Nors Lietuvoje nėra užregistruojama didelių per vandenį išplitusių užkrečiamųjų ligų protrūkių, tačiau atėjus vasarai ir prasidėjus maudynių sezonui, rizika užsikrėsti ir susirgti per vandenį plintančiomis ligomis, padidėja.
Ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną maudantis, geriant vandenį ar jį naudojant rankų, vaisių ar daržovių plovimui. Priklausomai nuo patekusio į organizmą sukėlėjo, žmogus gali susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, tačiau dažniausiai tai būna ūminės žarnyno infekcijos, pasireiškiančios pilvo skausmais, viduriavimu ar alerginiais bėrimais.
Atvirų telkinių vanduo labiausiai būna užterštas pavasarį, nutirpus sniegui ir po smarkių liūčių kai ant kranto esančios šiukšlės ir kiti teršalai patenka į vandenį.
Smarkiai užterštas vanduo negali apsivalyti savaime, todėl įšilusiame ir organinėmis medžiagomis užterštame vandenyje susidaro palankios sąlygos plisti ligas sukeliančioms bakterijoms: Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt., virusams – adenovirusams, enterovirusams, hepatitams A ir E, norovirusams ir kt., pirmuonims – Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica,Giardia intestinalis. Parazitai vandenyje gali ilgai išlikti gyvybingi, o bakterijos net pasidauginti. Pavyzdžiui, kirminų (askaridžių, toksokarų, echinokokų) kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti mėnesius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai pataria:
pavasarį sutvarkyti ežerų, upių, tvenkinių bei kitų atvirų vandens telkinių pakrantes. Jų neteršti žmonių bei gyvūnų išmatomis, įvairiomis šiukšlėmis ar kitomis atliekomis;
maudymosi sezono metu, po stiprių liūčių reikėtų bent parą nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose;
maudantis stengtis, kad vanduo nepatektų į burną ir negerti vandens iš atvirų vandens telkinių;
neplauti daržovių, vaisių ar indų vandeniu iš atvirų vandens telkinių;
šalyse, kuriose yra užsikrėtimo rizika, vartoti tik fasuotą geriamąjį vandenį ir karštus gėrimus;
nesimaudyti nežinomuose vandens telkiniuose.
rūpintis kiemuose esančių šachtinių šulinių aplinka ir pašalinti visus galimus vandens taršos šaltinius;
reguliariai atlikti šachtinių šulinių mikrobiologinį vandens tyrimą.
