lukas savickas

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie mokesčių reformą.  Šįkart studijoje svečiuojasi Liberalų sąjudžio atstovas Simonas Kairys ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei mėnuo. Valdžios ištroškusių politikų retorika darosi vis karštesnė. Verslininkai nerimauja, kaip reikės dirbti prie naujos valdžios, kokie užgrius mokesčiai. Kad artėjantys 4 metai būtų labiau prognozuojami, Verslo konfederacijos nariai susitinka su įtakingiausių partijų atstovais, kad šie žinotų verslo lūkesčius, ragina politikus elgtis atsakingai ir skubiais pokyčiais nesugriautų šalies ekonomikos.

Antradienį Seime buvo numatyta pateikti Azartinių lošimų įstatymo pataisas, tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko prašymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės inicijuoto projekto svarstymas atidėtas iki kito posėdžio. „Per šį laikotarpį girdėjome daug išsakytų norų, kad azartinių lošimų problematiką spręstume iš esmės.

Šią savaitę švenčiame pergalę prieš nesąžiningus elektros tiekėjus: žmonės gali susigrąžinti pinigus iš tiekėjų už nesąžiningai taikytas baudas. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pagaliau ne tik viešai pripažino savo grubią klaidą, bet ir oficialiai paskelbė, kad nepriklausomi elektros tiekėjai neturėjo teisės iš buitinių elektros vartotojų ir mažų įmonių reikalauti jokių sutarties nutraukimo ar netesybų mokesčių, o surinktas baudas privalo grąžinti.

Kaip manote, ar sutartyse gali būti įtrauktos nuostatos, prieštaraujančios galiojantiems įstatymams? Atrodytų, klausimas į kurį akimirksniu galėtų atsakyti net pirmokas. Tačiau energetikos ministrui D. Kreiviui, jo vadovaujamai ministerijai ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) rasti atsakymą į šį klausimą ne tik kad užtruko 3 mėnesius, bet taip pat prireikė ir Europos Komisijos pagalbos. Bet apie viską iš pradžių.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ prisijungė prie Europos Žaliųjų partijos (EŽP). Tai šeštadienį vykstančiame kongrese balsavimu patvirtino jau esami partijos nariai. „Džiaugiuosi, kad demokratai tapo šios šeimos dalimi. Ši draugystė gimė ne iš patogumo ar pragmatiško požiūrio į politiką, greičiau iš būtinybės ir supratimo, kad tik veikdami kartu galime išsaugoti tai, kas mums svarbu“, – sakė neseniai prie demokratų prisijungęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Į viešumą iškilus informacijai, kad dalis elektros tiekėjų iš buitinių vartotojų ir mažų įmonių reikalauja sumokėti baudas už sutarčių nutraukimą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius su kolegomis lapkritį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje stojo į elektros tiekėjų pusę ir bandė visiems įrodyti, kad mokestis už sutarties nutraukimą vartotojams taikomas teisėtai, pranešime žiniasklaidai tvirtina Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas ...

VETO teisė – labai galingas ginklas tiek sprendžiant kontraversiškus politinius klausimus Lietuvoje, tiek ryžtingus Europos viršūnių sumanymus. Labai dažnai veto teisė – tarsi slapta viltis užkardyti kažką, kas gali įtraukti į labai gilų liūną. Kita vertus, situacija tokia, kad šiuo „stebuklinguoju“ veto jau kurį laiką manipuliuojama, taip silpninant visą Europos Sąjungą ir niekiniais paverčiant bendrus 27 valstybių atstovų priimtus gyvybiškai svarbius sprendimus.

Vyriausybei nuo 2025 metų atsisakius privalomo turto vertinimo licencijavimo tuo turėtų rūpintis nauja profesinė įstaiga, tačiau tai daryti turėtų įpareigoti įstatymas. Tai siūlančiai Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko parengtai išvadai trečiadienį bendru sutarimu pritarė Seimo Ekonomikos komitetas.  „Mes pasirinkome vidurio kelią – judėti link savivaldos, kur leisti patiems rūmams nusistatyti kriterijus ir vertinti.

