lyčių lygybė

„Graži tik savo augintiniui? Būk graži iš tikrųjų!“: štai tokiais reklaminiais žodžiais netoli Minties stotelės Vilniuje „Gym+“ sporto klubas ragina gyventojus įsigyti narystę jų klube. „Gym+“ direktorius Mantas Badikonis aiškina, kad reklamos yra humoristinės ir skatinančios sportuoti, tačiau lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė sako, kad jos daro daugiau žalos nei naudos. Nauja „Gym+“ reklama neprasprūdo žmonėms pro akis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti dideles įmones siekti lyčių pusiausvyros jų vadovybėse. Pagal projektą, tokių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršijant 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų.

Nuvykus į užsienio šalį ir ten apsilankius kokioje nors viešo susibūrimo vietoje, kaip naktiniai klubai, barai ar prekybos centrai, kartais galime pastebėti, kad juose įrengti bendri tualetai, į kuriuos eiti gali visų lyčių žmonės. Su tokiomis praktikomis po truputį galime susidurti ir Lietuvoje, o diskusijų ar tokių tualetų reikėtų įrenginėti daugiau, tikrai netrūksta.

Kovo 8-ąją, Tarptautinę moters dieną, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) paskelbė 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių pasiekimą: jose dalyvaus vienodas skaičius sportininkų vyrų ir moterų, t. y. bus pasiekta visiška lyčių lygybė. TOK įsipareigojimas siekti lyčių lygybės lėmė tai, kad kasmet olimpinėse žaidynėse nuolat didėja moterų sportininkių skaičius. Nuo vos 2,2 proc.

Kovas ypatingas viso pasaulio moterims, nes būtent šį mėnesį švenčiamas jų indėlis į istoriją, kultūrą ir visuomenę. Aukščiausio lygmens vadoves ir vadovus bei įvairių sričių ekspertes ir ekspertus vienijanti asociacija „Lyderė“ šia proga jau antrus metus iš eilės rengia apdovanojimus, kurių metu bus pagerbti asmenys, reikšmingai prisidėję prie visuomenės be stereotipų kūrimo. Renginio transliaciją stebėkite straipsnio pradžioje.

 Dauguma gyventojų mano, kad lyčių lygybė informacinių technologijų (IT) srityje bus pasiekta per dešimt metų ar greičiau, rodo „Adform“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, 30,7 proc. apklaustųjų mano, kad lyčių lygybę tarp darbuotojų IT srityje pasiekti užtruks 5-10 metų. Beveik tiek pat (28,7 proc.) respondentų mano, kad lyčių lygybė bus pasiekta per penkerius metus. Tuo metu 16,2 proc.

Lietuva padarė pažangą siekiant lyčių lygybės, tačiau vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, rodo Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas tyrimas. Lyčių lygybės indekse Lietuva iš 20-osios pakilo į 17-ąją vietą, surinkusi 64,1 tašką iš šimto. Vis dėlto šis įvertinimas tebėra 6,1 taško mažiau nei ES vidurkis. EIGE duomenimis, nuo 2010-ųjų Lietuvos įvertinimas paaugo 9,2 taško. 3,5 taško augimas nuo 2020-ųjų yra penktas didžiausias tarp šalių narių.

Smurtas prieš moteris kasmet Europos Sąjungai (ES) kainuoja 366 milijardus eurų, sako Europos lyčių lygybės instituto direktorė Carlien Scheele. „Mes esame paskaičiavę, kad smurtas prieš moteris Europos Sąjungai kainuoja 366 milijardus eurų kasmet. Ir iš tiesų man kyla klausimas, ar politikai mato tuos skaičius ir žino juos“, – per spaudos konferenciją penktadienį Seime sakė C. Scheele.

Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas kovo pradžioje užbaigė 73-ąją sesiją. Joje buvo apžvelgta ir Lietuvos situacija. Tai – trečias kartas, kai šiame komitete vertinama Lietuva. Komitetas paskelbė baigiamąsias pastabas apie ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių užtikrinimą šalyje.

