Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę sausio pabaigoje, sėkmingi jie būtų buvę keturioms politinėms partijoms. Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo ideologijų atstovams bei konservatoriams su krikščionimis demokratais pavyktų užsitikrinti vietas parlamento sąlėje.
Tačiau dabartinės valdančiosios daugumos vedliui - konservatoriams - palyginti su kitomis minėtomis partijomis, džiaugsmo ir mandatų tektų mažiausiai.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 25-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jeigu sausį Seimo rinkimuose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, daugiausiai jų - kiek daugiau nei 17 proc. - būtų balsavę už Socialdemokratų partiją. Per mėnesį nuo paskutiniosios praėjusių metų apklausos šios partijos palaikymas sumažėjo 2 procentiniais punktais.
Darbo partiją sausį būtų palaikę kiek mažiau nei 17 proc. potencialių rinkėjų. Partiją Tvarka ir teisingumas - 11 proc. Abiejų šių partijų palaikymas per mėnesį padidėjo 1 procentiniu punktu.
Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus sausį būtų balsavę 5,5 proc. rinkėjų.
Kitoms partijoms pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymu reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų.
Mažiausiai jų pritrūktų Naujajai sąjungai (socialliberalams), kurie tenkintųsi - 4 proc. rinkėjų balsų, bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, galėjusiam sausį surinkti šiek tiek daugiau nei 3 proc. balsų.
2,5 proc. rinkėjų sausį būtų palaikę Lietuvos lenkų rinkimų akciją.
Valstiečių liaudininkų sąjungą, Krikščionių partiją bei Liberalų ir centro sąjungą būtų parėmę po 2 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Dar mažiau - maždaug po 1 proc. - suaugusių šalies gyventojų, būtų balsavę už Tautos prisikėlimo partiją, Socialistinį liaudies frontą, Lietuvos liaudies partiją bei Pilietinės demokratijos partiją.
Kitas partijas palaikytų dar mažiau rinkėjų.
