„lituanicasat-1“

Šiandien Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (S. Konarskio g. 49) bus atidaryta fotografijų paroda, skirta pirmajam lietuvių sukurtam kosmoso palydovui „LituanicaSAT-1“, kurio misija buvo labai sėkminga ir įtvirtino Lietuvą kaip kosminę valstybę, pranešė VU atstovai. 2358 kartus Žemės orbitą apskriejusį palydovą sukūrė Vilniaus universiteto mokslininkų komanda. Iš viso bus eksponuojama 19 Žemėje ir kosmose palydovų kūrėjų komandos darytų nuotraukų.

Vilniaus universiteto palydovas „LituanicaSAT-1“, pateisinęs mokslininkų lūkesčius, netrukus baigs savo misiją. Palydovo kūrėjai prognozuoja, kad, remiantis įvairių šalių pateikta informacija, jis turėtų sudegti atmosferoje lygiai po savaitės – liepos 24–28 d. Apie palydovo sėkmę, atliktus mokslinius tyrimus ir palydovo kūrėjų komandos ateities planus Vilniaus universiteto atstovai kalbėjosi su vienu iš palydovo kūrėjų Laurynu Mačiuliu.

Birželio 9 d. organizacija AMSAT (Radijo mėgėjų palydovų korporacija) Vilniaus universiteto palydovui „LituanicaSAT-1“ suteikė tarptautinio radijo mėgėjų palydovų registro OSCAR numerį LO-78. Į šį registrą įtraukiami tik tie dirbtiniai Žemės palydovai, kuriuose sėkmingai veikia mėgėjiška radijo retransliavimo įranga ir galima užmegzti užtikrintą palydovinį ryšį su Žemėje esančiomis radijo stotimis, pranešė Vilniaus universiteto atstovai.

Gegužės 21 d. Vilniaus universitetui buvo... kosminė: Lietuvos Respublikos Prezidentė pasveikino pirmąją lietuvių pirmojo palydovo fotografiją, VU planuoja įgyvendinti ir daugiau kosmoso technologijų projektų. Pirmasis palydovo kadras iš kosmoso Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas Vilniaus universiteto (VU) Baltojoje salėje visuomenei pristatė pirmąją nuotrauką iš kosmoso, kurią balandžio 8 d. 23 val. 46 min.

Pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“ jau įvykdė savo misiją. Trečiadienį Vilniaus universiteto (VU) Senojoje bibliotekoje 15 val. bus oficialiai pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso. Vienas iš palydovo kūrėjų Vytenis Buzas sako, kad nuotrauka išėjo meniška. „Tikriausiai pasaulyje viena nebanaliausių fotografijų, darytų mažų palydovų“, – teigia jis.

Trečiadienį, 15 val., iš VU bibliotekos Baltosios salės tiesiogiai per LRT televizijos laidą „Laba diena, Lietuva“ visuomenei bus pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso. Nufotografuoti Žemę iš kosmoso ir atsiųsti nuotrauką į palydovo valdymo stotį Vilniaus universitete – ambicingiausia palydovo „LituanicaSAT-1“ komandos užduotis, kurios sudėtingiausias etapas – duomenų atsisiuntimas ir dekodavimas – sėkmingai baigtas.

Praėjus mėnesiui po palydovo „LituanicaSAT-1“ paleidimo į atvirą kosmosą, įrenginį kūrusi komanda džiaugiasi misijos eiga: ankstų kovo 22 d. rytą 400 kilometrų aukštyje skriejantis „LituanicaSAT-1“ visiems lietuviams perdavė iš anksto įrašytą prezidentės Dalios Grybauskaitės palinkėjimą, pranešė „LituanicaSAT-1“ misijos atstovai.

Vilniaus universiteto (VU) palydovas „LituanicaSAT-1“ šiandien sėkmingai išskriejo į orbitą ir jau suka ratus apie Žemę, sakoma VU pranešime. Palydovą į atvirą erdvę išstūmė robotinė ranka tuo metu, kai palydovus gabenanti stotis skrido virš Rusijos, rytinės Sibiro dalies. Skelbiama, kad „LituanicaSat-1“ tapo pirmuoju lietuvišku palydovu, kurio siunčiamą signalą pavyko išgirsti radijo operatoriams.

Į kosminę stotį sausį nugabenti du lietuviški palydovai šios savaitės pabaigoje bus paleisti į orbitą. Pirmųjų istorijoje Lietuvos palydovų „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“ paleidimas suplanuotas penktadienio rytą Lietuvos laiku, BNS sakė „LituanicaSat-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas. „Savaitgalį patvirtino oficialiai – mūsų laiku 9.30 val. penktadienį. Tiktai dar neaišku, dar nepasidarėm analizės, kada bus virš Lietuvos – tai priklauso nuo to, kurioje vietoje paleis“, – teigė V. Buzas.

20.07 val. Lietuvos laiku iš NASA Wallopso kosminių skrydžių centro (Virdžinijos valstija) pakilo JAV bendrovės „Orbital” raketa „Antares” su kosminiu laivu „Cygnus”, kuriame yra du pirmieji lietuviški nanopalydovai „LitSat-1” ir „LituanicaSAT-1“. 20.17 val. kosminis laivas „Cygnus“ atsiskyrė nuo paskutiniosios raketos pakopos ir sėkmingai pasiekė numatytą orbitą, pranešė NASA skrydžio valdymo centras.