Iš dviejų blogybių šiandieninei Lietuvos Vyriausybei reikės pasirinkti vieną – ar netekti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) milijonų neįgyvendinus pačių prisižadėtos mokesčių reformos, ar nesiskaitant su mažaisiais koalicijos partneriais stumti nesuderintą mokesčių reformą buldozeriu? Jau ne kartą esu kalbėjęs apie specialiai Lietuvai sukurtos taisyklės dėl mokėjimo iš RRF sustabdymo procedūros pritaikymą bei kėlęs klausimą dėl užšaldytų 26 mln.

Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ trečiadienį įregistravo įstatymo pakeitimo projektą, juo siūlo 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešojo maitinimo sektoriui pratęsti neribotam laikui. Anot frakcijos pranešimo, ši lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir toms maitinimo įstaigoms, kurios tiekia maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ šeštadienį partijos suvažiavime nusprendė siekti prisijungimo prie Europos žaliųjų partijos (EŽP). „Ši partija Europos Parlamente turi 72 narius ir yra ketvirta pagal dydį frakcija. Kol kas EŽP nepriklauso nė viena Lietuvos partija, taigi mūsų sąjungos sprendimas – naujas žingsnis. Ji vienija nacionalines partijas, kurios vadovaujasi žaliosiomis vertybėmis ir yra aktyvios ne tik Europoje“, – pranešime sakė Seimo narys Lukas Savickas.

Rusijos agresijos akivaizdoje valstybės vadovai sutarė kariuomenėje kurti diviziją. Tai reiškia, kad turės būti daugiau karių, daugiau kareivinių ir treniruočių objektų, taip pat perkama ir daugiau ginkluotės. Ambicijos nemažos, šiam reikalui Lietuva turėtų pirkti ir tankus. O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją.

Dar vienas išbandymas aukščiausius skaidrumo standartus žadėjusiai Vyriausybei – tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad Finansų viceministras Gediminas Norkūnas padarė nusižengimą. Jis nuslėpė, kad turi valstybinio elektros ir dujų tiekėjo „Ignitis“ akcijų, o už jas gauna dividendus. Be to, būdamas akcininku, jis, kaip viceministras, ir toliau priiminėjo sprendimus, susijusius su kuruojama bendrove. Opozicija ir prezidentas jau reikalauja viceministro atsakomybės, bet valdantieji tyli.

Pirmuosius naujųjų merų ir miestų tarybų darbus galėsime pamatyti jau po kelių mėnesių, tačiau kokie politikai ateina į valdžią, jau galima spręsti iš to, kaip jie laukė rinkimų rezultatų. Partijų štabuose apsilankė ir rinkimų nakties užkulisus praskleidė laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ teigia besidžiaugianti savivaldybių tarybų rezultatais, nes tai buvo pirmieji rinkimai naujai partijai. Iš viso partija savo atstovus turės 36 savivaldybėse, jau turi vieną išrinktą merą Neringoje Darių Jasaitį bei 6 kandidatus antrame ture. Tačiau partijos lyderis Saulius Skvernelis išreiškė nusivylimą rezultatais didžiuosiuose miestuose.

Kovo pradžioje dėl Vilniaus miesto mero posto varžysis ne vienas kandidatas, kurių biografijos puslapiuose – nusišnekėjimai, skandalai, vairavimas išgėrus, įtarimai korupcija ir savo pavaldinių persekiojimu. Naujienų portalas tv3.lt pristato antrąjį straipsnį kandidatų į sostinės merus nuodėmes, skandalus ir juos lydėjusius nesusipratimus. Apie likusių kandidatų nuodėmes ir skandalus galite skaityti pirmojoje dalyje.

Seime ketvirtadienį įvyko demokratijos spektaklis. Opozicija bandė išsiaiškinti, ar iš tiesų valdantieji melavo ir nutekino informaciją savo buvusiam kolegai Kristijonui Bartoševičiui. Ir kas sako netiesą? Kaip pasisuks šis skandalas ir kada sužinosime tikrąją tiesą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo nariai Linas Slušnys ir Lukas Savickas.

Seimo opozicija parengė neeilinės sesijos darbotvarkę, kurioje numatyta išgirsti atsakymus iš Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen dėl galimo informacijos apie vykstantį ikiteisminį tyrimą atskleidimo Kristijonui Bartoševičiui. Taip pat numatyta svarstyti teisės aktus, stiprinančius vaiko teisių apsaugą, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Šiuo metu renkami parlamentarų parašai dėl neeilinės Seimo sesijos surengimo.