Lyčių lygybės situacija Lietuvoje rodo geras tendencijas, bet kol kas nėra garantijų dėl jos progreso ateityje, sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. „Pagrindinis dalykas, jeigu mes žiūrėtume į tendencijas, tai pats lygybės indeksas, jis nėra blogas, bet jis yra įstrigęs ir nejudantis“, – BNS kalbėjo ministrė.

50-tyje iš 60-ties savivaldybių vyrų ir moterų padėtis ekonominiais, socialiniais, švietimo ir kitais aspektais skiriasi per 20 proc., o atskirose srityse – 50 procentų, rodo trečiadienį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengtas lyčių lygybės žemėlapis.

Šešerius metus mažėjęs skirtumas tarp moterų ir vyrų darbo pajamų pernai padidėjo beveik dviem procentiniais punktais – vyrai vidutiniškai uždirbo 13,6 proc. daugiau nei moterys, pranešė „Sodra“. 2022 metų lapkritį visą mėnesį dirbusių moterų pajamos vidutiniškai siekė 1697 eurus (neatskaičius mokesčių), o vyrų pajamos buvo 1927 eurų.

Ko tikitės, atvykę į autoservisą? Kad jūsų automobilį greitai suremontuos ir tai nekainuos itin brangiai? Taip, bet šis klausimas ne apie tai. Tikimės, o tiksliau – manome, kad ateis vyriškis tepaluotomis rankomis. Na, gal ne tepaluotomis, bet vyriškis.

Europos Sąjunga (ES) antradienį patvirtino svarbų teisės aktą, kuriuo siekiama padidinti moterų skaičių tarp biržinių bendrovių direktorių.  Strasbūre posėdžiavę ES įstatymų leidėjai po dešimtmetį trukusių derybų pasirašė ilgai lauktą įstatymą.  Naujosiomis taisyklėmis siekiama, kad iki 2026 metų liepos mėnesio ne mažiau kaip 40 proc. nevykdomųjų direktorių pareigų, arba trečdalį visų direktorių postų biržinėse įmonėse užimtų moterys.

Lyčių lygybės srityje Lietuvos įvertinimas per metus kilo daugiausiai, bet indekso lentelėje ji liko toje pačioje 20-oje vietoje. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtame atnaujintame lyčių lygybės indekse Lietuva įvertinta 2,2 balo daugiau nei pernai, bendras jos indeksas siekia 60,6 balo.

Lietuvoje moterys vis dar uždirba mažiau negu vyrai, ir tendencija sunkiai keičiasi. Dabar, „Sodros“ skaičiavimais, moterys vidutiniškai uždirba dviem šimtais eurų mažiau už vyrus. Tam specialistai randa ir objektyvių priežasčių, tačiau neatmetama, kad ir pasenęs požiūris, esą moters vieta prie puodų ir vaikų, prie to prisideda.

Vaiko priežiūros sistemos kaita, kai tėčiai bus pastūmėjami mažiausiai du mėnesius eiti vaiko priežiūros atostogų be vaiko mamos, nes, priešingu atveju, šeima neteks išmokų už tuos du mėnesius, lygių galimybių ekspertų yra vertinama iš esmės teigiamai. Taip norima pro truputį mažinti moterų atsakomybę už šeimą ir didinti vyrų įsitraukimą.

Sovietų okupacijos žala Lietuvai praktiškai neišmatuojama, ypač jei įvertinsime ir dvasinius praradimus. Tai buvo ne tik okupacija, tai buvo visos visuomenės mąstysenos transformacija, pakeitusi šeimas, vyrų ir moterų santykius, užkrovusi neproporcingai didelę naštą moterims, kurios buvo priverstos pilnai darbo dienai išeiti į darbą ir dažnai negavo jokios valstybės ar savo sutuoktinio pagalbos, kai reikdavo tvarkytis su vaikais, buitimi bei medžioti maisto produktus pustuštėse sovietinėse pardu...

Vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis už tos pačios vertės darbą Lietuvoje praėjusiais metais sudarė 12,1 proc. Sutariama, kad tai lemia keletas priežasčių. Pirmiausia, stiklinės sienos, kai vyrai ir moterys išsiskirsto per „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas, kurių „vyriškos“ apmokamos labiau, o „moteriškos“ – mažiau. Taip pat stiklinės lubos, kurios reiškia, kad moteriai, norinčiai pasiekti itin aukštas pozicijas, dirbti tenka daugiau ir sunkiau.

Kampanija, siekianti padėti LGBTQI+ moksleiviams mokyklose jaustis saugiau, skatina Australijos Melburno mokyklose vartoti lyčių požiūriu neutralius įvardžius, o vietoje „mama“ ir „tėtis“ sakyti „vienas iš tėvų“. Kitos rekomenduojamos priemonės yra bendri tualetai, lytimis neišskirstytos sporto komandos ir vaivorykštės vėliavos naudojimas.

Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos gyventojai jaučiasi diskriminuojami tik dėl lyties, amžiaus ar negalios, o tos diskriminacijos – ne taip jau ir daug. Nes skundų, atrodytų, nedaug. Tačiau naujoji Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pažymi, kad ne skundų mažai, o gyventojų žinių, kas ta diskriminacija, ir tikėjimo, kad jų patiriamai diskriminacijai galima užkirsti kelią. Iš viso pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba dėl galimos diskriminacijos gavo 944 kreipimųsis.

Danilas Pavilionis – laimingas ir energingas vyras, tiesa, prieš 24-erius metus Danilas gimė moterimi, tačiau sulaukęs pilnametystės jis sugebėjo pripažinti sau, kad yra translytis. Gyvendamas merginos kūne nesijautė savimi, pyko ant viso pasaulio, kol galiausiai susirgo depresija. Sulaukęs aštuoniolikos nusprendė, kad nori būti laimingas, neapsimetinėti kažkuo dėl kitų žmonių. Neturėdamas kito pasirinkimo jis pakeitė lytį ir tapo vaikinu.

Australijoje kilo skandalas po to, kai vienos mokyklos mokinių buvo paprašyta „atsiprašyti už įžeidžiantį vyrų elgesį ir seksizmą“. Toks mokyklos vadovybės sprendimas sukėlė tėvų, kurių niekas neperspėjo apie tokias auklėjamąsias priemones, pasipiktinimą. Brauerio koledžo pietų Virdžinijoje moksleiviams turėjo būti surengtas susitikimas ir seksualinės prievartos bei priekabiavimo problemų pristatymą.

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė dažnai vadinama moteriškąja Vyriausybe, tačiau TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ Marija Aušrinė Pavilionienė teigė, kad tai tik iliuzija. Kadangi šioje Vyriausybėje nemažą dalį užima moterys, susidarė nuomonė, kad Lietuvoje moterys turi visas teises ir valdžią.  „Taip tik atrodo – 38 moterys Seime, 4 ministrės ir premjerė, bet tai nieko nereiškia.

Jau netrukus lietuviai galės pamatyti, kokius atlyginimus vienoje ar kitoje įmonėje gauna vyrai ir kokius – moterys. Atlyginimus pagal lytį viešai skelbs „Sodra“ ir tikimasi, kad tai padės mažinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus. Tiesa, ir verslas, ir ekonomistai abejoja, ar priemonė bus labai veiksminga. Esą diskriminacijos atlyginimų klausimu jie praktiškai nemato.

Lietuvos pažanga užtikrinant faktinę lyčių lygybę yra gėdingai per menka, sveikindamas su Tarptautine moters diena sako prezidentas. „Moterų vaidmuo, jų lyderystė mūsų visuomenėje jau, regis, nebekelia kreivų šypsenėlių. Tačiau Lietuvos pažanga užtikrinant faktinę lyčių lygybę – vis dar gėdingai per menka“, – sako prezidentas feisbuke paskelbtame sveikinime.

