maisto kokybė

Lapkričio 8 d. yra Europos sveikos mitybos diena, o lapkričio 9 d. – Pasaulinė kokybės diena. Kalendoriuje jos viena šalia kitos atsidūrė ne veltui – maisto kokybė yra itin svarbi mūsų sveikatai. Kaip atskirti, kokie produktai yra kokybiški ir sveiki, pasakoja Karolis Lebednikas, „Lidl Lietuva“ Kokybės užtikrinimo departamento atstovas. „Maisto kelias nuo lauko iki stalo turi įtakos ne tik jo skoniui ir išvaizdai, bet ir maistinei vertei bei poveikiui mūsų organizmui.

Maisto kainos Lietuvoje auga itin sparčiai, o parduotuvėse mokėdami daug daugiau pirkėjai tikisi atitinkamos produktų kokybės. Tačiau net ir prekybos tinkluose, kurie vertina savo reputaciją, lentynose stovi produktai, kurių galiojimas seniausiai pasibaigęs. Prekybininkai apgailestauja ir atsiprašo pirkėjų.

Norėdami pasilepinti po ilgos darbo dienos, dažnai užsukame į prekybos centrą, kur mūsų laukia didelis sveikų ir gardžių produktų pasirinkimas. Tačiau retai susimąstome, kokį kelią gamintojams ir produktų kokybę tikrinančioms įstaigoms tenka nueiti, kad mus pasiektų tik saugus maistas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) kreipėsi į 5 tarptautinius maisto produktų gamintojus, prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių Lietuvos rinkai teikiamų maisto produktų sudėtis skiriasi nuo tų, kuriais prekiaujama kitose ES šalyse, rašoma pranešime spaudai. „Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuri aktyviai kelia klausimą dėl dvigubos kokybės prekių Europos Sąjungos šalyse.

Jungtinėje Karalystėje ryžius „Lidl“ parduotuvėje pirkęs Richardas Leechas liko apstulbęs, kai pakuotėje rado į negyvą pelę panašų vaizdą. Nepraplėštą „Golden Sun Microwaveable Pilau Rice“ ryžių pakuotę vyras įdėjo į mikrobangų krosnelę ir pagal instrukcijas pašildė, o šleikštulį keliantį vaizdą išvydo tik įšbėręs ryžius į lėkštę. Iš kart po to J. Leechas suskubo įspėti kitus pirkėjus ir įkėlė nuotrauka socialiniame tinkle „Twitter“, kur paminėjo ir „Lidl“ prekės ženklą.

Net ir po šiemet praūžusio skandalo dalyje Lietuvos gydymo įstaigų teikiamo maisto kokybė nepagerėjo. Kaip rodo Santaros klinikų buvusios pacientės daryti maisto kadrai – apetito nekelia ne tik patiekalų išvaizda, juose galima rasti ir medžio bei metalo „pagardų“. Į portalą tv3.lt kreipėsi Santaros klinikų Neurologijos skyriuje savaitę šiemet gulėjusi pacientė Simona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), susidūrusi su gydymo įstaigoje patiektu nekokybišku maistu.

Dažnai produktų galiojimo datos pagrįstos apytikriais skaičiavimais. Jos pasako, kada jūsų pirkti kiaušiniai ar kepsnys veikiausiai bus nebetinkami vartoti. Tačiau kartais produktai dar būna tinkami valgyti, net jei galiojimo data sako kitaip, rašo portalas iflscience.com. Štai kaip pasakyti, kad produktai jūsų šaldytuve tikrai nebetinkami vartoti: Supuvęs kiaušinis plūduriuoja Kiaušinių lukštai šiek tiek poringi, o kiaušiniams senstant tarp lukšto sienelės ir kiaušinio turinio atsiranda oro.

Valdžia imasi dar vieno tyrimo, ar į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos (ES) šalis tiekiamų to paties prekės ženklo maisto produktų sudėtis ir kokybė skiriasi. Situaciją turėtų aiškintis teisingumo, sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrų iš įvairių institucijų specialistų sudaryta darbo grupė.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Žemės ūkio ministerijai paviešinus tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvoje toje pačioj pakuotėje pardavinėti prastesnės kokybės maisto produktai, Seime sudaryta komisija aiškinasi, kodėlgi niekas anksčiau apie tai neprabilo. Seimo laikinoji tyrimo komisija šiandien kalbėjosi su Teisingumo ministerijos bei jai pavaldžios Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovais.

Premjeras Saulius Skvernelis remia parlamentarų siekį išsiaiškinti, kodėl į Lietuvą patenka prastesnės kokybės maisto produktai. „Seimas turi reaguoti į visus mums rūpimus klausimus. Jeigu mes matome, kad yra galima diskriminacija pagal maisto produktų kokybę, ir valstybės (ES) narės skirstomos į tas, kurios gali vienokią kokybę turėti, o kitas, privalo į tai reaguoti. Manau, kad labai teisingai, kad domisi“, - Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Gyvenau užsienyje keturis metus ir grįžusi į Lietuvą bijau net į parduotuvę nueiti, nes kiekvieną kartą išeina 30 eurų, o pirkinių krepšelis - pustuštis. Kainos Lietuvoje yra siaubingos“, - taip laidoje „TV pagalba“ teigė Italijoje keturis metus gyvenusi ir dviejuose universitetuose studijavusi Lina.

