litgrid

Šeštadienį numatytas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neįvyks. Apie tai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ ketvirtadienį informavo Rusijos elektros sistemos operatorius. Bandymas turėjo trukti šeštadienį aštuonias valandas. Iki šiol Kaliningradas atliko tris izoliuotos darbo bandymus: pirmasis vyko 2019 metais ir truko 72 valandas, 2020 ir 2021 metais – po 8 valandas.

Elektros linijos tarp Lietuvos elektrinės ir Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijai papildomai skiriama 4,1 mln. eurų, ji iš viso kainuos 19,1 mln. eurų (be PVM), pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Šiam pakeitimui pritarimo bus prašoma liepos 11-ąją šaukiamame neeiliniame „Litgrid“ akcininkų susitarime, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai pritarė papildomų 3 mln. eurų (su PVM) skyrimui elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa svarbios oro linijos Jurbarkas-Bitėnai rekonstrukcijai. Pernai kovą pasirašytos sutarties su bendrovėmis „Empower-Fidelitas“ ir „Empower AS“ vertė siekia 14,9 mln. eurų (su PVM), tačiau valdyba siūlymu, numatyta dar 3 mln.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per artimiausią dešimtmetį planuoja itin dideles investicijas, todėl rangovai turėtų tam ruoštis, sako bendrovės vadovas. Pasak Roko Masiulio, investicijų daugės tiek dėl sinchronizacijos, tiek dėl kitų projektų.  „Investicijų tikrai daugėja ir dėl pačios sinchronizacijos, ir dėl kitų projektų, kuriuos mes darome tinkle. Ir mes dabar numatome, kad maždaug sekančius dešimt metų bus tas didžiųjų investicijų laikotarpis.

Suomijos sprendimas trečdaliu apriboti jungčių su Rusija pralaidumą Lietuvos sistemos stabilumui bei elektros kainoms poveikio neturės, teigia „Litgrid“.  „Šis „Fingrid“ (elektros perdavimo tinklų operatorės – BNS) sprendimas neturės poveikio Lietuvos elektros energetikos sistemos stabiliam veikimui“, – BNS teigė „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovas Tadas Markevičius.

Kasmet Lietuva sumoka milijardus eurų Rusijai ir Baltarusijai iš šių šalių pirkdama energetinius išteklius – naftą, dujas, elektrą. Šiuos pinigus Vladimiro Putino režimas naudoja karui, kuriame žudo nekaltus ukrainiečius. Ar Lietuva galėtų ir turėtų atsisakyti minėtų išteklių? Kiek tai kainuotų vartotojams? Rusijai pradėjus kruviną karą prieš Ukrainą, lietuviai ir kitų šalių gyventojai atsisako bet kokių rusiškų ar baltarusiškų prekių, kurias galima rasti parduotuvėse.

Baltijos šalių elektros perdavimo tinklo operatoriai mažina komercinį elektros importą per jungtis su Rusija, pranešė „Litgrid“.  Nuo ketvirtadienio bendras į Baltijos šalis iš Rusijos importuojamos elektros kiekis negalės būti didesnis nei 300 megavatų (MW) – per sistemines Lietuvos ir Latvijos jungtis su Rusija negalės patekti daugiau nei po 150 MW elektros.

Sumažėjus vėjo jėgainių pagamintos energijos daliai, augant dujų kainai bei vartojimui, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina išaugo 34 proc. ir siekė 101,5 euro už megavatvalandę (MWh). Elektros kaina Latvijoje ir Estijoje praėjusią savaitę buvo beveik tokia pat, kaip ir Lietuvoje, ir siekė 101,4 euro už MWh, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos sumažėjimas bei aug...

