mandatai

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, iš anksto balsuoti pirmadienį po pietų atvykę konservatorių kandidatai tiki savo partijos narių sėkme Seimo rinkimų antrame ture ir ragina žmones balsuoti. Jie tikisi, kad per antrąjį turą pavyks laimėti mažiausiai 20 mandatų. „Tikimės geriausių rezultatų, bet svarbu ateiti, balsuoti. Žmonių rankose – mūsų valstybės ateitis“, – žurnalistams sakė viena partijos lyderių Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, pirmadienį iš anksto balsavusi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sakė per antrąjį Seimo rinkimų turą besitikinti laimėti kuo daugiau mandatų, tačiau konkretaus tikslo neturinti. „Natūraliai norisi, kuo daugiau laimėti, bet tokio tikslo nesame išsikėlę“, – žurnalistams sakė A. Armonaitė. Laisvės partijos pirmininkė balsavo kartu su kitais partijos nariais – sostinės meru Remigijumi Šimašiumi, vicemeru Vytautu Mitalu, kt.

Kurie politikai jau po pirmojo rinkimų turo vienmandatėse apygardose tapo tautos išrinktaisiais, o kas pasmerktaisiais? Žmonės vienmandatėse apygardose išrinko tik tris seimūnus – du lenkų rinkimų akcijos kandidatus ir konservatorių sąrašo lyderę Ingrida Šimonytę.  Netrūko ir staigmenų – į antrą turą pateko Petras Gražulis.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tiksi, kad po rinkimų socialdarbiečiai būsimajame Seime užsitikrins 12 mandatų. „Manau, kad mes tikrai rinkimų barjerą praeisime, turėsime porą atrinktų apygardoje jau pirmame ture ir tikimės, kad kokie septyni bus iš viso antrajame ture. Jei ir penki pagal sąrašą laimės, tikimės 12 Seimo narių frakcijos“, – žurnalistams antradienį atvykęs balsuoti į sostinės savivaldybę sakė jis.

Visuomeniniai rinkimų komitetai savivaldybėse turėtų gauti per 300 mandatų, konservatoriai – 264, socialdemokratai – 259 mandatus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga daugiamandatėje apygardoje gauna 216, Liberalų sąjūdis – 118, Darbo partija – 60, „Tvarka ir teisingumas“ – 50 mandatų. Tokius pirminius rezultatus pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.

Rinkimų rezultatai jau pradėti skaičiuoti, maža to, antras rinkimų turas dar tik laukia, tačiau jau neabejojama, kad vaizdas miestų tarybose keisis. Ir jis gali keisti iš esmės. Apie tai, kurios partijos paskutiniuose merų ir tarybų rinkimuose laurų nuskynė daugiausiai ir kokia šių rinkimų didžioji intriga. Pirmadienio rytą, suskaičiavus 1960 apylinkių balsus, aišku, kad daugiamandatėse apygardose daugiausiai rinkėjų balsų (26,62 proc.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį 38 politikams nutraukė savivaldybės tarybos nario įgaliojimus, kad pirmadienį jie galėtų prisiekti Seime. Iš viso naujajame Seime darbą pradės 39 savivaldybėse mandatą turėję politikai. Pirmajame ture į Seimą išrinkto Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovo Česlavo Olševskio įgaliojimai nutraukti anksčiau.

Vakarykščiai buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio pareiškimai sukėlė tikrų tikriausią audrą politinėje padangėje. O trečiadienį aiškėja naujų faktų. Kyšininkavimu įtariamas E. Masiulis teigia ėmęs 90 tūkst. eurų paskolą iš „MG Baltic“ koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio, o paskutinį kartą deklaravęs 2014-aisiais už paskolą įsigytą naują nekilnojamąjį turtą Nidoje. Tačiau viešai skelbiamose politiko deklaracijose šie sandoriai neatsispindi.

