maironis

Sekmadienį Lietuva mini iškilaus dvasininko, poeto, mokslininko Jono Mačiulio-Maironio 150-ąsias gimimo metines. Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, gimė 1862 m. spalio 21 d. (pagal Julijaus kalendorių) Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, tėvas buvo mažaraštis, bet iniciatyvus valstietis.

Artimiausius du sekmadienius kauniečiai kviečiami dalyvauti renginiuose „Dialogas su Maironiu“, skirtuose paminėti tautos dainiaus 150-ąsias gimimo metines. Renginių metų skambės Maironio eilės, muzika ir kiekvienam lietuviui brangios dainos. Spalio 14 d. Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje koncertuos Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Ksaveras Plančiūnas). Maironio eiles bažnyčioje skaitys aktorius Petras Venslovas.

Rugsėjo 25 dieną, antradienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleis 50 litų sidabrinę kolekcinę (proginę) monetą, skirtą Maironio (Jono Mačiulio) 150-osioms gimimo metinėms. Tą pačią dieną (14.30 val.) naujoji moneta bus pristatyta Maironio tėviškėje Bernotuose, Pasandravio istoriniame draustinyje Raseinių rajone, Raseinių krašto istorijos muziejaus filiale.

Palangos Birutės parkas šeštadienį miestiečius ir svečius kviečia pavaikščioti kunigo bei poeto Maironio pramintais takais bei pasimėgauti literatūros klasiko kūryba. Taip minima tradicinė jau septintus metus Palangoje švenčiama Birutės parko diena. „Mintis rengti Birutės parko dienas kilo įgyvendinus projektą “Birutės parko atspindžiai„, kurio metu parke galima sutikti grafų Tiškevičių laikų personažus - pačius rūmų “šeimininkus„, guvernantę, tarnaites, jaunųjų grafaičių porelę bei kitus.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido dvi naujas knygas šįmet minimiems Maironio metams. Jau pasirodė ir naujas „Pavasario balsų“ leidimas su kompaktine plokštele. Serijoje „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ pasirodė Maironio lyrikos knyga „Graži tu mano“, išleistas ir rašytojos, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės biografinis romanas apie Maironį „Šešėlis JMM. Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai“. Maironis (tikr.

Visuomenė suglumusi – šiemet, Lietuvai minint iškilaus dvasininko ir poeto, moralinės teologijos profesoriaus Jono Mačiulio–Maironio gimimo 150–ąsias ir mirties 80–ąsias metines, tautos šviesulio poezijai neliko vietos Palangos bažnyčioje. Skaityti ir giedoti Maironį tokį, koks jis yra, bažnyčioje neleido Telšių vyskupas Jonas Boruta.

Sekmadienį Palangos bažnyčioje turėjo vykti vienas iš sakralinės muzikos festivalio „Ave Maria“ renginių – Maironio skaitymai. Tačiau koncerto vietą teko skubiai keisti, mat Telšių vyskupas Jonas Boruta Maironio poezijos skaityti ir giedoti bažnyčioje neleido.

LRT laida „Klausimėlis“ pateko tarp 20-ties geriausių laidų, kurias Europos transliuotojų sąjunga atrinko pristatyti rusėjo mėnesį vyksiančiame televizijos formatų forume. Jei jo dalyviams laida patiks ne mažiau, negu renginio organizatoriams, Lietuvoje jau daugiau nei 10-metį mėgstamą laidą adaptuotą išvys ir kitų Europos šalių televizijos žiūrovai.

Įpusėjo pas solidžiausias Lietuvoje, tris vasaros mėnesius trunkantis muzikinis renginys - tarptautinis Pažaislio festivalis. Jau septynioliktasis. Šiemetinis festivalis reikšmingas ir tuo, kad parengė specialiai Maironio jubiliejiniams metams skirtų programų: tradicinį spektaklį Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, prie Kauno pilies - pagal šio poeto dramą apie Vytautą Didįjį, taip pat, - nemažai koncertų. Išskirtine tapo prof.

