maisto švaistymas

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje nuo iššvaistymo pavyko išsaugoti 4,79 tūkst. tonų maisto, penktadienį pranešė labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“.  Pasak jo, lyginant su ankstesniais metais, tai yra rekordinis per tokį laikotarpį fiksuotas  organizacijos išsaugoto maisto kiekis. „Didžiausią įtaką išaugusiam išgelbėto maisto kiekiui daro ypač sustiprėjusi „Maisto banko“ partnerystė su Lietuvos ūkininkais,“ – pranešime sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Europos Sąjunga trečiadienį pateikė planą, kuriuo siekiama 27 valstybėms narėms nustatyti privalomus tikslus – per šį dešimtmetį 30 proc. sumažinti namų ūkių, mažmenininkų ir restoranų išmetamo maisto kiekį. Briuselio skaičiavimais, per metus bloke susidaro beveik 59 mln. tonų maisto atliekų arba 131 kilogramas žmogui per metus. Tai sudaro apie 132 mlrd. eurų nuostolį. „Tokio masto maisto švaistymas, kai daugiau kaip 30 mln.

Viena Maisto įstatymo pataisų iniciatorių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad siūlymas ilgiau pardavinėti pasibaigusio galiojimo, bet dar gerą maistą, turėtų sustabdyti jo švaistymą. „Pasižiūrėjome, ką galima padaryti, ir siūlome sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu leisti šiek tiek ilgiau pardavinėti tą maistą, kuris yra ženklinamas „geriausias iki.

Maisto švaistymo mažinimo ekspertė įspėja nelaikyti pieno vienoje šaldytuvo vietoje. Nors daugelis laiko pieną šaldytuvo durelėse, tai nėra tinkama vieta – nustebsite, kodėl.  Augant kainoms, daugelis iš mūsų ima ieškoti būdų, kaip sumažinti maisto atliekų kiekį ir užtikrinti, kad perkami produktai ilgiau išliktų švieži, rašo mirror.co.uk.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija susirūpino maistą švaistančiais tautiečiais ir siūlo prekybininkams pardavinėti miltus, kruopas ir kitus produktus, kurie ženklinami žyma „geriausias iki“, pasibaigus nurodytam terminui. Taip ministerija tikisi, kad žmonės sutaupys pinigų, o ir tūkstančiai tonų maisto keliaus ne į sąvartynus, o į žmonių skrandžius. Nevyriausybininkai tokį siūlymą kritikuoja ir atšauna, kad daugiausia lietuviai iššvaisto vaisių ir daržovių, pieno ir mėsos produktų.

Seimas spręs, ar įpareigoti prekybos tinklus nuo kitų metų pirmiausia informuoti paramos teikėjus apie besibaigiančio galiojimo produktus ir tik jiems atsisakius juos sunaikinti.    Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti Maisto įstatymo pataisas: už balsavo 62  Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 17 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys gavęs Vyriausybės išvadą.   „Išreikštume rūpestį skurstančiais žmonėmis. Eilės prie „Maisto banko“ didėja.

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Daugiausia – net 86 kg – jis išmeta namuose. Rugsėjo 29 d. jau trečią kartą minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį į maisto švaistymo ir atliekų problemą. Jos sprendimas leistų prisidėti tiek prie klimato kaitos švelninimo, tiek prie apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo.

Ar žinote, jog mes iššvaistome labai didelę dalį – net trečdalį – viso pasaulyje pagaminto maisto produktų? Kiekvienas lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg maisto! Tai yra didžiulė problema, nes mes kartu iššvaistome ir visus išteklius, kuriuos panaudojome maisto gamyboje. Maistui gaminti naudojame žemę, vandenį, žmonių darbą ir energiją. Pavyzdžiui, jūsų sumuštinyje esanti duonos riekelė yra pagaminta iš miltų, miltai pagaminti iš rugių, kuriuos ūkininkai augina laukuose.

