„Lietuva koncentravosi į elektros linijų statybą su Švedija ir su Lenkija, kai buvo uždaryta atominė elektrinė. O kodėl pastaraisiais metais to skatinimo atsinaujinančiai energetikai buvo nedaug, man irgi sunku pasakyti. Paskutinėje Vyriausybėje nedirbau Energetikos ministerijoje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Masiulis, 2014–2016 metais dirbęs energetikos ministru.
„Savo darbo metu aš atsimenu, kad pagrindinis akcentas buvo pabaigti šias dvi linijas ir užbaigti kvotas neefektyvioms šiluminėms elektrinėms“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
R. Masiulis pripažino, kad per pastarąjį dešimtmetį šalyje nebuvo pastatyta pakankamai elektros gamybos pajėgumų: „Atgal atsisukus akivaizdu, kad Lietuvoje energijos gamybos nebuvo išvystyta tiek, kiek reikėtų“.
„Litgrid“ vadovas taip pat teigė, jog atsižvelgiant į dabartinį atsinaujinančių energijos išteklių vystymosi tempą, jau 2025 metais Lietuva turėtų tapti elektrą eksportuojančia šalimi.
Seimo socialdemokratams šią savaitę inicijavus interpeliaciją energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, pastarasis teigė, jog tai yra paskutinį dešimtmetį dirbusių dviejų vyriausybių neveikimo vystant elektros gamybos pajėgumus pasekmė.
2014–2016 metais Algirdo Butkevičiaus vadovaujamoje Vyriausybėje R. Masiulis dirbo energetikos ministru, o 2016–2019 metais Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje – susiekimo ministru.
2019-ųjų vasarą pastarojo posto netekęs R. Masiulis iki 2014-ųjų rudens vadovavo „Klaipėdos naftai“ – jam vadovaujant buvo įgyvendintas strateginis valstybei Klaipėdos SGD terminalo projektas.
2021 metų vasarį jis pradėjo vadovauti strateginius valstybės projektus įgyvendinančiai elektros perdavimo bendrovei „Litgrid“.