Penktadienį Vilniaus „Akropolio“ ledo arenoje pristatytas lyčių lygybei skatinanti skirtas Jungtinių Tautų projektas „HeForShe“. Ši Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) mūsų šalyje pradėta iniciatyva – kvietimas vyrams solidarizuotis ir kartu su moterimis siekti lygybės sporte, keisti stereotipus, būti vieninga ir matoma pokyčių jėga.

Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sudarytame reitinge Lietuva per dvejus metus smuktelėjo iš 19-osios į 23-ąją vietą. Antradienį Briuselyje tyrimą pristačiusi EIGE direktorė Virginija Langbakk BNS teigė, kad Lietuva pagal lyčių lygybės progresą šiemet pasirodė blogiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES), o prastėjantį reitingą iš esmės lėmė tai, jog šiemet daugiau nei pusmetį šalis Vyriausybėje neturėjo nė vienos moters.

Vyrai vidutiniškai uždirba 9 proc. daugiau nei toje pačioje pozicijoje dirbančios moterys. O tokį skirtumą nemaža dalimi lemia ir sąmoningi pačių moterų pasirinkimai.  Tarptautinio darbo užmokesčio portalo „Paylab“ duomenimis, dažniausiai vyrai uždirba daugiau, nes vaikų susilaukusios moterys linkusios vėlesniam laikui atidėti savo profesinės veiklos siekius.

„Kaina neturi lyties“ – tokiu šūkiu vadovaudamasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tiria atvejus, kuomet akcijos yra taikomos vienai konkrečiai lyčiai, bet ne visiems. Pastaruoju atveju nustatyta, kad moterims taikyta mažesnė kaina automobilių plovykloje nei vyrams.  Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad automobilių plovykla „Ainava“ nepagrįstai taikė nuolaidas moterims ir tokiu būdu diskriminavo vyrus.

Europos lyčių lygybės institute Vilniuje buvo priekabiaujama prie moterų, ketvirtadienį paskelbė portalas Politico.eu. Portalas nurodo išsiaiškinęs, kad organizacijoje, kovojančioje už lyčių lygybę, 2014 metais buvo gauti skundai iš viso dėl trijų vyrų darbuotojų elgesio. Skundus pateikė dvi praktikantės. Merginos nurodė, kad jų kolegos vyrai nuolat mėgino su jomis flirtuoti, laidė dviprasmiškus komentarus ir kvietė į pasimatymus. Viena praktikantė teigė, kad vyras ją nederamai lietė.

Mokymosi kryptis vaikai linkę rinktis pagal visuomenėje susidariusius stereotipinius lyčių vaidmenis, tai lemia vėlesnį neproporcingą vyrų ir moterų pasiskirstymą darbo rinkoje, rodo Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) atliekamas tyrimas. Ekspertai sako, kad šios tendencijos lemia ir nemažus ekonominius praradimus bei siūlo nuo mažens vaikams laužyti stereotipus apie vyriškas ir moteriškas profesijas, mažinti atlyginimų tarp vyrų ir moterų atotrūkį.

Skirtumus darbo užmokestyje galima pastebėti ne tik tarp Lietuvos regionų, tačiau ir vyrų bei moterų algalapiuose. Ekspertai sako, kad tai lemia ne nusistatymas prieš moteris, tačiau susiklostę struktūriniai dalykai. Lietuvos statistikos departamentas nurodo, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, 2016 m. sudarė 13,4 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto.

