Tačiau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka sako nesuprantantis, kodėl kartu su šia reforma nesistengiama plėtoti darželių tinklo, ypač didmiesčiuose. Nes jeigu šeima vis tik apsispręs dėl kokių nors priežasčių pasirinkti vaiką namuose auginti iki 18 mėnesių ir jeigu vyras negalės ar nenorės išnaudoti savo vaiko priežiūros mėnesių, tai mama bus priversta sukti galvą, kur dėti 16 mėnesių vaikiuką ir kaip grįžti į darbą.
Tokios situacijos pasitaikys ne visoms šeimoms, o tik toms, kuriose tėčiai nenorės ar negalės prižiūrėti vaiko, visą atsakomybę perduodami mamai. Arba atvirkščiai, jei mama visą atsakomybę norės perduoti tik tėčiui.
„Aš labai pritariu neperleidžiamiems mėnesiams, tėvai būtinai turi dalyvauti vaiko auginime, bet šiandien dienai didmiestyje rasti lopšelį vaikui tikrai yra labai sunku ir ypatingai, jeigu taip nutiks, kad tėčiai negalės dėl tikrai rimtų priežasčių pasiimtų tų neperleidžiamų mėnesių, tai, tarkime pasirinkus 18 mėnesių vaiko priežiūros atostogų variantą, kur gi reikės palikti tą 16 mėnesių vaiką? Aš specialiai prieš laidą pasižiūrėjau aplink savo gyvenamą vietą, kiek yra ir buvo renkama naujų grupių, tai, kaip pavyzdys, Pavilnyje, Karoliniškėse, Markučiuose nuo rudens nebuvo renkama nė viena lopšelio grupė. Tai ką tai reiškia?“ – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė L. Vičkačka, šiuo metu su žmona auginantis mažą vaiką ir belaukiantis dar vieno mažylio.
„Tikrai politiškai nesuprantu, kaip ateiti su šia reforma arba naujais siūlymais, bet iš esmės nespręsti darželių problemos. Suprantu, kad tai nėra Vyriausybės lygmens problemos, bet žinant politinę situaciją (kad ir Vilniaus miesto taryboje yra tos pačios politinės srovės, ir Vyriausybėje), tai, man atrodo, kad šią sistemą buvo galima keisti iš esmės, nes darželių ir lopšelių grupių didmiesčiuose labai trūksta“, – pridūrė vyras.
Bus du pasirinkimai
Remiantis europine direktyva, Lietuvoje vaiką gaunant išmokas bus galima prižiūrėti arba iki jam sueis 1,5 metų, arba iki 2 metų. Tačiau atsiranda naujovė, kad šiame laikotarpyje tiek vaiko mama, tiek tėtis privalės pasirūpinti vaikučiu ne trumpiau nei po 2 mėnesius kiekvienas. Paskui jau šeima galės tartis, kam patogiau išeiti vaiko priežiūros atostogų ilgesnį laiką.
Tie 2 mėnesiai ir išmokos už juos yra tarsi nejudinami: jei tėtis manys, kad darbas svarbiau už vaiką, jis negalės nei mėnesių, nei pinigų atiduoti mamai, o mama lygiai taip pat negalės atiduoti tėčiui.
Šeimoje, kurioje vienas iš suaugusių asmenų nenori išeiti prižiūrėti vaiko per privalomus mėnesius arba darbas jam be galo svarbus, bendras vaiko priežiūros laikotarpis sutrumpėtų: nuo 18 iki 16 mėnesių arba nuo 24 iki 22 mėnesių – priklausomai nuo to, koks priežiūros modelis pasirenkamas.
„Turime tikslą, kad moterys, jaunos mamos turėtų galimybę neatitrūkti, lengviau sugrįžti į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų bei skatinti derinti šeimos ir darbo interesus. Čia kalbėjau labiau iš moterų pusės, bet taip pat svarbus vyrų dalyvavimo vaiko priežiūroje skatinimas įsitraukiant į ankstyvąjį ugdymą, į vaikui raidos požiūriu svarbius metus“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Šeimos galės rinktis iš dviejų modelių. Jeigu pasirinks prižiūrėti vaiką iki 18 mėnesių, tuomet 2 mėnesius prižiūrės mama, 2 mėnesius – tėtis, o likusius 14 mėnesių kuris tik norės. Per tuos privalomus tėčio ir mamos mėnesius, išmoka sieks 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, o vėliau – 60 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Manoma, kad mamos labiau savo privalomus mėnesius išnaudos laikotarpio pradžioje, o vyrai – pabaigoje, bet žmonės galės laisvai rinktis, kada susikeisti.
