Pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“ jau įvykdė savo misiją. Trečiadienį Vilniaus universiteto (VU) Senojoje bibliotekoje 15 val. bus oficialiai pristatyta pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso. Vienas iš palydovo kūrėjų Vytenis Buzas sako, kad nuotrauka išėjo meniška. „Tikriausiai pasaulyje viena nebanaliausių fotografijų, darytų mažų palydovų“, – teigia jis.
LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ V. Buzas atskleidžia, kad nuotraukoje matyti Žemės kampas, Saulės kampas, į priekį išlindusios palydovo antenos ir per visą vaizdą – atspindžiai nuo objektyvo. V. Buzo teigimu, technologiškai padaryti šią ilgai lauktą fotografiją buvo nelengva: „Tikriausiai tai – kažkas tokio, kaip arbatiniu šaukšteliu pripilti kibirą vandens.“
– Praėjo daugiau nei keturi mėnesiai nuo tos akimirkos, kai savo kelionę į kosmosą pradėjo pirmieji lietuviški palydovai. Ar galima sakyti, kad misija įvykdyta visu šimtu procentų?
– Šiandien jau tikrai taip galima pasakyti drąsiai. Visus užsibrėžtus tikslus įvykdėme, ir galbūt tai netgi šiek tiek pranoko lūkesčius. Tačiau, nors iki šios dienos misija susiklostė sėkmingai, eksperimentus tęsime toliau, kol palydovas kris ir sudegs atmosferoje. Taigi tai užtruks maždaug dar mėnesį–pusantro.
– O kokius tikslus įvykdėte ir kas pranoko lūkesčius?
– Pats pirmas ir turbūt paprasčiausias tikslas, išsikeltas pačiomis pirmosiomis dienomis, kai jis dar tik buvo paleistas iš Tarptautinės kosminės stoties, buvo tiesiog išgirsti pirmąjį signalą, radijo švyturėlį, įsitikinti, kad jis gyvas, pradėjo veikti kosmose ir gauti pačią pirmąją informaciją morzės kodu. Po to siekėme užmegzti kokybišką abipusį ryšį, apsikeisti duomenimis, išbandyti skaitmeninį radiją, toliau – retransliatorių. Buvo užsibrėžtas tikslas – ištransliuoti prezidentės sveikinimą visiems lietuviams visame pasaulyje. Na, ir pats aukščiausias ir sudėtingiausias tikslas buvo atsisiųsti nuotrauką.
– Tai trečiadienį ši pirmoji lietuviška nuotrauka iš kosmoso bus pristatyta visuomenei. Kiek technologiškai sudėtinga buvo ši užduotis?
– Tai buvo gana sudėtinga. Apskritai užsiimant inžinerija, konstruojant naujus prietaisus, geriausia stengtis įvykdyti daugiausiai, visus tikslus, tačiau turėti kuo mažiau lūkesčių, nes visą laiką gali iškilti netikėtumų, reikia reaguoti pagal situaciją ir stengtis padaryti geriausia.
Technologiškai tai buvo sudėtinga, kadangi reikia kokybiško abipusio ryšio duomenų, jų teko atsisiųsti gana nemažai. Iš pat pradžių, ne paslaptis, patirties neturėjome, tai buvo pirmas blynas. Per visą tą kelią, kol palydovas skriejo kosmose, teko nemažai patobulinti Žemės stoties techninę ir programinę įrangą. Tarkime, iš pradžių nuotrauką galėjome atsisiųsti tik per kelis ryšio seansus, per kelias dienas, o dabar tai galime padaryti per tris–penkias minutes. Technologiškai tai sunku nusakyti, bet tikriausiai tai – kažkas tokio, kaip arbatiniu šaukšteliu pripilti kibirą vandens.
– Gal galite atskleisti uždangą, ką matysime nuotraukoje?
– Nuotrauka išties pavyko gana meniška, tikriausiai pasaulyje viena nebanaliausių fotografijų, darytų mažų palydovų. Nuotraukoje matyti Žemės kampas, Saulės kampas, be abejo, palydovo antenos, išlindusios į priekį, ir per visą vaizdą skersai – atspindžiai nuo objektyvo. Taigi galiu pasakyti – gana meniška nuotrauka.
Nuotrauką VU senojoje bibliotekoje 15 val. atidengs prezidentė Dalia Grybauskaitė, renginys bus tiesiogiai transliuojamas per LRT Televizijos laidą „Laba diena, Lietuva“. LRT – Nacionalinės kosmoso misijos partneris.
Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