Seimo valdantieji vis labiau spiečiami į kampą dėl tyrimo, kas nutekino Bartoševičiui informaciją apie prokurorų pradėtą pedofilijos bylą. Opozicija savo žvilgsnius kreipia į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri kelios valandos prieš Bartoševičiui skubotai iš Čilės atsiunčiant atsistatydinimo pareiškimą, turėjo pokalbį apie būsimus įtarimus Seimo nariui su Generaline prokurore.

Po daugiau nei savaitės tylos generalinė prokuratūra paskelbė – buvęs parlamentaras, pedofilija įtariamas Kristijonas Bartoševičius galėjo seksualiai prievartauti ir tvirkinti mažiausiai keturis vaikus. Prokurorai sako turintys duomenų, kad tai jis darė jau būdamas Seimo nariu. Jam paskirtos dvi kardomosios priemonės – pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Buvę Bartoševičiaus kolegos neslepia šoko jau ne tik dėl to, ką jis galima įvykdė, bet ir kokie nusikaltimo mastai.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į Vilniaus merus Lukas Savickas didžiausią problemą Vilniuje mato susisiekimą ir viešąjį transportą. Kitiems kandidatams svarstant apie metro ar tramvajaus galimybes sostinėje, politikas tvirtina, kad dėmesį pirmiausia reikia kreipti į esamą infrastruktūrą. L. Savickas ateityje mato Vilnių kaip milijono gyventojų miestą, todėl mano, kad jau dabar pradėti planuoti tokius poreikius atitinkančią infrastruktūrą.

Nors daugeliui ekspertų ir vilniečių rinkimų į sostinės merus favoritai aiškūs, iššūkį jiems metantys lengvai pasiduoti neketina. Iš viso norinčiųjų – net 16. Tačiau politologai sako, kad norėti yra viena, o galėti – visai kas kita. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Iš likusių kandidatų į Vilniaus mero kėdę geriausius rezultatus politologai prognozuoja Lenkų rinkimų akcijos pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui. „Esame kuklūs, bet jaučiame rinkėjų pasitikėjimą.

Grupė opozicinėms Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių iš žaliųjų sąjungos, „Vardan Lietuvos“ ir Darbo partijos frakcijoms priklausančių Seimo narių registravo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlo riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičių, rašoma Seimo pranešime spaudai. „LRT įstatymas riboja LRT Tarybos, Tarybos pirmininko, LRT etikos kontrolieriaus, LRT vidaus audito tarnybos vadovo kadencijų skaičių.

Artėjant dienai, kai rinksime miestų merus ir valdžią, partijos jau išsirikiavo prie starto linijos. Rinkimų komisija nurodo, kad sulaukė jau beveik 100 skundų dėl galimų pažeidimų – pasiaiškinti gali būti iškviestas Zuokas, o Petrui Gražuliui ir dešimčiai jo partiečių apskritai gresia šalinimas iš rinkimų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau yra sulaukusi beveik 100 skundų ar pranešimų, kad politikai galbūt pažeidžia rinkimų tvarką.

Saulės energetikos verslininkai valdančiuosius vis atkakliau spaudžia skubiai naikinti ribojimus plėstis komerciniams saulės parkams. Verslininkus ginti stoja jau ne tik opozicija, bet ir kai kurie valdantieji. Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui liejasi kritikos lavina, tačiau šis į raginimus diskutuoti nereaguoja ir šiandien atostogauja.

Pernai išleidę daugiau pinigų kelionėms, nei buvo skirta, Seimo nariai jau pirmosiomis šių metų dienomis pradėjo naują kelionių pageidavimų koncertą. Parlamentarų pageidaujamų komandiruočių geografija plati – nuo konferencijos Čilėje iki net 3 savaites trunkančios kelionės po Ameriką. Kai kurie parlamentarai panoro, kad jiems būtų apmokamos komandiruotės į parodas, pinigų seimūnai prašo ir tam, kad pažaistų krepšinį su kolegomis latviais ir estais.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

Seimo opozicija ketvirtadienį teikia Seimui svarstyti rezoliuciją, kuria prašoma įvertinti, ar pakanka įstatymų numatyto pagrindo įvesti tiesioginį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos valdymą, siekiant išspręsti susidariusią situaciją dėl užsitęsusio Vilniaus viešojo transporto vairuotojų streiko. Rezoliuciją pasirašė trisdešimt opozicijos atstovų.