Jeigu šeima pasirinks vaiką prižiūrėti iki 24 mėnesių, tuomet 2 mėnesius prižiūrės mama, 2 mėnesius – tėtis, o likusius 20 mėnesių pagal šeimos susitarimą. Per privalomus mamos ir tėčio mėnesius išmoka sieks 78 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, po jų iki vaikui sueis vieneri bus mokama 45 proc. išmoka, o iki sueis dveji – 30 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Reikia pastebėti, kad lieka ir vienas mėnuo tėvystės atostogų, kai vyrai gaudami išmoką gali padėti šeimai tuo pat metu, kai ir vaiko mama yra namie. Dažnai šeimos renkasi šį mėnesį išnaudoti tik gimus vaikui, bet galimi ir kiti variantai. Taigi pridėjus dar atsirandančius su privalomus mėnesius realiai iš viso su išmokomis vyrai galėtų praleisti mažiausiai tris mėnesius – tik vienas jų būtų mamai esant namie, o du – kai mama jau bus grįžusi į darbą.
Praloš šeimos, kuriose vyrai nenorės prižiūrėti vaiko
Kad ir kokį vaiko priežiūros modelį šeima pasirinktų, bendra išmokų suma bus ne mažesnė nei dabar, o netgi šiek tiek didesnė. „Bendroje sumoje tai nėra bloginimas, tai yra gerinimas“, – sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionis demokratų atstovas.
Prastesnė padėtis bus toms šeimoms, kuriose vienas iš suaugusių nutars, kad nenori pasinaudoti privalomais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais – tuomet būtų netenkama ir dviejų mėnesių vaiko priežiūros atostogų, ir dviejų mėnesių išmokų. „Jeigu nebus noro naudotis, tai atsiras ir tam tikro nukentėjimo lyginant su dabartine sistema“, – priduria M. Lingė.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė sako, kad tokiu atveju jai kyla klausimas, kas negerai su vyru, jeigu jis atsisako teisės, kurią suteikia valstybė, ir atima iš savo vaiko galimybę pabūti su tėčiu. Bet pašnekovė teigia mananti, jog dauguma vyrų nemėgins apiplėšti savo vaiko ir sutiks išeiti vaiko priežiūros atostogų bent du mėnesius. Jos nuomone, procesas laikui bėgant įsivažiuos ir ilgainiui tai taps norma, o besispyriojančių vyrų liks vis mažiau.
„Labai svarbu ir tėčių dalyvavimo aktyvinimas, kada labiau atsiranda supratimas, koks tai yra darbas (iš tiesų tai yra darbas, nors vadinama atostogomis) prižiūrėti vaikus. Atrodo, kad tuo metu kai vyrai dirba, mamos būdamos su vaikais tarsi čia nieko per daug ir nedaro ir galbūt lūkesčiai keliami didesni, bet to supratimo daugėja mamų atžvilgiu, kada išbandoma ir realiai su tuo susiduriama“, – svarstė M. Lingė.
Lygių galimybių ekspertai šias naujoves vadina tėčio kvota. „Iš esmės mes kalbame apie aktyvesnį vyrų pritraukimą“, – teigia Lygių galimybių plėtros centro ekspertė M. Jankauskaitė.
„Kodėl reikalingas įstatymas, o nepakanka tiesiog minkštosiomis priemonėmis kalbėti, skatinti, tai dėl to, kad vyriškumo normos yra labai tokios rigidiškos. Mes gyvename visuomenėje, kur ilgus metus, netgi sakyčiau šimtmečius buvo formuojama nuostata, kad vaikų priežiūra tai nėra vyrų darbas, nėra taip paprasta pakeisti šias nuostatas“, – pasakojo M. Jankauskaitė.
Pasak jos, kai kuriose Skandinavijos šalyse, kur jau išaugo tėčių prižiūrėtų vaikų karta, pastebima, jog vaikus auginę vyrai gyvena ilgiau, nes paprasčiausiai pradeda rūpintis savo sveikata.
Dirbantys savarankiškai – geresnėje padėtyje
Naujoji sistema įdomi ir tuo, kad keičiasi sąlygos, kada papildomai darbuojantis mažinama vaiko priežiūros išmoka. Prižiūrint vaiką per privalomus du mėnesius, dirbti nebus skatinami nei tėčiai, nei mamos. Užsidirbant papildomų pajamų, bus tiesiog mažinama gaunama vaiko priežiūros išmoka. Taip norima, kad tėvai išties būtų su vaiku, kol valstybė moka didesnę išmoką.
Tačiau vėliau papildomas uždarbis įmanomas, bet tik iki buvusio savo darbo mokesčio lygmens. Kitaip tariant, ar tėtis, ar mama gaudami išmoką galės prisidurti papildomai, bet tik iki buvusio atlyginimo prieš vaiko gimimą. Gauti ir pilną atlyginimą, ir išmoką nebus įmanoma.
Bet tai galioja, jeigu žmogus dirba pagal darbo sutartį. Būnant vaiko priežiūros atostogose bus galima užsiimti savarankiška veikla nevaržomai – tai nemažins gaunamų išmokų.
„Savarankiško darbo specifika tokia, kad kuriama darbo vieta sau. Kas nupina vytelėmis daugiau krepšių, gali parduoti per muges ir užsidirbti. Dabar jei pradėtume riboti, skaičiuoti, kiek ten gavo tų pajamų metų gale, ar čia neviršijo...“, – svarstė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M. Lingė, bet konkrečiai į klausimą, kuo skiriasi pajamos iš darbo pagal sutartį ir savarankiškos veiklos, neatsakė.