Kasmet yra iššvaistomos tonos vartoti tinkamo maisto, kurio vertė siekia milijonus eurų. Kovojant su šia problema yra siūloma maisto produktų neišmesti, o atiduoti tiems, kuriems reikia pagalbos. Ekspertai teigia, kad pirmiausia reikia užsiimti žmonių švietimu, skatinti nepirkti per daug maisto produktų, o jų nesuvartojus atiduoti kitiems. Išmetami geros kokybės produktai Grupės „Maisto atiduotuvė“ įkūrėja Justė Janovičiūtė teigė, kad švaistymo problema yra milžiniška ir su tuo reikia kovoti.

Maistui vieta lėkštėje, o ne šiukšliadėžėje. Tokį moto pasirinkę tausaus vartojimo iniciatyvų šalininkai ragina atsigręžti į vieną opiausių civilizacijos problemų – neatsakingas, atsainus požiūris į iš pirmo žvilgsnio nereikšmingą švaistymą atsigręžia skaudžiomis aplinkosauginėmis pasekmėmis. Iškalbingi švaistymo kiekiai Kaip pastebėjo Lietuvos vartotojų instituto (LVI) prezidentė Zita Čeponytė, neretai vis dar bandoma neigti, kad Lietuvoje švaistomas maistas.

Kauno miesto Sargėnų rajono gyventojai socialiniuose tinkluose piktinasi – dar visai neseniai vietinei organizacijai Kauno „Arkos“ bendruomenė suaukotas maistas atsidūrė konteineriuose. Bendruomenės vadovas atsako, kad maisto produktai buvo išmesti tikrai ne iš blogos valios.

Tikriausiai ne kartą parduotuvėje esate matę ne vietoje besimėtančius maisto produktus – prie kasos paliktą jogurtą ar konservų lentynoje pastatytą sulčių buteliuką. Kartais pirkėjai dėl įvairiausių priežasčių persigalvoja ir prekes palieka ne ten, iš kur paėmė. Didžiųjų prekybos tinklų atstovai paaiškina, kodėl to geriau nedaryti ir kas su tokiomis prekėmis atsitinka.  Europos Sąjungoje (ES) kiekvienais metais yra išmetama beveik 88 mln. tonų maisto.

Jeigu mėgstate špinatus, tikriausiai žinote tą nemalonų jausmą, kai nespėjus per kelias dienas visų jų suvalgyti, galiausiai tenka juos išmesti. Tinklaraščio ir knygos „Valgau be sąžinės graužimo“ autorė Esta Galgatavičiūtė patarė, ką daryti, kad ši situacija jūsų virtuvėje nebesikartotų. E. Galgatavičiūtė sako, kad šie sveiki žali lapeliai yra vienas švaistomiausių ingredientų namų ūkiuose. Kaip laikyti špinatus, kad jie išliktų kuo ilgiau švieži? „Nelaikykite špinatų maišeliuose.

Lietuvoje per metus vienas gyventojas iššvaisto 56 kilogramus maisto. Lietuvos vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė sako, kad tam yra ne viena priežastis, tačiau čia pat pastebi, kad keisdami savo įpročius galime sumažinti maisto švaistymą.  Lietuvos vartotojų instituto vadovė Z. Čeponytė „Žinių radijui“ sakė, kad daržovės, vaisiai ir grūdiniai produktai sudaro didžiausią dalį iššvaistomo maisto.

Maisto švaistymas – viena aktualiausių šiuolaikinio pasaulio problemų. Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje išmetama net trečdalis – 1,6 milijardo tonų – pagaminamo maisto. Reikšminga dalis šio kiekio prarandama prekybos tinkluose, nes pardavėjams sudėtinga prognozuoti pardavimų apimtis.

Maisto švaistymas – tai skaudžiai pulsuojanti viso pasaulio opa. Skaičiuojama, jog per metus išmetama net penktadalis Europos Sąjungoje pagaminamo maisto, o vienam gyventojui tenka daugiau nei 170 kg maisto atliekų. Kol vienus ši statistika šiurpina, kiti stoja į kovą su problema. Pasak šios srities flagmanu tituluojamo labdaros ir paramos fondo „Maisto banko“, kasdienėje buityje turėtume labiau atsižvelgti į savo įpročius ir į maisto švaistymo problemą žiūrėti atsakingiau.