Už nepaklusnumą iš konservatorių partijos išmestas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sulaukė prezidento Gitano Nausėdos užtarimo. Šalies vadovas konservatorius kaltina volu pervažiavus per Majauską. Opozicija taip pat jau rezga Majauskui gelbėjimo planą, reikalaudama slapto Seimo balsavimo dėl išlikimo komiteto pirmininko poste. Tačiau konservatoriai ragina prezidentą nesikišti į partijos reikalus, o Majauską grasina išmesti ir iš frakcijos, ir iš komiteto.

Opozicija tarsis dėl nepasitikėjimo procedūros visai Ingridos Šimonytės Vyriausybei. Tiesa, pasak opozicionierių, naują Vyriausybę turėtų suformuoti patys valdantieji. Seimo narys Paulius Saudargas pripažįsta, kad valdančioji koalicija turi problemų su komunikacija, tačiau šioje situacijoje įžvelgia tik politikavimą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo nariai Paulius Saudargas ir Lukas Savickas.

Demokratų Vilniaus miesto skyrius vienas iš pirmųjų pristatė savo kandidatą į merus,  darbų planą Vilniui, kandidatų sąrašą į miesto tarybą bei rinkiminį šūkį, kuriuo kviečia rinktis naują.  Savo programos pristatymo renginyje demokratai aštriai kritikavo esamą valdžią ir  aiškiai įvardija, kad Vilniaus valdymas turi keistis radikaliai.

Šiemet įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ penktadienį Vilniuje patvirtino 42 kandidatus į 2023 metais vyksiančių Lietuvos savivaldybių merų rinkimus. Tarp jų – mokytojai, verslininkai, įstaigų vadovai, ūkininkai, vietos bendruomenių lyderiai ir įkūrėjai bei  dabartiniai merai – Neringos meras Darius Jasaitis, Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, taip pat Seimo nariai Lukas Savickas ir Kęstutis Mažeika, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valstybės tarnybos reforma, kuri tūkstančiais eurų padidintų Seimo narių, ministrų, valstybinių įstaigų vadovų algas, stringa Seimo teisiniuose labirintuose. Teisininkai pateikė išaiškinimą, kad pertvarka prieštarauja Konstitucijai: esą negalima priimti pataisų, kuriose nebūtų įvardijamos atlyginimų lubos – didžiausia galima valstybės tarnautojo alga.

Į Seimą grįžta alkoholis. Seimo valdyba atšaukė Valinsko laikų draudimą prekiauti parlamente svaigalais. Tą pasiūlė Seimo kancleris, nes tikisi, kad pelnas iš Seime išgerto alkoholio suvilios verslininkus ten gaminti ir užkandą bei kitą maistą parlamentarams, biurokratams bei jų svečiams.

Valdantiesiems per plauką šiaip taip pavyko išsaugoti energetikos ministrą Dainių Kreivį poste. Interpeliaciją ministrui surengusi opozicija jį kaltina dėl šalį krečiančios energetinės krizės – nesugeba sumažinti Lietuvoje elektros kainų, neužkirto kelio „Perlas energija“ skandalui. Kreivys visus kaltinimus atmeta ir kaltę verčia buvusioms vyriausybėms, o mažesnes kainas žada po pusantrų metų.

Dėl gresiančios ekonominės krizės ir aukštų energijos kainų verslininkai vis garsiau kaltina Vyriausybę. Opozicija su prezidentu jau derina naują spaudimo valdantiesiems planą ir reikalauja dar šiemet skirti papildomą paramą gyventojams ir verslui. O Europos Komisija jau žada reformuoti Europos Sąjungos energetikos rinką – apkarpyti energetikų viršpelnius ir juos padalinti vartotojams.

Opozicijos esanti Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ teikia pasiūlymus, kaip palengvinti gyventojams išaugusių kainų naštą. Demokratai siūlo įtvirtinti mechanizmą, kuriuo būtų kompensuoja iki 100 kW žmogui per mėnesį ir įpareigoti darbdavius padengti iš namų dirbančių darbuotojų išlaidas elektrai, šildymui. Tokius siūlymus Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai pateikė spaudos konferencijos „Energetikos kainų krizė: Kaip gelbėti pažeidžiamiausius?“ metu.