Lietuvoje pernai suvartotas rekordinis elektros energijos kiekis – 12 teravatvalandžių (TWh) – 7,8 proc. daugiau nei 2020 metais ir daugiausiai nuo 1991-ųjų, kai šis rodiklis siekė 14,4 TWh. Beveik pusę Lietuvoje elektros pagaminta iš saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių, pranešė „Litgrid“.  40 proc. suvartotos energijos sudarė Lietuvoje pagaminta energija. Tačiau tai mažiau nei 2020 metais, kai šalis pasigamino 46 proc. elektros.

Dėl šiltų bei vėjuotų orų, taip pat mažėjant elektros suvartojimui, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina sumažėjo 25 proc. ir siekė 75,5 euro už megavatvalandę (MWh). Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse elektros kaina buvo vienoda, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, žemesnę kainą lėmė mažesnis elektros suvartojimas bei šiltesni, tačiau vėjuoti orai.

Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ valdoma bendrovė „Ignitis gamyba“ ir „Litgrid“ išsamiau apibrėžė paslaugas esant izoliuotam elektros energetikos sistemos režimui.  Kaip pranešė „Ignitis grupė“, pagal pasirašytą papildomą susitarimą galimą izoliuoto darbo tikimybę įvertinusi „Litgrid“ iš anksto turės nurodyti „Ignitis gamybai“ pagal grafiką pasirengti nepertraukiamai elektros gamybai, o „Ignitis gamyba“ iš anksto įsigys gamtinių dujų.

  Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ grynasis pelnas per praėjusius metus sumažėjo 26,7 proc. iki 19,5 mln. eurų, o pajamos augo 30,4 proc. iki 270,6 mln. eurų. Anot pranešimo, rezultatams daugiausia įtakos turėjo išaugusios rinkos elektros kainos ir dėl to smarkiai išaugusios elektros kompensavimo sąnaudos technologiniuose energetikos tinklo įrenginiuose. Pajamų augimą daugiausiai lėmė disbalanso ir balansavimo elektros pajamos, kurios siekė 71,7 mln.

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradeda dviejų svarbių projektų – 330 kV linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai – statybos darbus. Jų metu bus rekonstruojama linija Jurbarkas-Bitėnai, o linijos Klaipėda-Grobinė atkarpa nuo Klaipėdos-Kretingos rajonų ribos iki būsimos transformatorių pastotės Darbėnuose, keičiant vienos grandies 330 kV oro linijas į dvigrandes.

Visoje Europoje augant elektros kainoms, Lietuvoje vidutinė kaina gruodį pirmą kartą perkopė 200 eurų už megavatvalandę (MWh) ribą. Spustelėjus žiemiškam šalčiui buvo pasiektas valandinis elektros suvartojimo rekordas – 2220 MW, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus, kainų augimą lėmė atšalę orai, išaugęs elektros suvartojimas bei šiluminių elektrinių remontas visose Baltijos šalyse.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, padidėjo apie 50 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, elektra brango, nes vėjo generuojamą elektros energiją keitė šiluminių elektrinių generacija – ši tendencija ypač ryški buvo Lietuvoje, kur šiluminių elektrinių energijos kiekis išaugo daugiau nei du kartus.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 60 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, ypač aukštas elektros kainas lėmė praėjusią savaitę dėl atšalusių orų stipriai išaugęs elektros suvartojimas bei regione susidariusios išskirtinės aplinkybės. Gruodžio 6-12 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 301 eurą už megavatvalandę. Latvijoje elektra brango apie 58 proc.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, reaguodama į viešai skelbiamą informaciją dėl to, kad Baltijos šalys tariasi dėl galimybės įsileisti daugiau elektros iš Rusijos ir Baltarusijos, informuoja, kad tokios diskusijos nėra vykdomos.

