvės ežere Trakuose ir vandens telkinyje Žemaičių Naumiestyje.

Vieno kaimo Prancūzijai priklausančioje Korsikos saloje meras pirmadienį tapo trečiuoju meru šalyje, paskelbusiu draudimą vilkėti burkines – po to, kai šis visą kūną dengiantis musulmonių maudymosi drabužis esą išprovokavo smurtinius susirėmimus. Rivjeros kurortai Kanai ir Vilnevas-Lubė kiek anksčiau taip pat uždraudė tokius drabužius savo paplūdimiuose – itin opiu laiku santykiams su Prancūzijos musulmonų bendruomene, po virtinės džihadistų atakų.

Atšilus orams, nemaža dalis poilsiautojų renkasi poilsį prie vandens. Šiemet šalies ugniagesiai jau atliko 203 gelbėjimo darbus vandenyje. Iš įvairių vandens telkinių jie ištraukė 59 nuskendusius žmones, iš jų 3 vaikus. Dar 14 gyventojų, iš jų 2 nepilnamečius, ugniagesiams pavyko išgelbėti. Beje, nuskendusių žmonių skaičius yra gerokai didesnis, nes be ugniagesių skenduolius ir skęstančiuosius iš vandens ištraukia gelbėjimo stočių gelbėtojai, policijos pareigūnai, gyventojai.

Vieną vyrą vanduo pasiglemžė Panevėžio rajone, kitą – Švenčionių rajone. Šeštadienį apie 20 val. Bendrajame pagalbos centre bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Švenčionių rajone,. ties Kirdeikiškių kaime. esančiame Sudotos ežere nuskendo vyras. Į įvykio vietą išsiųstos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stočiai ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Mažėja vietų, kuriose poilsiautojai per karščius, be baimės pasigauti užkratą, galėtų saugiai nusimaudyti. Nekreipusi dėmesio į spaudoje nuolat pasirodančius pranešimus apie žarnyno lazdelėmis užterštą paplūdimių vandenį, panevėžietė karštomis liepos dienomis keletą kartų maloniai pliuškenosi Nevėžyje. Tik po savaitės, kai pasijuto prastai, pradėjo viduriuoti, įtarė, jog šis sveikatos sutrikimas, ko gero, nesėkmingų maudynių rezultatas.

Kaip atgauti jėgas po įtemptos dienos ar patirto streso? Na, žinoma, vonia! Šaltuoju sezonu vonios malonumai tampa nebe tik paprasčiausia higiena, bet ir tiktų tikriausia terapija nuo visų negandų. Kaip paįvairinti vonios procedūrą, kad jos terapinis poveikis dar labiau susitprėtų? Pažaisk aromatais ir spalvomis! Itin veiksminga vonios druskos poveikį kombinuoti su pojūčiais, kuriuos suteikia spalvos ir aromaterapija.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius, remdamasis maudyklų vandens kokybės stebėjimo rezultatais, laikinai nerekomenduoja kauniečiams maudytis Nemuno vandenyse ties senuoju paplūdimiu prie Panemunės pėsčiųjų tilto. Savaitės pradžioje atlikus Kauno miesto maudyklų vandens kokybės tyrimus, toje vietoje buvo užfiksuota higienines normas viršijanti tarša.

Pagal maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, gautus sezono pradžioje, maudytis galima Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių maudyklose. Prieš maudymosi sezoną, vadovaujantis higienos normos reikalavimais, savivaldybės sudaro numatomų stebėti maudyklų tyrimų kalendorinį grafiką ir pateikia Higienos institutui.