Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas išanalizavo mėsos spindėjimo priežastis. Specialistų nuomone, mėsos „švytėjimą“ sukeliančios bakterijos pavojaus sveikatai nekelia.
Pasak instituto direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičienės, bakterijos Photobacterium phosphoreum (Vibrio phosphoreum) gali būti išskiriamos iš jūros vandens, jūrinių žuvų ar vėžiagyvių.
Liuminescuojančios bakterijos gyvena jūriniuose organizmuose – kai kurios žuvys, sepijos turi švytinčius organus, juose bakterijos ir veisiasi. Bakterijos skleidžia melsvai žalsvą šviesą, jos švyti tik kai yra didelė jų koncentracija ir kai gerai aprūpintos deguonimi. Švytėjimą sukelia bioliuminescentinės reakcijos bakterijų ląstelėse.
Optimali šių bakterijų augimo ir dauginimosi temperatūra +20 – +22° C. Liuminescuojančios bakterijos taip pat gali augti ir neįprastose vietose, jų morfologija labai panaši į žarnyno bakterijų. Liuminescuojančios bakterijos, kaip ir daugelis kitų aplinkoje esančių bakterijų, ligų nesukelia.
Specialistės teigimu, žalia mėsa gali būti užkrečiama bakterijomis, jei ji laikoma, pažeidžiant laikymo reikalavimus, pvz. žuvį ir mėsą laikant tame pačiame šaldytuve. Gendant žuviai, susidaro puiki terpė liuminescuojančioms bakterijoms daugintis, teigiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (MVT) pranešime.
Kauno MVT, gavusi pranešimą, kad pirkta kiauliena švytėjo, nedelsiant patikrino prekyvietę Šilainių turgavietėje. Nurodytos švytinčios mėsos prekyboje nebuvo rasta. Nustatyta, kad šioje prekyvietėje buvo prekiauta olandiškos kilmės mėsa (tiekėjas bendrovė „Utenos mėsa“). Inspektoriai padarė prielaidą, kad švytinti mėsa galėjo būti laikoma ar transportuojama netinkamomis sąlygomis.
Teigiama, jog vartotojai, nusipirkę mėsos su švytinčiomis bakterijomis, turi kreiptis į pardavėją, kuris privalo tokią prekę pakeisti arba grąžinti pinigus. Pardavėjui atsisakius tai padaryti, galima kreiptis į Valstybinę
