Visuomenė suglumusi – šiemet, Lietuvai minint iškilaus dvasininko ir poeto, moralinės teologijos profesoriaus Jono Mačiulio–Maironio gimimo 150–ąsias ir mirties 80–ąsias metines, tautos šviesulio poezijai neliko vietos Palangos bažnyčioje.
Skaityti ir giedoti Maironį tokį, koks jis yra, bažnyčioje neleido Telšių vyskupas Jonas Boruta. Esą kai kurie iš praeities ataidintys literatūros klasiko, buvusio ilgamečio Kauno kunigų seminarijos rektoriaus sukurti posmai neatitinka bažnyčios kanonų, rašo „Respublika".
Pirmadienio vakarą Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje turėjęs įvykti vienas iš sakralinės muzikos festivalio „Ave, Maria“ renginių – Maironio skaitymai paskutinę minutę buvo perkelti į Gintaro muziejų. Maironio eiles čia skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius, dainas bei giesmes atliko Valstybinis Kauno choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis).
R.Bagdzevičius „Respublikai" sakė, kad publikos susirinko nemažai, tačiau apgailestavo, kad greičiausiai ne visi Maironio poezijos paklausyti norėję žmonės galėjo žinoti apie paskubomis pakeistą renginio vietą. Aktoriaus manymu, bažnyčioje klausytojų būtų buvę kur kas daugiau.
Buvo gautas Telšių vyskupijos kurijos raštas, o jame nurodyta, kurias Maironio eiles bažnyčioje skaityti galima, kurių nederėtų, kuriuos eilėraščius galima būtų skaityti tik pakoreguotus“.
Maironio eilėraštį „Mano moksladraugiams" reikalauta išvis išbraukti iš skaitymų programos – esą skaityti bažnyčioje jis netinkamas. Į lietuvių tautos dainiaus eilių bei giesmių, užkliuvusių Telšių vyskupijai, sąrašą pateko ir „Lietuva brangi“. Giesmės variantas, kurį ketinta pateikti publikai, dvasininkams netiko – ją reikalauta baigti kitu, koncertuose paprastai negiedamu, posmu. Pasak R.Bagdzevičiaus, apsispręsta Maironio poezijos nekoreguoti, o perkelti renginį į kitą salę. Kurioje vietos būtų visam Maironiui.
Anot Maironio amžininkų, buvęs ilgametis Kauno kunigų seminarijos rektorius kaip tik laikėsi itin griežtų religinių doktrinų, o kritikuojamas buvo tik dėl per didelio lietuviškumo.
„Gal čia tik kokio nors konkretaus raštininko nuomonė? – svarstė R.Bagdzevičius. – Juk paprastai raštus kuria patarėjai, perrašo raštininkai, o vyskupas, pasitikėdamas patarėjais, tą raštą gal pasirašė jo dorai neperskaitęs? Abejoju, ar būtų galima įvardyti, kad Maironio kūrybą revizuoja visa bažnyčia. Manau, kad čia – vienos asmenybės neraštingumo klaida. Ir dabar nesuprantu, kodėl taip atsitiko. Kultūros mumyse dar mažai".
Vyskupija žiniasklaidai situacijos nekomentuoja.
– Pasak Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus, pagal galiojančias taisykles, bažnyčioje turi būti atliekami tik religiniai kūriniai, nes Dievo namai nėra koncertų ar renginių salė. Tikriausiai Telšių vyskupas laikėsi tų bendrų taisyklių, tačiau konkrečių smulkmenų aš nežinau, todėl komentuoti jo sprendimo nenorėčiau. Kiekvienas vyskupas atsako už save, kiekvienu atveju sprendžiama konkrečiai.
Į „Respublikos" klausimą, kodėl kitose šalies bažnyčiose skaityti Maironį leista be jokių problemų. S. Tamkevičius atsakė, kad būna įstatymas ir to įstatymo interpretacija: vieni truputį plačiau išaiškina, kiti – griežčiau.
„Matyt, kitose bažnyčiose į Maironio skaitymus buvo pasižiūrėta liberaliau, tarp jų – ir Kauno katedroje. Turėjau šiokių tokių abejonių, ar duodamas tokį leidimą įtilpsiu į nustatytus rėmus, tačiau Maironį skaityti katedroje leidau. Maironio eilėraščiai yra geri ir vertingi, nors ir ne visi jie religiniai", – sakė S. Tamkevičius.