Su maisto švaistymo problema kovojantis paramos ir labdaros fondas „Maisto bankas“ kasdienėje veikloje susiduria su daugybe iššūkių. Vertindamas išdalinamo maisto kiekius ir paramos mastą, „Maisto banko“ plėtros vadovas Vaidotas Ilgius prisipažįsta, jog be geradarių ši veikla būtų praktiškai neįmanoma ir džiaugiasi, kad šiemet sukanka jau 10 metų nuo bendradarbiavimo pradžios su didžiausiu fondo rėmėju maistu – prekybos tinklu IKI.

Prancūzija tapo pirmąja šalimi pasaulyje priėmusi įstatymą, jog didieji prekybininkai besibaigiantį galioti maistą atiduotų labdaringoms organizacijoms. Šį įstatymą siūloma išplėsti ir visoje Europos Sąjungoje, tačiau Lietuvoje veikiantys prekybos centrai įsitikinę, kad įstatymų nereikia, viskas turi būtų vykdoma pačių prekybininkų valia.

Maisto švaistymas pasaulyje tampa itin skaudžia realija, o visuomenė ieško būdų padėčiai keisti. Apie tai, kaip prie šio klausimo sprendimo galėtume prisidėti kiekvienas iš mūsų, kalbamės su žemės ūkio viceministru Viliumi Martusevičiumi. Kodėl maisto švaistymas turi rūpėti mums visiems? Tereikia žvilgterėti į statistiką ir pamatysime, kad ši problema itin skaudi, nes skaičiai liudija bauginantį maisto švaistymo mastą. Pasaulyje kasmet išmetama 1,3 mlrd. t per metus, tai sudaro 30 proc.

Šiandien „Maisto bankas“ Seime sušaukė Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą. Pagrindinė jo dalyvių visuomenei siunčiama žinia – delsti nebegalima, metas visuotinei kovai su maisto švaistymu. Visuomenininkai kreipiasi į Vyriausybę prašydami suburti specialistų grupę ir imtis kompleksinių priemonių stabdyti maisto švaistymą. Kalnai maisto kasmet lieka nesuvalgyti ir jei ne išmetami, tai atiduodami gyvuliams šerti, biodujoms gaminti ar tampa kompostu.

Pastangos mažinti maisto atliekų kiekius visoje Europoje yra fragmentiškos ir nekryptingos, o akcijas ir projektus dažniausiai inicijuoja tik nevyriausybinės organizacijos ir atskiros bendruomenės, trūksta valdžios institucijų įsitraukimo. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis. Politikas kreipėsi į Europos Komisiją prašydamas atsakyti į opiausius maisto atliekų problemos klausimus.

Kol vieni marinasi badu ar jaučia geriamojo vandens stygių, kiti maistą išmeta. Kasmet pasaulyje išmetama trečdalis pagaminto maisto, o tam maisto derliui užauginti išeikvojamo vandens kiekio pakaktų visų šalių vartotojų poreikiams patenkinti. Meta dešimtimis kilogramų Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, šie susirūpinimą keliantys faktai išaiškėjo praėjusią savaitę Bukarešte, Rumunijoje, kur vyko kasmetė Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos regiono konferencija.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos tyrimai rodo, jog trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetamas. Kaip to išvengti, diskutuojama tarptautiniame kongrese Diuseldorfe, praneša Lietuvos radijas. Tuo pat metu, kai maždaug milijardas planetos gyventojų alksta, maistas paprasčiausiai išmetamas, ypač išsivysčiusiose šalyse. Pagrindinės priežastys yra netinkamas apsipirkimo planavimas bei maisto išmetimas, kai šis praranda idealią formą, nors dar yra tinkamas vartoti.