Iš Vilniaus su palydovu „LituanicaSAT-1“ jo komanda bendraus keturis kartus per dieną po šešias minutes, sako palydovo misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis. „Per tą laiką bandysime išgirsti iš palydovo signalą, siųsti vadinamąsias telekomandas, kuriose bus užkoduota informacija , ką palydovas turi atlikti“, – teigia jis.

Pirmieji lietuviški palydovai „LitSat-1” ir „LituanicaSAT-1“ NASA skrydžių bazėje jau parengti kilimui į kosmosą. Šiuo metu numatyta, kad į kosmosą jų raketa nešėja turėtų kelti jau šį trečiadienį, sausio 8 d. Jei raketos paleidimo laikas nesikeis, TV3 televizija 20.25 val. Lietuvos laiku tiesiogiai transliuos šios unikalios kelionės startą, sakoma bendrovės pranešime. Pranešama, kad NASA skrydžių bazėje raketos paleidimo metu dirbs specialus TV3 žinių korespondentas Vytautas Dovydaitis.

Astronautams suremontavus Tarptautinę kosminę stotį, ankstinama galima raketos su pirmaisiais lietuviškais palydovais „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“ paleidimo data.

Sausio viduryje į kosmosą bus paleisti du pirmieji lietuviški palydovai – „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“. Jų startą į tarptautinę kosminę stotį tiesiogiai transliuos LRT televizija, LRT radijas bei portalas LRT.lt. „LituanicaSAT-1“ aplink Žemę skries daugiau nei 6 mėnesius ir atliks pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus. Bus padaryta ir pirmoji lietuviška nuotrauka. Nuotraukos iniciatyvos autorė LRT kviečia tapti istorinio įvykio liudininkais.

Pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai padės JAV palydovo „TechEdSat-3p” projekto vystytojams gauti jų palydovo skrydžio duomenis. Vilniaus universitete įkurtoje „LituanicaSAT-1“ žemės stotyje gauti duomenys padės amerikiečiams surinkti daugiau duomenų, leisiančių tiksliau atlikti eksperimentus kosmose.

Penktadienį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Valopso salos JAV pakils krovininis erdvėlaivis „Cygnus“, kuriuo kosminę misiją pradės ir pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“, rašoma pranešime spaudai. Kartu į TKS bus nugabenti dar 32 mažieji palydovai, tačiau kada jie bus paleisti į atvirą orbitą, dar nėra aišku – tai paaiškės NASA specialistams išanalizavus kosminio eismo situaciją ir nusprendus, kad yra saugu paleisti mažuosius palydovus.

Lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ gamintojai pranešė, kad jis atitinka visus NASA skrydžio saugumo reikalavimus ir jau yra parengtas skrydžiui. Tai patvirtino skrydžiui į Tarptautinę kosminę stotį besirengianti „Nanoracks“ kompanija. „LituanicaSAT-1“ kartu su kitais „Cubesat“ tipo palydovais sėkmingai integruotas į konteinerį, iš kurio bus paleistas į orbitą, sakoma palydovo kūrėjų pranešime. „Iš palydovų sudėjimo į konteinerį sekos matome, kad mūsų palydovas į jį integruotas pirmasis.

Į skaitmeninę atminties kortelę jau įrašyti lietuviški žodžiai, kurie nuskambės iš kosmoso, pranešė Vilniaus universiteto atstovai. Per Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro statybų pradžios ceremoniją su palydovo kūrėjais bendravusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, paėmusi raciją į rankas ir pasinaudodama „LituanicaSAT-1“ retransliatoriaus funkcija, ištarė: „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje.

Šiandien pirmą kartą viešai pademonstruotas lietuvių palydovas „LituanicaSAT-1“, pranešė Vilniaus universitetas. VU Matematikos ir informatikos fakultete įrengtoje laboratorijoje esantis palydovas jau šį mėnesį bus išsiųstas į JAV, kur gruodžio 8 d. iš Volopo salos skrydžių centro bus paleistas į kosmosą. „LituanicaSAT-1“ iškeliavus į Žemės orbitą, palydovo ryšio priemonėmis bus perduoti pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso. „Palydovas skrydžiui parengtas.

Spalio 3 d., ketvirtadienį, 11.00 val. VU Matematikos ir informatikos fakultete (Didlaukio g. 47, Vilnius) įrengtoje laboratorijoje bus demonstruojama, kaip veikia „LituanicaSAT-1“ palydovas. Tai pirmasis viešas veikiančio palydovo modelio pristatymas – dar šį mėnesį palydovas bus išsiųstas į JAV, sakoma Vilniaus universiteto pranešime.

S. Dariaus ir S. Girėno skrydis 1933-aisiais išgarsino Lietuvą visame pasaulyje ir buvo reikšmingas įvykis tiek moksliniu, tiek inžineriniu požiūriu. Jo metu tirtos oro srovės virš Atlanto ir išbandytas „Bellanca“ tipo lėktuvų patvarumas bei navigacijos galimybės.