Sekmadienį Lietuva mini iškilaus dvasininko, poeto, mokslininko Jono Mačiulio-Maironio 150-ąsias gimimo metines.
Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, gimė 1862 m. spalio 21 d. (pagal Julijaus kalendorių) Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje.
Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, tėvas buvo mažaraštis, bet iniciatyvus valstietis. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją, kurią baigė 1883 m. 1883–1884 m. studijavo literatūrą Kijevo universiteto istorijos ir filologijos fakultete. 1884 m., atsižvelgdamas į tėvų norą, įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1888 m. ją sėkmingai baigęs, toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1892 m.
1893–1894 m. ir 1909–1932 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje, 1909–1932 m. seminarijos rektorius.
1894–1909 m. – Peterburgo dvasinės akademijos profesorius; nuo 1903 m. – teologijos daktaras.
1922–1932 m. Kauno universiteto, (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Moralinės teologijos katedros vedėjas.
1932 m. suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
Vis dėlto, J. Mačiulis labiausiai išgarsėjo savo kūriniais.
Wikipedia nurodo jo kūrybos lobius:
Rinkinys „Pavasario balsai“ – 1895 m.
Istorinė draminė trilogija: „Kęstučio mirtis“ (1921 m.), „Vytautas pas kryžiuočius“ (1925 m.) ir „Didysis Vytautas – karalius“ (1930 m.)
Poemos:
„Lietuva“ – 1888 m. (neišspausdinta)
„Tarp skausmų į garbę“ – 1895 m. (S. Garnio slapyvardžiu.)
„Nuo Birutės kalno“
„Jaunoji Lietuva“
„Raseinių Magdė“ – 1909 m.
„Mūsų vargai“ – 1920 m.
„Jūratė ir Kastytis“
Libretai:
„Kame išganymas“ – 1895 m
.„Nelaimingos Dangutės vestuvės“ – 1930 m.
Literatūros istorijos ir kritikos darbai:
„Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga“ – 1906 m.
„Trumpa visuotinės literatūros istorija“ – 1926 m.
Istorija „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“ – 1891 m.
Publicistiniai straipsniai, teologijos studijos.
Vertimai:
Adomo Mickevičiaus, A. Miusė, Siuli Priudomo, Bilhanos poezijos, Rigvedos himnų.
