Nors iš Saulės Žemę pasiekusios įelektrintos dalelės jau praskrido, grėsmių, kodėl pirmieji lietuviški palydovai galėtų nepakilti, ir ketvirtadienį visgi yra. Taip portalui LRT.lt teigė Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai Saulius Lapienis.
„Viena realiausių grėsmių – galimas šalto oro masės susijungimas su Atlanto oro mase, kuri yra šiltesnė“, – sakė S. Lapienis.
Anot jo, Amerikos žemyninę dalį sukaustęs šaltis buvo tikrai neįprastas. Per raketų paleidimo istoriją tokių orų žemyninėje dalyje turbūt nėra buvę.
„Palydovus leidžia ir žiemą, ir vasarą. [...] Jeigu susidarys neaiškus gamtinis reiškinys, tai gali tekti skrydį atidėti“, – aiškino ekspertas.
Sutrukdyti skrydžiui ir vėl gali Saulės aktyvumas. Jeigu įvyktų pakartotinis žybsnis, kad ir šiandien, ketvirtadienį, turint omeny, kad krovininis kosminis laivas „Cygnus“ iki Tarptautinės kosminės stoties (TKS) skris kelias dienas (susijungimas turėtų įvykti šeštadienį), NASA galimai galėtų stabdyti paleidimą.
„Tiesiog „Cygnus“ nebūtų pakankamai apsaugotas nuo didelės radiacijos. Jame – ypač daug elektronikos. Akivaizdu, kad paleidimas būtų rizikingas. Taigi tai galėtų būti antroji sustabdymo priežastis“, – teigė S. Lapienis.
Jeigu skrydis būtų atidėtas ir ketvirtadienį, greičiausiai kitas paleidimas būtų planuojamas ne anksčiau kaip už dviejų savaičių.
Lietuviškų palydovų – „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“ – paleidimas įeis ne tik į Lietuvos, bet ir pasaulio istoriją. Tai – pirmasis kartas, kai vienu metu į kosmosą bus keliamas rekordinis mažųjų palydovų skaičius – net 33.
„33 mažųjų palydovų paleidimas – pasaulio rekordas. Amerikiečiai šiuo atveju aplenks rusus, kurie 2013 m. lapkričio 21 d. paleido raketą, kurioje buvo 32 palydovai“, – teigė S. Lapienis.
Anot jo, krovinys su lietuviškaisiais palydovais taip pat yra pirmasis, kurio paleidimą teko perkelti dėl Tarptautinės kosminės stoties (TKS) gedimo.
S. Lapienio žodžiais, nenuostabu, kad prie skrydžio dirbantys ekspertai imasi visų galimų saugumo priemonių tam, kad užtikrintų saugią ir sklandžią palydovų kelionę. Tai paskatino įvykis 2003 m. birželio mėn., kai paleidžiant sprogo visi 6 raketoje buvę palydovai.
Goda Raibytė, LRT.lt