Seimui per rudens sesiją prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys įteisinti galimybę baigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam pasislėpus užsienyje, taip pat bus siekiama nustatyti minimalias baudas už korupcinius nusikaltimus, greitinti įvaikinimo procedūrą, iš rinkimų kovos šalinti neteisingai turto deklaracijas užpildžiusius politikus, o išrinktus tokius asmenis – šalinti iš pareigų.

Po kovą vykusių rinkimų mandatų atsisakė apie 210 naujai išrinktų savivaldybių tarybų narių, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Tai sudaro daugiau kaip aštuntadalį visų tarybų narių. Į savivaldybių tarybas išrinkta apie 1,5 tūkst. politikų. Pirmųjų prašymų dėl mandatų atsisakymų VRK sulaukė paskelbusi galutinius rinkimų rezultatus. Balandžio pradžioje teko patenkinti beveik šimto politikų atsisakymus tapti savivaldybių tarybų nariais arba prašymus praleisti juos eilėje.

 Praėję savivaldos rinkimai džiugina padidėjusius rinkėjų atvirumu, o nepartinių visuomenininkų populiarumas yra demokratijos ir sistemų atvirumo požymis, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė. „Tai buvo istoriniai rinkimai, atvėrę galimybę rinkėjams rinkti merus tiesiogiai, pozityviai nuteikia žmonių aktyvumas šiuose rinkimuose, o ir pasirinkimas buvo išties demokratiškas.

Jau visai netrukus išsirinksime prezidentą, greičiausiai prezidentę, ir veikėjus, kurie pateks į Europos Parlamentą. Nepastebimai ir žiovaudami – taip jau viskas surėdyta. Atrask kampaniją Kad Lietuvoje vyksta rinkimų kampanija, nė nepastebėtum. Varžybose dėl prezidento posto kandidatai vaidina iš anksto pasiruoštus vaidmenis ir siekia išsikeltų tikslų, todėl žaidžia atitinkamai.

Iš Lietuvos gali būti atimta viena vieta Europos Parlamente (EP). Tokį sprendimą siūlo parlamento Konstitucinių reikalų komitetas. Tiesa, Lietuva nebūtų vienintelė „nuskriausta“ šalis. Vietų gali netekti ir Latvija bei Airija, rašoma tvnet.lv. EP ruošiasi ateinančių metų rinkimams. Išstudijavus įvairius duomenis ir kriterijus, EP Konstitucinių reikalų komitetas pasiūlė sumažinti Lietuvai, Latvijai ir Airijai skirtų vietų parlamente skaičių.

Į Seimą išrinkti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Zigmantas Balčytis atsisakys Seimo rinkimuose iškovotų mandatų ir toliau liks dirbti Europos Parlamente. „Mes prieš Seimo rinkimus ir dar anksčiau, kai vyko rinkimai į savivaldybes, esame sutarę, kad, nepaisant kokie vyksta rinkimai, mes kaip komanda juose vieningai dalyvaujame. Ir jie (europarlamentarai, – ELTA) toliau dirbs Europarlamente.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės viešas pareiškimas, kad ji nesutiks su koalicija, kurią paskelbė formuojančios 79 iš 141 mandato gavusios politinės partijos, kelia chaosą ir politinę destrukciją“, – teigia politologas Algis Krupavičius „Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradėjo konsultacijas su daugiausiai Seimo rinkimuose mandatų iškovojusių partijų lyderiais.

Prie skandalingos netvarkos organizuojant Seimo rinkimus ir skaičiuojant balsus  prasidėjo ir derybos dėl naujo ministrų kabineto. Naujausioje Lietuvos istorijoje sudarant valdančiąsias koalicijas neretai matėme atvejų, kai šeši vienos frakcijos mandatai imdavo ir pasirodydavo brangesni nei 18 kitų. Tai vyko įvairiu lygiu – savivaldos taip pat.

Lietuvos rinkėjai mėgsta brolius Lavrinovičius. Kaip skelbia delfi.lt, suskaičiavus rinkėjų atiduotus pirmumo balsus, D. Lavrinovičius partijos sąraše pakilo iš 9-osios į 6-ąją vietą, K. Lavrinovičius – iš 11-osios į 7-ąją. Jie partija būtų patekusi į Seimą, jie ko gero būtų gavę mandatus. Daugiausiai pirmumo balsų Lietuvos žmonių partijos sąraše gavo šios partijos pirmininkas.

