Valstybės vadovė iš viso siūlys parlamentui 16 teisės aktų pakeitimų paketų kovos su korupcija, socialinio saugumo ir politinės korupcijos užkardymo srityse.
Prezidentūra pirmadienį pranešė rengianti Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kurios leistų „sėkmingai vykdyti tiek užsienio valstybių, tiek Lietuvos piliečių, kurie slepiasi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, baudžiamąjį persekiojimą“.
„Šiandien turime situaciją, kad pagal mūsų baudžiamojo proceso įstatymus yra galimybė teisti už akių tuos asmenis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pasibaigęs. Tačiau palikta įstatymuose spraga, kuri neleidžia perduoti bylos teismui dėl tų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nebaigtas“, – žurnalistams sakė prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.
Jos teigimu, šiuo metu atlikti ikiteisminį tyrimą už akių, nedalyvaujant įtariamajam, galima dėl karo nusikaltimų, genocido, nusikaltimų žmoniškumui.
„Todėl turime situaciją, kai kitokio pobūdžio nusikaltimus padarę asmenys gali labai sėkmingai slėptis nuo Lietuvos teisėsaugos ir jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas negali būti užbaigtas (...) Bus teikiamos tokios pataisos, kurios tokią spragą panaikintų“, – sakė prezidentės patarėja.
Seimui taip pat bus siūloma nustatyti atskiras minimalias baudas už korupcinius nusikaltimus, priklausomai nuo jų sunkumo. R.Svetikaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu minimali bauda už visas nusikalstamas veikas yra vieno minimalaus gyvenimo lygio, arba 38 eurai.
„Pastaruoju metu Specialiųjų tyrimų tarnyba pastebėjo, kad už sunkius korupcinius nusikaltimus skiriamos baudos siekia vos 8 proc. galimos maksimalios baudos. Šiuo atveju teismų praktika orientuojama į tai, kad baudos už sunkias korupcines veikas skiriamos artimos minimumui. Tokia praktika nėra gera“, – tvirtino R.Svetikaitė.
Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, pernai teismų skiriamos baudos už sunkius korupcinius nusikaltimus vidurkis buvo 4559 eurai, nors maksimali bauda už tokius nusikaltimus yra 56,5 tūkst. eurų.
Rudens sesijoje parlamentą turėtų pasiekti ir įstatymų projektų paketas, kuris nustatytų sankcijas, politikams, nuslėpusiems turtą.
„Už nuslėptą ir nedeklaruotą turtą grėstų tokios sankcijos, kaip kandidato statuso praradimas. Jeigu paaiškėtų, kad kandidatai į Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas, prezidentus nuslėpė reikšmingą turto dalį ir tai patvirtintų Valstybinė mokesčių inspekcija bei teismas, toks kandidatas netektų kandidato statuso, o išrinkus tokį asmenį į pareigas, prasidėtų tokios procedūros – vieniems tai būtų apkaltos galimybė, dėl kitų sprendimą priimtų Vyriausioji rinkimų komisija“, – žurnalistams sakė prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.
Jis pranešė, kad prezidentė iš naujo Seimo teiks Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kad negalėtų būti likviduojami ar reorganizuojami juridiniai asmenys, taip pat ir partijos, jeigu jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokį siūlymą D.Grybauskaitė parlamentarams bus pateikusi anksčiau, bet jis nebuvo priimtas.
Taip pat bus siūloma įteisinti Vyriausybės įstaigų vadovų nušalinimo mechanizmą, riboti ministerijoms pavaldžių institucijų vadovų kadencijų skaičių.
Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną. Tai bus paskutinė šios kadencijos parlamento sesija.