Referendumas dėl atominės elektrinės statybų kartu su rinkimais greičiausiai bus, nes dalis valdančiųjų žada šią idėją palaikyti. Pirmadienį Seime vyksiantis balsavimas gali sudrumsti premjero Andriaus Kubiliaus ramybę – tikimybė, kad Seimas balsuos už referendumą kartu su parlamento rinkimais – vis didesnė. Tačiau bėda – pačių valdančiųjų gretose. Norinčių referendumo yra ir konservatorių, bet daugiausia – liberalcentristų bei liberalų gretose.

Prieš kūrybines atostogas teatrališkoji „Liūdnų slibinų“ trijulė kviečia lietuvius (ir ne tik) harmonizuotis. Šį ketvirtadienį tautą nuolat raginanti grupė surengs išskirtinai harmoningą koncertą Prienų rajone vyksiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime 2012. Pavasario pabaigoje sėkmingai pasirodę Londone ir daugiau margojo pasaulio pamatę „Liūdni slibinai“ teigia, kad visgi labiausiai myli Lietuvą. „Supratome, kad mes, kaip ir Marijonas, tikrai mylim Lietuvą.

Sankt Peterburgas suvaidino didelį vaidmenį žymių lietuvių gyvenime, tačiau iki šiol jų atminimas neįamžintas. Vienas iš jų – Lietuvių literatūros klasikas, buvęs Peterburgo dvasinės akademijos profesorius Maironis. Šv. Jekaterinos katalikiškos bažnyčios rūsyje esančioje paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio kriptoje lietuviškų ženklų nesimato.

Ketvirtadienio pavakarę Maironio muziejuje Kaune vyks muziejaus rūmų trečiojo aukšto - mansardos atidarymas. Ketvirtadienį sukanka 80 metų, kai 1932 -jų birželio 28 dieną eidamas 70-uosius metus Kaune mirė literatūros klasikas, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. 1936-ųjų birželio pabaigoje per ketvirtąsias lietuvių tautos dainiaus mirties metines jo namuose Rotušės aikštėje (Kauno senamiestyje) atidarytas Maironio muziejus.

Paskutinį gegužės sekmadienį Vilniuje baigėsi 48-asis „Poezijos pavasaris“, poetinio žodžio kūrėjus ir gerbėjus pakvietęs į daugiau negu 120 renginių Lietuvoje ir užsienyje. Baigiamajame festivalio vakare Vilniaus universiteto K. Sarbievijaus kieme savo kūrybą skaitė šių ir ankstesnių metų „Poezijos pavasarių“ laureatai, vardinių premijų ir specialių prizų laureatai, festivalio svečiai. Šįmet Dionizo Poškos premija po mirties paskirta poetui Valdemarui Kukului.

Kaune paskelbtas Maironio 150-omioms gimimo metinėms skirtas dainų pagal šio poeto eiles konkursas, laimėtojams bus skirtos premijos. Kauno miesto savivaldybė, Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai ir bendrovė „Pradas_R“ organizuoja lietuviškos dainos konkursą pagal Maironio eiles „Drąsiai, aukštai pakils balsai“. Konkurso rengėjai tikisi sulaukti kūrinių, kuriuose derės Maironio eilės bei šiuolaikinė muzika.

Sekmadienio pavakarę Vilniuje prasideda 48-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Festivalį pradės „Poezijos pavasario“ laureatas Gintaras Grajauskas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas ir saksofonininkas Petras Vyšniauskas su sūnumi Dominyku, Šių metų festivalio programoje iki gegužės 27 dienos suplanuota per 120 renginių Lietuvoje ir užsienyje.

Šįmet minint Maironio metus, ketinama naujais „Pavasario balsų“ leidimais aprūpinti visas Lietuvos mokyklas ir užsienio lietuvių bendruomenes, tačiau leidėjai iki šiol pasigenda finansavimo šaltinių koordinacijos. Maironio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo programos priemonių plane - dešimt leidybos projektų.

Gyvybės šįmet minimiems Maironio metams nestinga, žmonės labai jautriai ir gyvai į juos reaguoja, teigia kultūros ministras Arūnas Gelūnas. 2012 metus Seimas yra paskelbęs Maironio metais, minint 150 metų nuo tautos dvasios žadintojo Jono Mačiulio-Maironio gimimo ir 80 metų nuo poeto mirties sukaktis.

Viršutiniame Kauno pilies bokšto aukšte iki balandžio 29 dienos bus eksponuojamos 25 menininko Leono Striogos medinės skulptūros. Dauguma jų - dar niekur nematytos, sukurtos per pastaruosius dvejus metus. Pilyje atidarytą savo darbų parodą „Atsibus tėvynės sūnūs, Didžią praeitį atminę...“ skulptorius L. Strioga skiria Maironio 150-osioms gimimo metinėms. L. Strioga - produktyvus menininkas, gausiai įvertintas įvairiais apdovanojimais ir premijomis.

Vasario 24 d. Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio namuose (senas Lietuvos ambasados pastatas) pristatoma Georgijaus Jefremovo išversta ir sudaryta išsami Lietuvių poezijos antologija. Į ją įtraukta 54-ių įvairių laikų ir kartų Lietuvos poetų kūryba nuo Antano Strazdo ir Juliaus Janonio iki Tomo Venclovos ir Neringos Abrutytės bei daugelio kitų. Rusų skaitytojui turėtų atsiverti plati lietuvių poezijos panorama. O tai, kad ja besidominčiųjų Rusijoje yra daug, sudarytojas ir vertėjas neabejoja.

Pedagogų praktikų teigimu, lietuvių rašytojai klasikai šiuolaikinėse mokyklose yra labai pagarbioje vietoje, tačiau vyresnės kartos kūrėjai dabartinį lietuvių literatūros mokymą vertina kaip netinkamą ir nesistebi, kad pakertamos jaunimo tautinės identifikacijos šaknys. Šįmet pažymint tautos dainiaus poeto Jono Mačiulio-Maironio gimimo 150-ąsias metines diskutuojama, kiek aktualūs ir įdomūs šių laikų moksleivijai lietuvių literatūros klasikai, tautinės savimonės žadintojai.

Ne vienas, jau aplankęs svetimas šalis, dažnai užmiršta savąjį kraštą, kur nestinga nei gražių vietovių, nei istorinę vertę turinčių lankytinų vietų. Trakų turizmo informacijos centras  siūlo atvykti į Trakus, kur Galvės ežero saloje stovi XIV a. statyta gotikinio stiliaus pilis. Trakai – vienas labiausiai lankomų Rytų Europos miestų – žavi senąja medine architektūra ir įstabiu kraštovaizdžiu. 2008 metais Trakams suteiktas kurortinės vietovės statusas.

Toks nutarimas priimtas antradienį, atsižvelgiant į tai, kad 2012 metais sukanka 150 metų, kai gimė poetas Jonas Mačiulis–Maironis. Už šį dokumentą balsavo 55 Seimo nariai, susilaikė – 2. Parlamentarai pasiūlė Vyriausybei sudaryti poeto Jono Mačiulio-Maironio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo komisiją ir parengti valstybinę Maironio metų programą. 2011 ir 2012 metų valstybės biudžete siūloma numatyti lėšų valstybinei Maironio metų programai įgyvendinti.

Panevėžio vyskupijos kurijos archyve, renkant medžiagą Skaitmeninei Panevėžio istorijos bibliotekai, aptiktas iki šiol nežinomas poeto Maironio rankraštis. "Ieškome Maironio palikimo Amerikoje, o jis čia, Panevėžyje", - nustebusi sako Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, 1862 10 21-1932 06 28), kunigas, profesorius, žymiausias lietuvių romantizmo poetas.