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, baigtas jungties su Lenkija „LitPol Link“ plėtros projektas.  Tai yra reikšmingiausias iš keturių iki šiol įgyvendintų sinchronizavimo projektų. Atnaujinta prie Alytaus esanti jungtis nuo šiol prireikus galės veikti sinchroniniu režimu su Europos tinklais, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Artėjame prie tikslo sinchronizaciją įgyvendinti 2025 metais.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo 20 proc., praneša perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Spalio 11-17 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 113,2 euro už megavatvalandę (MWh), tokia pati vidutinė savaitės kaina fiksuota ir Latvijoje bei Estijoje.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje rugsėjį išliko aukšta ir palyginti su šių metų rugpjūčiu išaugo 41 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, elektros kainų lygį lėmė sumažėjusi atsinaujinančių išteklių gamyba ir išaugusi brangstančias dujas naudojančių šiluminių elektrinių generacija.

Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ teisėtai atmetė Kinijos akcininkų valdomo Energetikos tinklų instituto (ETI) pasiūlymą Lentvario transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos rekonstrukcijos konkurse kaip neatitinkantį nacionalinio saugumo interesų bei gali toliau jį tęsti. Taip rugsėjo 22 dieną nusprendė Vilniaus apygardos teismas, atmetęs ETI prašymą panaikinti „Litgrid“ sprendimą pašalinti bendrovę iš konkurso.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ didžiausi akcininkai bei kapitalo rinkos dalyviai ragina reguliatorių tobulinti grupės įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bei „Litgrid“ paslaugų kainų nustatymo metodikos projektą. Viešos konsultacijos metu jie pabrėžė, kad priimant sprendimą dėl metodikos būtina įvertinti galimą neigiamą pakeitimų poveikį Lietuvos kapitalo rinkai bei investuotojų lūkesčiams, taip pat užtikrinti tvarų ESO įsiskolinimo lygį. 73 proc.

Išbandžius antrąjį autotransformatorių, nuo penktadienio vakaro vėl veikia elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“, pranešė „Litgrid“. „Litgrid“ Sistemos valdymo centro vadovas Gintautas Monkevičius sako, jog lyginant su pirmojo įrenginio bandymu, šįkart reikėjo atlikti daugiau veiksmų, tačiau jie atlikti greičiau, nei planuota.

Vilniaus transformatorių pastotėje pirmadienį bus pristatyta pirmoji regione vieno megavato galios perdavimo tinklo eksperimentinė baterija.  Tai svarbi Lietuvos tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa dalis, skelbia „Litgrid“. „Šis projektas turės didelę įtaką Lietuvos energetikos sektoriui, kadangi padės pagrindus numatomai tokių įrenginių plėtrai“, – teigiama pranešime.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ skelbtas Lentvario transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos rekonstrukcijos rangovo konkursas toliau lieka sustabdytas. Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 9 dieną atmetė „Litgrid“ skundą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kurias Energetikos tinklų instituto prašymu liepą pritaikė Vilniaus apygardos teismas.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 15 proc., praneša perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Rugsėjo 6-12 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 124,1 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje, o Estijoje kaina augo 11 proc. iki 119,4 euro už MWh.  Pasak operatorės, aukštos kainos laikosi visoje Europoje.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 13 proc., praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Rugpjūčio 29 – rugsėjo 5 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 107,97 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje elektros kaina augo po 12 proc. ir buvo 107,31 euro už MWh. „Elektros kainų augimą Baltijos šalyse labiausiai lėmė padidėjusios kainos Šiaurės šalyse.

Penktadienio vakarą vėl įjungta Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“. Dėl autotransformatoriaus bandymų jos pralaidumas prekybai nebuvo prieinamas nuo pirmadienio ryto. Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad pagal pirminį planą jungtis turėjo pradėti veikti penktadienį ryte, tačiau savaitės viduryje bendrovė informavo elektros biržą „NordPool“, jog atjungimą turės pratęsti.

„LitPol Link“ keitiklių stotyje ir transformatorių pastotėje Alytaus rajone įrengiamos papildomos garso slopinimo priemonės, pranešė „Litgrid“. „Pradedame diegti papildomas priemones, kuriomis šalia elektros įrenginių bus užtikrinamas higienos normų reikalavimus atitinkantis garso lygis“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento direktorė Gerda Krasauskė.