Į renkamus postą kandidatuodami politikai dažniausiai vardija darbus, kuriuos ketina atlikti, arba idėjas, kurias norėtų įgyvendinti. Tačiau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ patvirtintas kandidatas į Vilniaus merus Lukas Savickas elgiasi visiškai priešingai. Jis sako, kad Lietuvos sostinės gyventojai greičiausiai visai nebenori girdėti jokių naujų skambių pažadų ar grandiozinių idėjų, o verčiau pageidautų, jog pradėti darbai būtų pabaigti. Dar geriau, jei laiku.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Vilniaus m. skyriaus visuotiniame narių susirinkime kandidatu į Vilniaus miesto mero poziciją patvirtintas Seimo narys ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas Lukas Savickas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilniaus valdžios sprendimas nešienauti pievų mieste jau varo iš kantrybės gyventojus. Po to, kai kiek anksčiau automobilis susidūrė su briedžiu, mat vairuotojas šio nematė per užžėlusią pievą, į prokurorus kreipėsi Seimo narys Lukas Savickas. Jis prašė teisėsaugos ginti viešąjį interesą, nes esą miesto žalioji politika kelia grėsmę žmonių saugumui. Savivaldybė priekaištus atmeta. Šimašius net pasijuokė iš į avariją patekusio miestiečio pasakojimo.

Seime gali būti atliekamas tyrimas, kas vartoja narkotikus. Valstiečių frakcijos narė Ligita Girskienė kreipėsi į parlamento valdybą ir prašo, kad specialistai išsiaiškintų, ar Seimo rūmuose lankosi kvaišalus vartojantys žmonės. Opozicijos narė sako, kad to jos prašo rinkėjai – esą klausantis seimūnų kalbų kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie gali būti apsvaigę. Parlamentarai ir juokiasi ir stebisi dėl tokios idėjos – vieni sako, kad to nereikia, o kiti neprieštarauja.

Šeštadienį Palangos Koncertų salėje vyks ekspremjero Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas. Anot steigėjų, Demokratų sąjunga bus centro kairės politinė jėga, kuri „jau turi valstybės valdymo patirties ir gali imtis atsakomybės už šalies dabartį ir ateitį“. Per suvažiavimą planuojama išrinkti partijos pirmininką, suformuoti valdymo organus.

Antradienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kūrėjai pranešė surinkę reikiamą žmonių skaičių politinei partijai steigti. Kas bus šios politinės jėgos pirmininkas – paaiškės jau šio mėnesio pabaigoje numatyto steigiamojo suvažiavimo metu. Tačiau kol steigėjai tikina matantys, kad ne tik ekspremjeras Saulius Skvernelis gali užimti šį postą. Ekspertai šias kalbas vadina nerimtomis ir atskleidžia, kam naujos partijos įsikūrimas kelią didžiausią grėsmę.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Naują partiją buriantis Seimo narys Saulius Skvernelis tvirtina, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimas Lietuvoje turi būti sprendžiamas, tačiau ne tokiu keliu, kokį pavasarį siūlė Laisvės partija. Parlamentaras neatmeta, kad jo vadovaujama frakcija balsuos už partnerystės įteisinimą, tačiau tik su keliomis sąlygomis.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Seimas rugsėjį po pertraukos kibs į antruosius darbo metus, kurie, politologų įsitikinimu, bus kupini įtampos ir triukšmo. Pandemija, migrantų srautai, vienas kitą sekantys mitingai, o kur dar valdančiųjų siekis priimti su partneryste, alkoholiu ir narkotikų dekriminalizavimu susijusius įstatymus – visa tai neleis Seimo nariams atsikvėpti, tvirtina ekspertai. Seimas rudens sesiją pradės rugsėjo 10 dieną.

Seimo opozicijos lyderis ekspremjeras Saulius Skvernelis neneigia, kad jam kyla dvejonių dėl ateities Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje, kai tarp kai kurių jos narių „atsiranda bekompromisė skirtis“. Penktadienį interviu Žinių radijui į klausimą, ar kurs naują politinį bloką, S. Skvernelis teigė, kad „tikrai apie politinį bloką kalbėti šiandien nėra jokio pagrindo“, bet patvirtino iškilusias dvejones dėl buvimo frakcijoje.