Viešoji erdvė Lietuvoje vėl įkaito – dėmesio centre atsidūrė praėjusią savaitę paviešinti šalies darbdavių mokami vidutiniai atlyginimai. Buvo skubama aiškintis ir lyginti, kokio dydžio atlyginimus gauna vieno ar kito sektoriaus darbuotojai. Nusirito nuomonių lavina, kas darbuotojams moka per mažai ir kokios galimos to priežastys. Tačiau visose šiose diskusijose pritrūko vieno svarbaus aspekto, kokio? Tai – vyrų ir moterų darbo užmokesčio vidurkio palyginimas.

Teisingumo ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti įstatymų paketą, kuriuo siūloma įteisinti skirtingų lyčių asmenų partnerystę. „Siūlomomis pataisomis būtų užtikrintos ir reglamentuotos neįregistravusių santuokos, bet kartu gyvenančių ir šeiminius santykius kuriančių vyro ir moters teisės ir pareigos, būtų apsaugoti šių asmenų ir jų vaikų interesai“, – rašoma ministerijos pranešime.

Kovojančios už lygias moterų ir vyrų teises moterys liūdnai apibūdina dabartinę šalies padėtį: iki šiol nėra priimti reprodukcinės sveikatos, pagalbinio apvaisinimo ir lyties keitimo įstatymai, mokykloje nėra pažangios lytiškumo programos. Visgi esminė šalies problema, kaip pastebi nevyriausybinės moterų organizacijos „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė, yra ta, kad vien tik įstatymais neišeis pakeisti kultūrinių patriarchalinių normų, vyraujančių Lietuvos visuomenėje.

2013-aisiais atliktas ES šalių demokratijų tyrimas* atskleidė, kad Lietuva yra sąrašo apačioje. Valstybės buvo surikiuotos pagal piliečių atsakymus, o lietuviai labiausiai suklupo dėl nepakantumo mažumoms. Tad įvertinus toleranciją kitoms socialinėms grupėms ir susumavus rezultatus – Lietuva liko paskutinė. „Įvairios apklausos rodo, kad dėl netolerancijos netradicinės seksualinės orientacijos asmenims Lietuva yra dugne.

Pusmečio trukmės lyderystės ir kompetencijų ugdymo mokymų ciklas, seminarai su Lietuvos sporto bei verslo lyderėmis, naudingos pažintys ir žengti tvirti žingsniai tobulėjimo kelyje – visa tai patyrė aštuoniolika įvairių Lietuvos sporto organizacijų atstovės, dalyvavusios moterų lyderystės projekte „Laikas pokyčiams!“. Ketvirtadienį įvyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) įgyvendinto projekto baigiamoji konferencija, kurioje dalyvavo ir Europos lyčių lygybės instituto direktorė Virginij...

Edgaras Savickas, LRT.lt Po to, kai praeitą savaitę aktorė Emma Watson Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke pasakė išraiškingą kalbą, kurioje pakvietė tiek vyrus, tiek moteris susitelkti kovojant už lyčių lygybę, kompiuterių įsilaužėliai pagrasino, kad už tai bus paviešintos intymios jos nuotraukos. Vėliau paaiškėjo, jog grasinimas buvo melagingas, tačiau pats jo pasirodymas įrodo, kad visuomenėje lyčių nelygybės tema vis dar išlieka labai kontroversiška, nors su ja susiduriame kasdien.

Dabar populiaru kalbėti apie būdus, kuriais būtų galima suteikti moterims daugiau vadovaujančių pozicijų, rašo huffingtonpost.com. Pagrindinis klausimas susijęs su galimybėmis žodžius paversti veiksmais. Tačiau viena kompanija sugebėjo ne tik kalbėti, bet ir veikti. Vienas IKEA vadovų Peteris Agnefjallas teigia, kad svarbiausia – laikytis žodžio. Todėl švedų baldų kompanijoje net nėščioms moterims sudaromos palankiausios galimybės vadovauti.

„Renault-Nissan“ aljansas tvirtai žengia pažangos mažinant lyčių lygybės skirtumus keliu. Per praėjusius metus pagrindinėse sparčiai augančiose rinkose ypač išaugo moterų priėmimo į darbą ir jų paaukštinimo pareigose rodikliai.