Įjungiant galingą autotransformatorių kitą savaitę kelias dienas rinkai nebus prieinama elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“.  Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ teigimu, dėl 600 MVA galios įrenginio bandymų jungties pralaidumas prekybai nebus prieinamas nuo rugpjūčio 23 dienos ryto iki rugpjūčio 27 dienos 9 val.

Bendrovei „Litgrid“ 2022 metų rugsėjį ruošiantis atlikti Lietuvos elektros perdavimo sistemos izoliuoto darbo bandymą, bendrovė ieško, kas atliks tam skirtą studiją.  Sinchronizuojant tinklus su žemynine Europa norima išbandyti, ar prireikus sistema galėtų veikti savarankiškai.

Užsidegus netoli Palangos esančios transformatorių pastotės „Vėjas-1“ įtampos transformatoriui, nuo elektros tinklo atsijungė Vydmantų ir Liepynės vėjų parkai, sekmadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Kaip nurodoma pranešime, šiuose parkuose elektros energijos gamyba buvo sustabdyta, per incidentą žmonės nenukentėjo. „Elektros energijos tiekimas gyventojams ir kitiems vartotojams pajūrio regione vyksta sklandžiai“, – nurodoma pranešime.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 112,409 mln. eurų – tai 10,8 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį (101,5 mln. eurų).  Bendrovės grynasis pelnas didėjo 27,4 proc. iki 17,375 mln. eurų (13,642 mln.

Žvelgiant į kainas elektros biržoje galima pastebėti, kad pasirinkusieji tiekėją pirmame rinkos liberalizavimo etape ir užfiksavusieji kainą 24 mėn. gyventojai šiandieną moka mažiau. Pasak „INVL Asset Management“ vyr.

Teismas įpareigojo elektros perdavimo bendrovę „Litgrid“ laikinai sustabdyti Lentvario transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos rekonstrukcijos rangovo konkursą ir nepasirašyti sutarties su jo laimėtoju. Vilniaus apygardos teismas liepos 26 dieną Energetikos tinklų instituto prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, BNS pranešė teismo atstovė.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 6,6 proc. ir pasiekė aukščiausią tašką nuo 2015 metų, praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Liepos 12-18 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 96,2 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra brango ir kainavo tiek pat, kiek Lietuvoje. Estijoje brangimas buvo mažesnis – 4 proc. iki 87,6 euro už MWh.

Astravo atominės elektrinės (AE) komercinė veikla gali daryti įtakos prekybai elektra Baltijos šalyse, tačiau šiuo metu dar anksti išsamiai įvertinti situaciją, teigia padėtį stebinti Lietuvos perdavimo sistemos operatorė. Bendrovė „Litgrid“ komentavo BNS, kad šios atominės elektrinės pramoninis naudojimas gali lemti didesnį Latvijos-Rusijos tarpsisteminės jungties prekybos pralaidumo išnaudojimą ir, atitinkamai, didesnio elektros kiekio patekimą į Baltijos šalių elektros rinką.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 11 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektra šalyje brangsta jau trys savaitės iš eilės.  Gegužės 31 – birželio 7 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 66,8 euro už megavatvalandę (MWh). Tokios aukštos vidutinės savaitės kainos Lietuvoje pastarąjį kartą fiksuotos vasarį, kai buvo pasiekta 69,5 euro už MWh riba.

Lietuvai siekiant jau birželį sutarti su Latvija ir Estija dėl Astravo atominės elektrinės elektros efektyvaus boikoto, perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas sako, kad Lietuvos partnerės kol kas demonstruoja atsainų požiūrį į Lietuvos interesus.  Rokas Masiulis tiki dialogo galimybe, tačiau teigia neketinantis apsimesti, kad situacija derantis dėl trišalės prekybos elektra metodikos yra gera.

