Penktadienį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Valopso salos JAV pakils krovininis erdvėlaivis „Cygnus“, kuriuo kosminę misiją pradės ir pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“, rašoma pranešime spaudai.
Kartu į TKS bus nugabenti dar 32 mažieji palydovai, tačiau kada jie bus paleisti į atvirą orbitą, dar nėra aišku – tai paaiškės NASA specialistams išanalizavus kosminio eismo situaciją ir nusprendus, kad yra saugu paleisti mažuosius palydovus.
„LituanicaSAT-1“ į žemės orbitą bus paleistas drauge su kitais 5 nano palydovais. NASA specialistai itin griežtai vertina net mažiausius nukrypimus nuo palydovų techninių standartų, todėl itin preciziškai stebės visą palydovo gyvavimo orbitoje laikotarpį.
Vienas svarbiausių techninių misijos etapų – aktyvavimosi protokolo idealus suveikimas, kai pirmąjį pusvalandį po atsiskyrimo nuo TKS palydovas negali aktyvuotis ir turi tiesiog sklęsti orbita. Šio protokolo pažeidimas grėstų sankcijomis ir komplikuotų tolesnį bendradarbiavimą su NASA ateityje.
„Tik po pusvalandžio orbitoje įsijungs „LituanicaSAT-1“ palydovo pirmosios gyvybinės funkcijos, automatiškai išsiskleis antenos ir palydovas Morzės kodu pasiųs pirmuosius signalus į žemę. Šis signalas prasidės palydovo radijo šaukiniu LY5N. Taip save identifikuoti privalo kiekvienas palydovas, naudojantis radijo mėgėjiškus dažnius“, – teigia „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas.
Pasak jo, po radijo šaukinio paskelbimo, taip pat Morzės kodu, į žemę bus perduoti ir išanalizuoti svarbiausi palydovo energijos sistemų rodikliai ir kritinių elementų temperatūros. Kuomet palydovas pirmąkart priartės prie Lietuvos teritorijos, su juo bus užmegztas abipusis radijo ryšys iš Vilniaus Universiteto radijo klubo ir atliktas sistemų patikrinimas.
Sprendimas apie tai, kada nuskambės pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso – „linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“, – kuriuos ištarė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, bus priimtas palydovo misijos kontrolės centre, išanalizavus palydovo techninę būklę, orbitos parametrus ir radijo eterio užimtumą kosmose tuo metu.
„LituanicaSAT-1“ misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis teigia, kad palydovo balsinis pasisveikinimas, t.y. pirmieji lietuviški žodžiai iš kosmoso yra įrašyti į specialią mikroschemą likus savaitei iki palydovo išsiuntimo į NASA.
„Pirmųjų lietuviškų žodžių įrašymas buvo vienas paskutiniųjų svarbių techninių projekto darbų Lietuvoje. Atsižvelgiant į ekstremalias sąlygas kosmose, šiai užduočiai parinkta speciali, radiacijai atspari mikroschema“, – teigia L.Mačiulis.
Pasak V.Buzo, svarbu nepainioti skirtingų palydovo funkcijų: radijo švyturėlio (telegrafo), skaitmeninės telemetrijos ir pasisveikinimo (kuris taps pirmaisiais žodžiais iš kosmoso), su atskira palydovo funkcija – radijo retransliatoriumi, kurio veikimo principas yra kitoks: priimti iš žemės siunčiamus balso pranešimus ir juos retransliuoti atgal į žemę. Tokiu atveju palydovas atlieka tik tarpininko vaidmenį. Pasinaudoti retransliatoriumi galės asmenys iš viso pasaulio, turintys galiojančią radijo mėgėjo licenciją ir specialią įrangą.
Iš „LituanicaSAT-1“ palydovo nuskambėsiančius pirmuosius lietuviškus žodžius galės išgirsti visi norintieji – jie bus tiesiogiai retransliuojami iš pagrindinės Vilniaus Universiteto radijo klubo stoties į tinklalapį www.kosmonautai.lt.
Šiuos žodžius bus galima išgirsti ir savo radijo stotelėse nustatę palydovo FM retransliatoriaus dažnį 435,180 MHz . Tam užtenka paprastos radijo stotelės su kryptine antena, palaikančios nurodytą dažnių diapazoną.
Vilniaus Universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas teigia, jog radijo mėgėjų aktyvus įsitraukimas į šį projektą ir ryšio užtikrinimo sprendimai daro „LituanicaSAT-1“ atviru visuomenei projektu. Šiuo projektu stengiamasi didinti susidomėjimą komunikacijos technologijomis, visiems prieinamu radijo ryšiu ir jo galimybėmis.