Vilniuje įsikūręs Europos lyčių lygybės institutas pirmą kartą skelbia Lyčių lygybės indeksą – palyginimą, kiek skirtingose Europos Sąjungos šalyse yra moterų ir vyrų lygybės. Lietuva patenka tarp šalių, kuriose lyčių lygybės lygis – žemesnis už ES vidurkį.

Tradiciškai mūsų visuomenėje įsivyravusi nuostata, kad vyras – karys, o moters paskirtis – sergėti namų židinį. Tačiau istorija parodė, kad ši nuomonė ne visada teisinga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vyrai, rašę istoriją, dažnai ją savaip pakeisdavo ir sąmoningai stūmė į užribį faktą apie moteris kares. Tam, kad dailioji lytis žinotų savo vietą ir išliktų silpnesnės. Vis dėlto esama daugybės pavyzdžių, kai moterys kovėsi su priešais ne prasčiau nei vyrai.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai daugiausia susiję su užsienio politika ir energetiniu saugumu. Tačiau lyčių lygybė yra kasdienis dabartinės Socialdemokratų partijos vadovaujamos koalicinės Lietuvos Vyriausybės prioritetas, kuris sulauks deramo dėmesio ir kitą šių metų pusmetį.

Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė primena, kad moterų padėtis Lietuvoje vis dar yra pagal daugelį statistinių vidurkių prastesnė, nei Europoje. Daugybė moterų vis dar atlieka didžiąją dalį neapmokamo darbo namuose, kas ketvirta moteris patiria smurtą. Pasak M. Jankauskaitės, demokratijos principai Lietuvoje yra taikomi selektyviai, vyrų ir moterų atstovavimas sprendimų priėmime yra nelygus.

„Šie laikai yra visiškai pasikeitę, nei buvo prieš 100 metų, turime Prezidentę, turėjome Seimo pirmininkę, ministres“, – kovo 8-ąją džiaugiasi Seimo narė Giedrė Purvaneckienė. Tiesa, pasak politikės, moterų ir vyrų lygybės problemos dar toli gražu nėra išspręstos. „Daug kas sako kad visos problemos išspręstos, pažanga yra, vaidmenys nėra aiškiai padalinti.

Per ateinančius dešimt metų, moterų – kaip prodiuserių, verslininkių, darbuotojų ir vartotojų – įtaką pasaulio ekonomikai bus tokia pati stipri kaip Kinijos ar Indijos, jei ne stipresnė. Taip, remdamasi naujausiais skaičiavimais, CNN teigia „Ernst&Young” pasaulio viešosios politikos vicepirmininkė Beth A. Brooke. Tyrimai rodo, kad lyčių balansas aukščiausiose pozicijose prisideda prie didesnio konkurencingumo ir sėkmingesnio verslo.

Ūki­nin­kai ru­de­nį skai­čiuo­ja viš­čiu­kus, o mes šį­kart – vy­rus ir mo­te­ris. Lie­tu­vo­je 1000 vy­rų ten­ka 1154 mo­te­rys. Ar mo­te­rims vis dar rei­kia iš­dauž­ti stik­lo lu­bas sie­kiant kar­je­ros aukš­tu­mų – kiek jų bu­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me ar Eu­ro­pos Par­la­men­te? Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas skel­bia in­for­ma­ci­ją apie vy­rų ir mo­te­rų di­na­mi­ką įvai­rio­se sri­ty­se, to­dėl lenk­ty­nės tarp vy­rų ir mo­te­rų pra­si­de­da.

Europos komisarai svarsto klausimą dėl moterų kvotų įmonių valdybose ir politinėse institucijose. Europos Komisijos narė teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės reikalams Viviane Reding pasiūlė rezervuoti 40 proc. vadovaujančių postų moterims. Bet prieš šią iniciatyvą pasisakė kelios šalys, tarp jų Didžioji Britanija, informuoja BBC.