Pastaruoju metu nuolat didėja visuomenės poreikis sveikam, natūraliam ir šviežiam maistui. Kita vertus, įsižiebiančių viešų diskusijų apie maisto saugą ir kokybę dalyviams dažnai trūksta elementarių žinių. Ypač didelį nerimą visuomenei kelia maisto priedų įtaka žmonių sveikatai.
Taikomi griežti reikalavimai
Vartotojų baimė dėl to, kas keliauja ant jų stalo, gali būti išsklaidyta vieninteliu teisingu būdu – šviečiant ir informuojant, suteikiant kuo daugiau moksliškai pagrįstų žinių.
Maisto kokybės kontrolę, stengiantis užtikrinti maisto saugumą, Lietuvoje vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja Irena Pečiulienė teigia, kad Lietuvoje patvirtintos 26 priedų grupės, kurios gali būti naudojamos maistui.
Pasak I.Pečiulienės, mūsų šalyje naudojami tik daugiamečiais specialistų tyrimais pagrįsti ir Europos Sąjungos teisės aktais patvirtinti maisto priedai.
„Į produktus dedami maisto priedų kiekiai paskaičiuojami taip, kad nekenktų žmonių sveikatai, produktą vartojant kasdien. Iki maisto priedo patvirtinimo visapusiškai ištiriamas jo toksiškumas, leidžiami naudoti tik tie priedai, kurie po ilgalaikių bandymų su gyvūnais pripažįstami nekenksmingais. Teisės aktai nustato, kad maisto priedai nenaudojami maisto produktuose, skirtuose kūdikiams ir mažiems vaikams, išskyrus konkrečius nurodytus atvejus“,- sakė I.Pečiulienė.
Negali kenkti žmogui ir aplinkai
Pasak gydytojos, Europos mokslininkų grupė, dirbanti su maistu besiliečiančių maisto priedų, pagardų, medžiagų ir gaminių klausimais, tiria galimą jų poveikį žmonių sveikatai, atlieka išsamius biocheminius, reprodukcinius, kancerogeninius, toksikologinius (ūmaus ir lėtinio toksiškumo) ir kt. tyrimus.
Maisto priedų vertinimą atlieka Europos maisto saugos tarnyba. Atsiradus naujiems duomenims apie neigiamą poveikį, maisto priedai vertinami iš naujo. Pavyzdžiui, pakartotinai atlikus tyrimus ir įvertinus, kad dažiklis E 128 (raudonasis G) gali kelti pavojų sveikatai, 2007 metais Europos Komisijos sprendimu jis buvo uždraustas naudoti.
2008 m. Europos Sąjungos Parlamentas priėmė naują teisės aktą, kuris dar kartą įtvirtino jau esamas nuostatas dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų naudojimo. Šiame teisės akte įrašyta papildoma nuostata, kad maisto priedai neturi kenkti aplinkai, taip pat, kad jie gali būti vadinami natūraliais tik tuomet, kai 95 proc.medžiagų yra gamtinės kilmės.
Svarbu vadovautis saiko principu
Kita vertus, Lietuvos mokslų akademijoje neseniai organizuotoje mokslininkų, perdirbimo įmonių, ūkininkų, kontroliuojančių institucijų, ministerijų atstovų diskusijoje buvo pripažinta, kad maisto sektoriaus dalyviai kartais priedus naudoja be saiko.
Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Virginija Žoštautienė pabrėžė, kad svarbu nesusikoncentruoti į kenksminga-nekenksminga, o vadovautis saiko principu.
„Mūsų rinkoje visas esantis maistas yra galimas valgyti, bet turi tam tikrų specifinių savybių, apie kurias vartotojai kartais nežino. Kai jie žinos apie maisto specifiką ir savybes, jį atsirinks pagal savo galimybes: finansines ir vertybines“, – vartotojų sąmoningumo svarbą pabrėžė patarėja.
Skatinama IKP gamyba
Kad vartotojai maisto produktus galėtų rinktis pagal poreikius, Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus auginti daugiau išskirtinės kokybės produkcijos.
Žaliava išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktams (IKP) auginama toli nuo taršos šaltinių, ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, veterinarinių vaistų kiekis, naudojimo dažnumas ir laikas. Perdirbant IKP taikomi maistingumą išsaugantys perdirbimo būdai, nenaudojami sintetiniai maisto priedai. Produktai yra sertifikuojami, jų atitiktis nustatytiems reikalavimams prižiūrima nepriklausomos sertifikavimo įstaigos. IKP gamyba kontroliuojama visuose jos etapuose.
Vartotojui lengva atpažinti tokius produktus, nes jie žymimi specialiu ženklu „Kokybė“.
Tačiau IKP pasiūla dar nėra pakankamai didelė, nes juos užauginti ar pagaminti dėl papildomų gamybos ir kontrolės reikalavimų yra gana brangu.
Nuo šiol situacija turėtų keistis, nes ūkininkai jau gali gauti paramą pagal naująją Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.
Kokybės politikos departamento Kokybės skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė sakė, kad didžiausia paramos suma vienai žemės ūkio valdai – 10 358 litų (3000 eurų) per metus. Parama teikiama ne ilgiau kaip 5 metus. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.
Lėšos priemonei įgyvendinti skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete.
Žemės ūkio ministerijos informacija
