Pagal projektą, tokių įmonių valdymo ir priežiūros organuose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų užimtų ne mažiau kaip 33 proc. (bet neviršijant 49 proc.) įmonės vadovo, valdybos narių, stebėtojų tarybos narių pozicijų. Tokį tikslą siūloma pasiekti iki 2026 m. birželio 30 d.
Jeigu Seimas pritartų, įmonių, kuriose sudaromos valdybos ir stebėtojų tarybos, vadovybės ataskaitoje turės būti pateikiama ir statistinė informacija apie lyčių atstovavimą jų vadovaujančiuose organuose. Taip pat reikės nurodyti priemones, kurių jau imtasi ar planuojama imtis tam, kad įmonės valdymo ir priežiūros organuose būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra ir priežastys, jeigu to nepavyko pasiekti.
Šis reikalavimas palies tik dideles įmones, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.
Tikimasi, kad įstatymo pataisos prisidės prie didesnio moterų atstovavimo ekonominių sprendimų priėmime, skaidresnio atrankos proceso įmonėse, informacijos apie lyčių balansą viešinimo. Jas priėmus, didelės įmonės bus paskatintos nusimatyti priemones ir formuoti politiką, kuri atsižvelgia į lyčių lygybę.
„European Women on Boards“ 2022 m. duomenimis, tik 27,5 proc. visų Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse įsteigtų ir veikiančių įmonių valdybų narių yra moterys. Tuo tarpu Lietuva šiuo klausimu atsilieka nuo ES vidurkio – Lietuvoje įmonių valdybose moterys sudaro tik 22,3 proc. narių.
Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas parengtas, siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių.
Kiek tada liks Vir M?