Antradienį Europos Komisija paskelbė gaires dėl ES maisto ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo dvejopos kokybės produktų atveju, kaip buvo pranešta Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio šių metų kalboje apie Sąjungos padėtį. Šios gairės nacionalinės valdžios institucijoms padės nustatyti, ar įmonė, skirtingose šalyse parduodama dvejopos kokybės produktus, pažeidžia ES teisės aktus.

Šiauliečiai, kurie itin didelį dėmesį skiria maisto kokybei, vis dažniau užsuka į centrinėje turgavietėje įsikūrusį „Ūkininkų turgelį“ (Turgaus a. 11) – čia tikrai nusipirksi tik Lietuvos augintojų ir gamintojų produkcijos, kuriai keliami itin aukšti reikalavimai. Į lentynas – tik lietuviški produktai iš lietuviškų žaliavų. „Kelią į mūsų ryškiai žalią „Ūkininkų turgelio“ pastatą, kuris centrinėje turgavietėje yra netoli išėjimo į Aušros al.

Tarptautinės organizacijos „Oxfam International“, teikiančios humanitarinę pagalbą daugiau nei 90 pasaulio šalių, ekspertų atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuva pagal maisto produktų kainas, maisto kokybę ir naudingumą sveikatai atsidūrė toje pačioje 125 valstybių reitingo vietoje kaip ir Jordanija, Tunisas, Rumunija, Urugvajus ir Peru.

Žemės ūkio produktų gamintojai iki šių metų gruodžio 31 dienos dar gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos I krypties („Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“. Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, įsiregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre žemės ūkio valdos valdytojais arba jungtinės veiklos partneriais.

Japonų mokslininkai nustatė, kad išsivysčiusiose šalyse gyvenantys žmonės suvalgo apie 50 proc. daugiau maisto, negu jo reikia gyvybinei energijai palaikyti. Dėl prekybininkų rinkodaros gudrybių, akcijų, nuolaidų ir šventinio išpardavimo vartotojai dažnai nusiperka daugiau maisto, negu jiems reikia.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną. Tai mažiau nei 1 arbatinis šaukštelis. Į šį kiekį įeina visa druska, kurią suvalgome teik gamindami maistą namuose, tiek valgydami jau pagamintus maisto produktus. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena – didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.

Ant pro­duk­tų eti­ke­čių daž­nai ran­da­me pa­ra­šy­ta „tik iš na­tū­ra­lių ing­re­dien­tų“, „be hor­mo­nų“, „ge­ne­tiš­kai nemodifikuo­ta“, bet tai dar ne­reiš­kia, kad pro­duk­tas yra eko­lo­giš­kas. Pa­žiū­rė­ję ar­ba pa­ra­ga­vę ne­ga­li­me nu­sta­ty­ti, ar pro­duk­tas tik­rai toks yra. Tik ser­ti­fi­kuo­tas ga­min­to­jas tu­ri tei­sę rea­li­zuo­ti sa­vo pa­ga­min­tą pro­duk­ci­ją kaip ekolo­giš­ką. Tad kuo ski­ria­si na­tū­ra­lus nuo eko­lo­giš­ko? Spal­va, kva­pas, sko­nis.

Ant vartotojų stalo turi patekti tik saugūs, kokybiški maisto produktai. Vis dėlto maisto gamintojus, vežėjus, pardavėjus kontroliuojantiems inspektoriams nuolat tenka išaiškinti ir bausti maisto saugos reikalavimų pažeidėjus. Vos prasidėjęs pavasaris Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto priežiūros skyriaus inspektoriams pažėrė visą šūsnį netikėtų, itin retai pasitaikančių pažeidimų.

Iš Berlyno į Rygge (Norvegija) skridusiame „Rynair“ lėktuve keleivis užsisakė tai, ką manė esant „šviežiai pagamintu“ sumuštiniu. Deja, jo skonis vyrą nuvylė, todėl jis lėktuvo įgulai pasiskundė, jog sumuštinis yra „guminis“, - rašo „Aviation Herald“. Po vyro skundo įgula priėmė sprendimą sulaikyti keleivį pasiekus Rygge. Lėktuvas nusileido saugiai, o vyrą oro uoste išsivežė policija.

Pastaruoju metu nuolat didėja visuomenės poreikis sveikam, natūraliam ir šviežiam maistui. Kita vertus, įsižiebiančių viešų diskusijų apie maisto saugą ir kokybę dalyviams dažnai trūksta elementarių žinių. Ypač didelį nerimą visuomenei kelia maisto priedų įtaka žmonių sveikatai. Taikomi griežti reikalavimai Vartotojų baimė dėl to, kas keliauja ant jų stalo, gali būti išsklaidyta vieninteliu teisingu būdu – šviečiant ir informuojant, suteikiant kuo daugiau moksliškai pagrįstų žinių.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas išanalizavo mėsos spindėjimo priežastis. Specialistų nuomone, mėsos „švytėjimą“ sukeliančios bakterijos pavojaus sveikatai nekelia. Pasak instituto direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės, bakterijos Photobacterium phosphoreum (Vibrio phosphoreum) gali būti išskiriamos iš jūros vandens, jūrinių žuvų ar vėžiagyvių.

Net šešiasdešimt dviems šią vasarą Klaipėdoje vykusios Jūros šventės dalyviams iš įvairių Lietuvos regionų, pasivaišinusiems UAB „Bernelių smuklė“ lauko kavinėje pardavinėtais žirniais su spirgučiais, teko kreiptis į medikus – jiems buvo diagnozuoti susirgimai ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis. Iš jų 38 nuo salmoneliozės buvo gydomi ligoninėse.