20.07 val. Lietuvos laiku iš NASA Wallopso kosminių skrydžių centro (Virdžinijos valstija) pakilo JAV bendrovės „Orbital” raketa „Antares” su kosminiu laivu „Cygnus”, kuriame yra du pirmieji lietuviški nanopalydovai „LitSat-1” ir „LituanicaSAT-1“.
20.17 val. kosminis laivas „Cygnus“ atsiskyrė nuo paskutiniosios raketos pakopos ir sėkmingai pasiekė numatytą orbitą, pranešė NASA skrydžio valdymo centras.
Šis „Cygnus“ skrydis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) buvo du kartus atidėtas dėl techninio gedimo kosminės stoties išorėje ir būtinybės astronautams išeiti į kosminę erdvę, ir dėl elektringų dalelių srauto pavojaus raketos elektronikai po antradienį Saulėje įvykusio galingo žybsnio.
Pirminiais duomenimis, raketos „Antares“ startas ir pakilimas įvyko be techninių nesklandumų. Į orbitą iškeltas kosminis laivas „Cygnus“ prie TKS turėtų atvykti sekmadienį, sausio 12 d., apie 13 val. Lietuvos laiku. Kosminį laivą pagriebs ir prie stoties pritrauks specialus mechaninis manipuliatorius.
Lietuva šį vakarą įsijungė į 65 pasaulio valstybių būrį, kurios savarankiškai arba kitų padedamos iškėlė į kosmosą savo kosminius aparatus. Tiesa, formaliai tai įvyks tik tada, kai iš Tarptautinės kosminės stoties į atvirąjį kosmosą iš JAV bendrovės „Nanoracks” nanopalydovų paleidimo įrenginio bus paleisti abu lietuviški palydovai. Planuojama, kad tai įvyks per 2 mėnesius.
Palydovas „LitSat-1” yra sukonstruotas Kauno technologijos universitete padedant Lietuvos kosmoso asociacijai ir Kosmoso mokslų ir technologijų institutui. „LituanicaSAT-1“ palydovą kūrė daugiau nei 30 jaunų lietuvių mokslininkų, inžinierių, fizikų, programuotojų ir kitų specialistų, projektas įgyvendintas Vilniaus universitetui bendradarbiaujant su VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“.
Pirmųjų lietuviškų nanopalydovų iškėlimas į kosmosą neabejotinai yra svarbus įvykis Lietuvos mokslo ir technologijų raidoje. Deja, „LitSat-1” ir „LituanicaSAT-1“ kūrėjams dirbančios viešųjų ryšių komandos viešojoje erdvėje itin energingai konkuravo dėl „pirmojo lietuviško palydovo“ laurų, savo pranešimuose spaudai dažniausiai net neminėdamos, kad į kosmosą tuo pat metu bus paleisti du lietuviški palydovai. Reikia tikėtis, kad abiem lietuviškiems palydovams pakilus į kosminę erdvę nutols ir viešųjų ryšių užkaitintos žemiškos aistros.
Juo labiau, kad skambiai „kosmine valstybe” žurnalistų vadinama Lietuva yra tik priešpaskutinė iš savo kaimynių, jau iškėlusių į orbitą savo kosminius aparatus. Mums pavyko aplenkti tik Latviją: dar prieš 3 metus pagamintą pirmąjį jos nanopalydovą „Venta-1“ (su automatine laivų identifikavimo jūrose sistema), planuotą paleisti 2012 m., iškelti į kosmosą sutrukdė kilusi ekonominė krizė ir laikinai nutrauktas projekto finansavimas.
Estija savo pirmąjį nanopalydovą „ESTCube-1” paleido 2013 m. gegužės 7 d. Lenkija yra paleidusi į kosmosą jau 2 palydovus: pirmąjį nanopalydovą „PW-Sat” 2012 m. vasario 13 d., o pernai lapkričio 21 d. buvo sėkmingai iškeltas antrasis – mokslinis 7 kg masės nanopalydovas „Lem (BRITE-PL)”, skirtas ryškiausių žvaigždžių tyrimams (turi nedidelį teleskopą).
Baltarusija savo pirmąjį palydovą „BelKA-2” (473 kg) paleido 2012 m. liepos 22 d. Jis skirtas topografiniams, geodeziniams, geologiniams tyrimams, miškų stebėjimui. Apie kitos kaimynės - Rusijos - kosminius pasiekimus neverta net kalbėti, nes tai tikra kosminė valstybė, jau seniai įvaldžiusi ne tik kosminių aparatų kėlimo į orbitą, bet ir pilotuojamų kosminių skrydžių technologijas.
Taigi, reikia tikėtis, kad iki šiol dėl „kosminės valstybės” pirmeivių laurų konkuravusios „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1” kūrėjų komandos ateityje suvienys jėgas, kad nauji lietuvių žingsniai kosmose būtų svaresni ne tik viešųjų ryšių, bet ir ir mokslo bei technikos pasiekimais, praktine kosmoso teikiamų galimybių pritaikymo nauda.
Istorinis Lietuvai skrydis: raketos „Antares“ su 2 lietuviškais palydovais pakilimas iš NASA Wallopso kosminių skrydžių centro:
Štai kaip lietuviški nanopalydovai bus paleisti iš Tarptautinės kosminės stoties:
