litgrid

Konkurencijos taryba nutraukė tyrimą dėl trijų statybos bendrovių – „Kauno tiltai“, „Žilinskis ir Co“ ir „Connecto Lietuva“ – galimo kartelio dalyvaujant „Litgrid“ viešuosiuose pirkimuose, trečiadienį pranešė taryba.  Tyrimas dėl įmonių veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymui buvo pradėtas pernai rugpjūtį, gavus „Litgrid“ pranešimą, kad bendrovės, dalyvaudamos energetikos infrastruktūros projektų viešuosiuose pirkimuose, galėjo sudaryti draudžiamus susitarimus.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę mažėjo 64 proc. iki 64,6 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 26–sausio 1 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, praėjusią savaitę Lietuvoje 12 proc.

Šeštadienį baigia galioti trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorių atsiskaitymų už tarpsisteminį disbalansą sutartis su Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“. Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, sutarties pabaiga Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatorių veiklai bei sistemos balansavimui poveikio neturės, nes šia „Inter RAO Lietuvos“ teikta paslauga nebesinaudojama nuo birželio mėnesio.

„Ignitis grupės“ antrinė bendrovė „Ignitis gamyba“ 2023 metais suteiks apie 84 mln. eurų vertės elektrinių prieinamumo paslaugų „Litgrid“. Šios paslaugos būtinos užtikrinant šalies energetikos sistemos stabilumą izoliuoto jos darbo metu bei avarinių situacijų atvejais.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos pirmininku išrinktas jos akcininkės energetikos grupės „Epso-G“ Infrastruktūros padalinio vadovas Tomas Varneckas.  Naują valdybos pirmininką ketvirtadienį išrinko bendrovės valdyba, pranešė „Litgrid“. T. Varneckas pakeitė nuo sausio „Epso-G“ paliekantį jos finansų direktorių Algirdą Juozaponį.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“ išbandys eksperimentinę bateriją prijungiant ją prie saulės, vėjo ar vandenilio jėgainių tinklo, pranešė „Litgrid“. „Vykstant atsinaujinančios energijos išteklių plėtrai svarbu suprasti, kad tokių šaltinių generuojama elektros galia yra nepastovi.

Bendra šiuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų ir suplanuotų vėjo elektrinių, su kurių vystytojais pasirašyti ketinimo protokolai, galia Lietuvoje viršija 2,5 gigavato (GW).  Šiuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų vėjo elektrinių galia siekia 0,7 GW, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  „Kai per artimiausius tris–ketverius metus bus pastatytos šios suplanuotos vėjo elektrinės, jų leistina generuoti galia bus didesnė nei elektros vartojimas Lietuvoje...

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ 2023 metų balandį planuoja atlikti šalies  elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą. Anksčiau jis planuotas šių metų rugsėjį, tačiau dėl sudėtingos situacijos rinkoje ir užtikrinant maksimalius jungčių pralaidumus regione jis buvo atidėtas. „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad šalies sistema pirmą kartą istorijoje veiks visiškai savarankiškai.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 3 proc. iki 362 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina gruodžio 5–11 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad praėjusią savaitę Lietuvoje vietinė gamyba užtikrino 46 proc. Lietuvos suvartojimo – gerokai daugiau nei įprastai.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo trečdaliu iki 350 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina lapkričio 28–gruodžio 4 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad visoje Europoje auga elektros paklausa, kurią turi padengti brangios šiluminės elektrinės.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovų komandą papildė naujo Atsinaujinančios energetikos integracijos (AEI) centro ir Strateginės infrastruktūros departamento vadovai. Pirmajam vadovaus Ignas Junevičius, o antrajam – Martynas Gedaminskas, pranešė įmonė.  „Per artimiausius kelerius metus perdavimo sistemoje įvyks lūžis – iš elektrą importuojančios valstybės tapsime gamintojais, o perteklių eksportuosime.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ neseniai jos įsigytas 39,6 proc. bendrovės „TSO Holding“, kartu su kitu akcininku netiesiogiai valdančios elektros energijos biržą „Nord Pool“, akcijų pardavė savo akcininkei – energetikos grupei „Epso-G“.   Sprendimą parduoti akcijas trečiadienį priėmė „Litgrid“ visuotinis akcininkų susirinkimas, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Daugiau nei 6 tūkst. „TSO Holding“ akcijų parduota už 13,8 mln. eurų.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 9 proc. iki 261 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina lapkričio 21–27 dienomis buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad atšalus orams elektros kainos auga visoje Europoje, tai lemia brangstančios gamtinės dujos.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo 12 proc. iki 182 eurų už megavatvalandę (MWh). Lapkričio 7–13 dienomis vidutinė kaina Latvijoje siekė 179 eurus, Estijoje – 148 eurus, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, praėjusią savaitę remontuojant Lietuvos ir Švedijos elektros jungtį „NordBalt“ buvo galima tikėtis didelio kainų augimo, tačiau Baltijos šalyse, Vokietijoje ir Su...

Viena didžiausių Lietuvoje kelių, tiltų ir kitos infrastruktūros statybos bendrovių „Kauno tiltai“ už 4 mln. eurų Kruonyje statys laikiną elektros perdavimo linijų jungtį.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai spręs dėl pernai rugsėjį pasirašytos sutarties su  bendrove „Žilinskis ir Co“ pakeitimo – ji projektuoja ir rekonstruoja Vilniaus rajone, Nemenčinėje, esančią Neries transformatorių pastotę.  „Litgrid“ valdyba trečiadienį nusprendė, jog dėl to akcininkai spręs lapkričio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Pritarus sutarties pakeitimui papildomai darbams būtų skirta 3,063 mln.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai spręs dėl jos neseniai įsigytų 39,6 proc. bendrovės „TSO Holding“, kartu su kitu akcininku netiesiogiai valdančios elektros energijos biržą „Nord Pool“, akcijų pardavimo savo akcininkei – energetikos grupei „Epso-G“.   „Litgrid“ valdyba trečiadienį nusprendė, jog dėl to akcininkai spręs lapkričio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.  Planuojama, jog akcijos „Epso-G“ bus parduotos už beveik 14 mln.

Didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 47 proc. iki 189 eurų už megavatvalandę (MWh).  Tai lėmė dėl Europoje užpildytų gamtinių dujų saugyklų sumažėjusi jų kaina, didesnis gyventojų ir verslo taupymas, išaugusi vėjo generacija bei pilnėjantys hidroelektrinių rezervuarai Skandinavijoje, pranešė  elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. „Visą spalio mėnesį stebėjome iš lėto besileidžiančias elektros kainas Lietuvoje.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 14 proc. iki 161 euro už megavatvalandę (MWh). Spalio 31 – lapkričio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Jos teigimu, lapkričio 1–2 dienomis Lietuvos gyventojai ir verslas suvartojo 13–15 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per devynis šių metų mėnesius patyrė 43,5 mln. eurų nuostolio, kai pernai tuo pačiu metu buvo uždirbusi 20,9 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės teigimu, nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros kainų 3,7 karto iki 75,4 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.

Baltijos jūros regiono elektros perdavimo sistemos operatoriai bendradarbiaus, jei kurios nors šalies vartotojams pristigtų elektros, pranešė Lietuvos „Litgrid“.  „Operatoriai aktyviai bendradarbiauja ir dalijasi informacija apie saugumą ir elektros tiekimo situaciją regione.

Vartotojams grąžinant 142 mln. eurų šiemet „Litgrid“ gautų vadinamųjų elektros perkrovų pajamų, įmonės perdavimo paslaugos kaina nuo kitų metų mažėja 4 proc. iki 0,654 cento už kilovatvalandę.

Vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 25 proc. iki 141 euro už megavatvalandę (MWh). Spalio 24–30 dienomis elektros kainos mažėjimą „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje lėmė tarptautinėse rinkose pingančios dujos, pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. „Spalio pabaigoje dujos Olandijos TTF virtualiose prekybos aikštelėse kainavo apie 30 eurų už  MWh, palyginti su 200 eurų rugsėjį.

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ įjungė baigiamą rekonstruoti 330 kV Telšių transformatorių pastotę. Ji padidins elektros pralaidumą jungtyse su Latvija ir Švedija, o tai turės teigiamos įtakos elektros importui ir kainai, pranešė įmonė.  „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis sako, kad įjungus pastotės skirstyklą ir suremontavus jos transformatorių didėja vakarų Lietuvos tinklo patikimumas.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ valdybos narys Artūras Vilimas traukiasi iš pareigų. A. Vilimas penktadienį pareiškė apie savo atsistatydinimą dėl asmeninių priežasčių nuo lapkričio 5 dienos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. „Litgrid“ valdyboje dirba Tomas Varneckas, Gediminas Karalius, Domas Sidaravičius ir jai pirmininkaujantis Algirdas Juozaponis. 97,5 proc.

Sumažėjus gamtinių dujų kainai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 203 eurus už megavatvalandę (MWh) – 3 proc. mažiau nei prieš savaitę.  Tuo metu Latvijoje elektros kaina spalio 10-16 dienomis siekė 202 eurus, o Estijoje – 179 eurus, pranešė „Litgrid“. Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, visoje Europoje pigesnę elektrą daugiausia lėmė nukritusios dujų kainos.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ siūlo supaprastinti reikalavimus vėjo energetikos projektų vystytojams ir palengvinti naujų vėjo parkų prijungimą prie tinklo.

 Didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 25 proc. iki 360 eurų už megavatvalandę (MWh).  Tai lėmė mažiausias rugsėjo elektros vartojimas per ketverius metus, išaugusi šalies atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, atpigusios gamtinės dujos ir padidėjęs elektros energijos importas iš Šiaurės šalių, pranešė  elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavič...

Iš Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ šiemet gautų perkrovų pajamų 142 mln. eurų bus grąžinta vartotojams sumažinant perdavimo tarifą.  Pritarus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT), kitais metais elektros perdavimo tarifas mažės 4,3 proc. iki 0,65 cento už kilovatvalandę, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, per aštuonis šių metų mėnesius bendrovė gavo 177 mln.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įsteigė Atsinaujinančios energetikos centrą.  Spalio 1 dieną įsteigtas centras koordinuos naujų atsinaujinančios energetikos elektrinių ir baterijų projektų prijungimą prie Lietuvos elektros perdavimo tinklo, pranešė bendrovė.  Centrui laikinai vadovaus „Litgrid“ perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas, nuolatinio vadovo atranka bus paskelbta spalio mėnesį.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė  2019 metais pradėtą jūrinės jungties „Harmony Link“ ir 330 kV Darbėnų skirstyklos teritorijų planavimą.

Saulės parkų vystytojus įpareigojus įrengti bent 20 proc. jų galios atitinkančias baterijas, būtų galima statyti daugiau saulės elektrinių nei dabar numatyta jų bendra galia, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Šeštadienį numatytas planinis Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas yra atšaukiamas – apie tai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ informavimo Rusijos elektros sistemos operatorius. Skelbta, jog rugsėjo 24 dieną bandymas turėjo trukti 14 valandų. Šių metų birželio pabaigoje planuotas Kaliningrado izoliuoto darbo bandymas taip pat buvo atšauktas.

Šeštadienį, rugsėjo 24 dieną, vyksiant planiniam Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymui esminio poveikio Lietuvos tinklo stabilumui jis neturės, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Rusijos operatoriaus duomenimis, bandymas truks 14 valandų, o per šį laiką „Litgrid“ savo veiklą koordinuos su kaimyninių šalių operatoriais, teigia įmonė.

Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią bei rinkos reguliuotojui pradėjus tyrimą sustojo tolesnis šių projektų vystymas, sako rinkos dalyviai.  Saulės energetikos rinkos atstovai pasigenda aiškumo, kokie projektai galės būti įgyvendinami ir pagal kokius kriterijus jie bus atrinkti.

Valdantiesiems teigiant, jog pastarąjį dešimtmetį šalies vyriausybės nieko nepadarė, kad Lietuva turėtų pakankamų savų elektros gamybos pajėgumų, buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad jam dirbant šiame poste visas dėmesys buvo skirtas elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statybai.  „Lietuva koncentravosi į elektros linijų statybą su Švedija ir su Lenkija, kai buvo uždaryta atominė elektrinė.

Didmeninė elektros kaina per savaitę sumažėjo 29 proc., o tai lėmė sumažęs jos suvartojimas, didesnė atsinaujinančios energijos gamyba ir greitesnis dujų saugyklų pildymas Europoje, teigia „Litgrid“. „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, jog svarbiausia kainų mažėjimo priežatis – nukritusi dujų kaina.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ tarifas kitąmet bus sumažintas, jei įmonei liks laisvų perkrovų pajamų jas skyrus investicijoms į infrastruktūrą ir sinchronizavimo projektus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas. Pasak Renato Pociaus, sprendimą dėl šių pajamų panaudojimo tarifui mažinti rinkos reguliuotojas priims iki rugsėjo pabaigos, kai bus patvirtinta elektros perdavimo kainų viršutinė riba.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ mažins elektros energijos perdavimo tarifą, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pranešė energetikos ministras Dainius Kreivys. „Litgrid“ yra susirinkęs perkrovos lėšas, kurių dalis bus panaudota sinchronizacijos projektui, kita dalis bus grąžinta vartotojams per perdavimo tarifo mažinimą“, – kalbėjo D. Kreivys. Patikslinti, nuo kada tarifas bus mažinamas, ministras negalėjo.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ siūlo rinkos reguliuotojui priimti sprendimą grąžinti vartotojams šiemet bendrovės sukauptas perkrovų pajamas.

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ antradienį elektros biržai „Nord Pool“ pateikė siūlymus, kaip spręsti algoritmo problemą, dėl kurios Baltijos regione formuojasi rekordiškai aukštos kainos.

Didmeninė vidutinė elektros energijos kaina per mėnesį Lietuvoje augo 37 proc. iki 305 euro už megavatvalandę (MWh), o viena pagrindinių to priežasčių yra rusiškų gamtinių dujų į Europą ribojimas, teigia elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. Visgi ji pastebi, kad liepos mėnesį atsinaujinantys energetikos ištekliai sugeneravo 56 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos ir taip švelnino elektros kainos augimą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 9,2 mln. eurų nuostolių, kai pernai tuo pačiu metu grynasis pelnas siekė 17,4 mln. eurų. Nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros energijos kainų 3 kartus iki 34,7 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos, pranešė bendrovė.  „Litgrid“ pajamos siekė 145,2 mln. eurų – 29,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ruošiasi diegti sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais bei balanso valdymui reikalingą automatinės generacijos valdymo sistemą (AGV).  „Litgrid“ pranešė su JAV bendrove „GE Energy Management Services, LLC“ pasirašiusi programinės įrangos įsigijimo sutartį, taip pat ruošiamasi skelbti konkursą kompiuterinės sistemos valdymo infrastruktūros atnaujinimui. Bendra planuojamų investicijų suma sieks apie 4,2 mln. eurų.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai spręs dėl papildomų 9,3 mln. eurų (su PVM) skyrimo 330 kV oro linijos Darbėnai–Bitėnai statybai. Pritarus papildomų lėšų skyrimui, 56,8 mln. eurų (su PVM) vertės pernai pasirašyta sutartis su vienos didžiausių kelių infrastruktūros statybos įmonių „Kauno tiltai“ bei elektros ir telekomunikacijų įrenginių statybos bendrovės „Litenergoservis“ konsorciumu galėtų pabrangti iki 66,1 mln.

Perpus sumažėjus vėjo elektrinių gamybai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 318,3 euro už megavatvalandę (MWh) – 4,6 proc. daugiau nei prieš savaitę.  Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didžiausią įtaką kainai turėjo perpus sumažėjusi vėjo energijos gamyba.

Praėjusią savaitę, kai Baltijos šalyse vėjo gamyba augo pusantro karto, hidro generacija didėjo ketvirtadaliu, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 304,2 euro už megavatvalandę (MW) – 12 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Lietuva būtų pasiruošusi staigiam atjungimui nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL), jeigu Rusija imtųsi tokio žingsnio, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.  „Jeigu Rusija mus atjungtų (nuo BRELL sistemos – BNS), kad ir šiandien, mes būtume tam pasiruošę“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Masiulis.  Pasak jo, tokiu atveju Lietuvai nereikėtų riboti elektros vartojimo, o elektros kainos, tikėtina, išliktų panašios.