Lietuvai bandant susitarti su Latvija ir Estija dėl Astravo atominės elektrinės elektros boikoto, Lietuvos vartotojai šiemet už elektrą Baltarusijai jau sumokėjo 16 mln. eurų, sako perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas.  Pasak Roko Masiulio, Lietuvoje priimtas vadinamasis antiastravo įstatymas ir toliau pažeidžiamas, tačiau Ryga ir Talinas atsainiai žiūri į Vilniaus prašymus.  „Nuo metų pradžios sumokėjome virš 15 mln. baltarusiams už elektrą.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino dviejų elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa projektų infrastruktūros vystymo planus. 330 kV elektros perdavimo linijų Kruonio HAE-Bitėnai ir Darbėnai-Bitėnai statyba yra du iš 14 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizavimo projektų. „Vystymo planų patvirtinimas yra viena esminių sąlygų siekiant įgyvendinti elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gegužės 18 dieną nuo 21.00 iki 19 dienos 06.00 val. vykdys neplaninius remonto darbus Kauno Aleksoto transformatorių pastotėje, kurių metu 1145 Kauno klientams nakties metu elektra laikinai nebus tiekiama.  Kaip rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai, šiuo metu rekonstruojamoje 110 kV tinklo Aleksoto transformatorių pastotėje bus keičiamas matavimo transformatorius.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kreipėsi į Latvijos operatorę „Augstsprieguma tikls“ (AST) dėl pažeidimų nustatant pralaidumus elektros importui iš Rusijos. „Litgrid“ duomenys rodo, kad taikant su Lietuva nesuderintą metodiką yra pažeidžiami Lietuvos elektros vartotojų interesai ir iškraipoma rinka, sudaromos sąlygos į Lietuvą importuoti Baltarusijoje pagamintą elektrą.

Balandžio pabaigoje planuojamas Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ atjungimas, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Jungtis balandžio 26–29 dienomis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatorius „Svenska kraftnat“ prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebus prieinama prekybai nuo pirmadienio 7 val. iki ketvirtadienio 17 val. Lietuvos laiku, teigiama „Litgrid“ pranešime.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 47 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Balandžio 12-18 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 50,8 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos augo 45 proc. iki 49,1 euro už MWh.  Operatorės teigimu, sumažėjus vėjo generacijai visame Baltijos jūros regione fiksuotas didmeninių elektros rinkos kainų augimas.

Baltarusija pastaruoju metu nebegauna pajamų iš Baltijos šalių už jos pagamintą elektrą, sako Lietuvos energetikos ministras. Dainiaus Kreivio teigimu, Lietuva daugiau nei pusantro mėnesio nemoka už Astravo atominės elektrinės (AE) statybą, kaip ir numato „antiastravinis“ įstatymas.  Vis dėlto ministras pripažįsta, kad tokia Lietuvai palanki situacija yra laikina, todėl būtina tęsti derybas su Latvija ir Estija dėl trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 14 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Kovo 15-21 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra brango iki 52,3 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje ir Latvijoje kainos nepakito ir siekė 43,9 euro už MWh.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Giedrius Radvila paliko įmonę. Jis vadovavo vienam svarbiausių bendrovės padalinių, kūrė elektros pralaidumų metodikas.  Nuo sistemos inžinieriaus dispečerinėje karjerą prieš 23 metus pradėjęs ir nuo pat „Litgrid“ įkūrimo 2010 metais departamentui vadovavęs G. Radvila BNS sakė pasitraukęs savo noru, tačiau konkrečios priežasties teigė nenorintis komentuoti.

Lietuvai ir Lenkijai tiesiant naują jūrinę elektros jungtį „Harmony Link“, Švedija suteikė leidimą dugno tyrimams savo išskirtinėje ekonominėje zonoje.  Leidimas, kurio paprašyta pernai pavasarį, Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorėms „Litgrid“ ir PSE suteiktas praėjusį penktadienį, pranešė Lietuvos bendrovė.   „Litgrid“ generalinis direktorius.