Lietuva jau išsirinko 73 naujojo Seimo narius. Tokius duomenis pirmadienio vidurdienį paskelbė Vyriausiosios rinkimų komisijos  (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. „Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinkti trys Seimo nariai. Tai  Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė Kėdainių rinkimų apygardoje, Leonardas Talmontas Vilniaus-Šalčininkų rinkimų  apygardoje (Lietuvos lenkų rinkimų akcija – red. past.

Penktadienį Irane duris atvėrė apie 47 tūkstančius rinkimų apylinkių. Šalyje vyksta Medžliso – 290 vietų vienerių rūmų parlamento – rinkimai. Kandidatais įregistruota apie 3,5 tūkstančio žmonių, t.y. dėl kiekvieno deputato mandato kovoja vidutiniškai 12 pretendentų. Pergalei pirmame rate reikia daugiau kaip 25 procentų balsų. Tose rinkimų apygardose, kur pirmame rate nugalėtojas nepaaiškės, balandžio viduryje bus surengtas antras ratas.

Kėdainiuose šeštadienį vykusiame Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Jaunimo bendruomenės (TS–LKD JB) suvažiavime jaunieji politikai išsikėlė ambicingą tikslą – artėjančiuose Seimo rinkimuose turėti daugiausiai jaunų kandidatų iš visų partijų ir laimėti daugiausiai mandatų. „Mes sieksime turėti ne tik daugiausiai jaunų, perspektyvių, tvirtas vertybes turinčių jaunų kandidatų, bet ir iškovoti daugiausiai Seimo narių mandatų“, – sakė Jaunimo bendruomenės pirmininkė Agnė Bilotaitė.

Po metų vyksiančiuose naujojo Seimo rinkimuose nedalyvaus tik labai nedidelė dalis dabartinio parlamento narių. Absoliuti dauguma parlamentarų nenori atsisakyti savo vietų Seime ir ketina siekti būti perrinkti kitai kadencijai. Politinės partijos ir pavieniai kandidatai jau pradeda rimtai planuoti savo dalyvavimą kitų metų spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, nes iki oficialaus kandidatų iškėlimo laikotarpio lieka ne tiek daug laiko – vos devyni dešimt mėnesių.

Į savivaldybes išrinkti politikai atsisako rinkėjų jiems suteiktų mandatų. Iš 1500 išrinktųjų 250 žmonių dabartinės pareigos kertasi su darbu savivaldoje. Per šimtą politikų mandatų jau atsisakė. Naujai išrinkta miestų ir rajonų valdžia dar tik rengiasi darbui. Naujos sudėties savivaldybių tarybos darbą pradės mėnesio pabaigoje. Tačiau iš išrinktų pusantro tūkstančio narių 129 savo mandatų jau atsisakė.

Šiandien Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijos narys Juozas Antanaitis kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – VRK), prašydamas iš naujo nustatyti kvotą mandatui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje ir tinkamai paskirstyti mandatus kiekvienam kandidatų sąrašui.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę sausio pabaigoje, sėkmingi jie būtų buvę keturioms politinėms partijoms. Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo ideologijų atstovams bei konservatoriams su krikščionimis demokratais pavyktų užsitikrinti vietas parlamento sąlėje. Tačiau dabartinės valdančiosios daugumos vedliui - konservatoriams - palyginti su kitomis minėtomis partijomis, džiaugsmo ir mandatų tektų mažiausiai.

Parlamente turėtų dirbti ne 141 Seimo narys, kaip yra dabar, o mažiau. Tokios nuomonės laikosi 91,7 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau žmonės neturi vieningos pozicijos, koks parlamentarų skaičius būtų optimalus. Šie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Seimo įvaizdį šioje kadencijoje gadina nuolatiniai skandalai bei marginalinė sudėtis.